Suomijos švietimo sistema ir įtraukusis ugdymas mokiniams su specialiais poreikiais – patirtis Helsinkyje

Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos anglų kalbos mokytoja Agnė Paprockaitė dalyvavo „Erasmus+“ projekto „Suomijos švietimo sistema ir įtraukusis ugdymas mokiniams su specialiais poreikiais” mokymuose („Special needs and Inclusive education Finland – finnish education system“) Helsinkyje, Suomijoje.

Mokymai prasidėjo nuo dalyvių susipažinimo su Helsinkiu ir Suomijos istorija. Trisdešimt projekto dalyvių vaikščiojo po Helsinkį ir klausėsi gido pasakojimų, istorijų ir legendų apie Suomiją, suomius ir Helsinkio įžymias vietas.

Prasidėjus mokymams lektorius Arnee Verhaegen pristatė Suomijos švietimo sistemą. Pirmoji skaidrė „Less is More“ suintrigavo visus dalyvius. Mokytojai ir mokyklų vadovai iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Ispanijos ir Lietuvos dirbdami grupėse diskutavo apie savo mokyklas, mokytojų ir mokinių motyvaciją bei apie tai, kas įkvepia mokytojus ir mokinius sėkmei. Vėliau vyko diskusijos apie darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais ypatumus bei mokyklų ir mokytojų pasiruošimą dirbti su jais.

Mokymų metu dalyviai  studijavo ne tik teorinę medžiagą apie Suomijos švietimo sistemą ir įtraukųjį ugdymą bet dirbdami grupėse ir poromis diskutavo, dalinosi asmenine patirtimi. Grupė aplankė dvi mokyklas, kur galėjo gyvai pabendrauti su mokytojais ir mokiniais, stebėti pamokas ir apžiūrėti mokyklų erdves: koridorius, klases, valgyklas, bibliotekas bei ir erdves, skirtas specialiųjų poreikių turintiems mokiniams.

Mokymų metu buvo įdomu sužinoti, kad mokslas, vadovėliai, mokymosi reikmenys, transportas, maitinimas yra NEMOKAMA. O mokinių skaičius klasėse – 17–26. Beje, mokiniai lanko artimiausią mokyklą. Nėra jokio testavimo iki 9 klasės, o paskui būna testų savaitės. Taip pat mus nustebino, jog mokiniai į direktorę, pavaduotojas, mokytojus kreipiasi vardais.

Visiems buvo smalsu, kaip suprasti frazę „Less is More“. Mums buvo paaiškinta, jog mažiau mokymosi valandų ir daugiau pertraukų – daugiau laiko refleksijai. O mažiau testavimo – daugiau laiko mokymuisi. Beje, mažiau temų mokymosi programoje reiškia gilesnį išmokimą. O mažiau namų darbų – daugiau laiko tyrinėjimui. Tai pat mažiau moksleivių klasėje – daugiau rūpesčio ir individualaus dėmesio mokiniams.

Kalbant apie įtraukujį ugdymą, buvome supažindinti su įtraukiojo ugdymo strategijomis ir sužinojome, kad specialiojoje klasėje mokosi 8–10 mokinių, toje klasėje dirba specialioji pedagogė, mokytoja ir keli mokytojos asistentai. Per dieną specialiojoje klasėje vaikai turi 5–6 pamokas. Svarbu nenuvertinti specialiųjų poreikių vaikų, todėl jie integruojami į įprastas klases. Taip pat taikoma gyvūnų terapija (3 kartus per savaitę vyksta terapiniai užsiėmimai su šunimis).

Žinoma, mokymų metu mums papasakojo ir apie Suomijos mokytojus. Mokytojas Suomijoje yra patikimas profesionalas. Mokytojai ir mokyklos direktoriai yra aukštos kvalifikacijos ir kompetentingi. Visi turi magistro laipsnį pagrindinės ir vidurinės ugdymo sistemos srityje. Taip pat mokytojai ir direktoriai yra labai gerbiami kaip praktikai ir tyrėjai. Mokytojai ir direktoriai džiaugiasi dideliu savarankiškumo ir laisvės kiekiu klasėje (mokytojas pasirenka metodus, mokymo priemones, pats sprendžia kada ir kokius skirti atsiskaitymus). Įdomu buvo išgirsti, jog Suomijos mokytojams nėra jokių patikrų.

Įsitikinau, kad Lietuvos švietimo sistema nėra atsilikusi, tik nemoka garsintis ir reklamuotis.

0

0