Suomijos dirbtinio intelekto strategija

Mantas Lapinskas

Šiandien dirbtinio intelekto (DI) taikymas apipintas begale mitų – robotai pakeis mus darbe, renkantys duomenis algoritmai panaudos juos prieš žmones ir panašiai. Vos prieš kelerius metus skaičiai rodė, kad per ateinančius 20 metų robotai pakeis 50 proc. darbo vietų.

 

Tačiau šiandien situacija kiek kitokia – remiantis naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita, tik 10 proc. darbo vietų bus užleistos dirbtiniam intelektui. Vis dėlto, DI su savo galimybėmis apdoroti didžiulius kiekius duomenų ir atlikti monotonišką, automatizuotą darbą gali atverti duris žmonių kūrybiškumui.

Pasak specialistų, pagrindinis faktorius informuojant visuomenę išlieka švietimas, ir čia, kaip įprasta šioje srityje, pirmauja Skandinavijos šalys. Paimkime Suomijos pavyzdį: šalis planuoja su DI supažindinti 1 procentą populiacijos. 2017 m. vyriausybė paskelbė DI strategiją „Suomijos dirbtinio intelekto amžius“, kurios vienas iš tikslų – informuoti visuomenę apie DI. Į strategijos vystymo procesą buvo įtrauktos šalies aukštosios mokyklos.

 

„Vyriausybė yra suinteresuota šalies ekonominiais ir demokratiniais sprendimų priėmimo būdais, kurie paremti faktais, o ne išankstinėmis moksline fantastika grįstomis nuostatomis,“ – sako Helsinkio universiteto informatikos profesorius Temu Rosas (Teemu Roos).

Moterys mieliau renkasi dirbtinio intelekto kursus, o ne informatikos studijas

 

Norėdami prisidėti prie visuomenės švietimo, Helsinkio universitetas kartu su IT įmone „Reaktor” sukūrė nemokamus 30 valandų kursus „DI elementai“ (angl. Elements of AI), į kuriuos užsirašė jau beveik 100 tūkst. suomių. Kursai sulaukė pasisekimo ir kitose pasaulio šalyse.

„Sulaukėme vartotojų iš daugiau kaip 200 pasaulio šalių. Amžius svyruoja nuo 12 iki 90 metų. Šie kursai yra įtraukti į beveik visų Suomijos aukštųjų mokyklų programas kaip pasirenkamasis dalykas, todėl turime ir sėkmingai kursą pabaigusių moksleivių“, – sako T. Rosas.

 

Įkvepiantis Suomijos, kuri visada pasižymėjo sistemingu požiūriu į technologijų plėtrą, pavyzdys atkeliauja ir į Lietuvą. Čia estafetę perima Kauno technologijos universitetas (KTU) ir DI ekosistemos skatinimu suinteresuota Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Nors, remiantis Suomijos pavyzdžiu, šie kursai domina skirtingų profesijų vyrus ir moteris, įdomi detalė – Suomijoje informatikos programose mokosi tik 25 proc. moterų, tuo tarpu dvigubai daugiau jų (apie 40 proc.) yra tarp DI kursų dalyvių.

„Tai rodo, kad moterys ir mergaitės domisi DI ir technologijomis, tačiau tada, kai apie tai gali sužinoti neutraliame kontekste, kur jos nėra išimtis ar išskirtinumas“, ­– paaiškina jis.

Akademinės bendruomenės moksliniai atradimai yra taikomi versle

 

Statistika rodo, kad, lyginant su JAV ir Kinija, Europa ženkliai atsilieka investicijomis į DI. T. Rosas teigia, kad pagrindinė to priežastis – Europos ekonominis susiskaidymas.

„Nors ES daug nuveikė kurdama bendrą Europos rinką, įmonės ir investuotojai vis tiek kartais mąsto tik nacionaliniu lygiu ir taip gali praleisti galimybę, kurią suteikia skaitmeniniams, pasiekti Europinį ir pasaulinį lygį“, – sako jis.

 

Kita vertus, mokslo atradimai padeda įmonėms kurti naujus produktus. Tokiu būdu, pramonė atsiduria pokyčių priešakyje: nemažai įmonių investuoja į savo tyrimų laboratorijas.

„Manau, kad tai teigiamas dalykas, nes taip galime gauti daugiau išteklių ir investicijų mokslui. Žinoma, yra pavojus, kad privačios įmonės investuos į tai, kas naudinga joms, ir taip visuomenės požiūris gali būti pamirštas. Todėl akademinės institucijos turi įsitraukti formuojant DI vystymo tikslus ir atstovauti nekomercinį požiūrį“, – aiškina T. Rosas.

Kita stotelė DI taikyme: sveikatos ir pramogų sektoriai

 

Statistika rodo, kad 37 proc. verslų jau įtraukė DI į savo veiklas. Ši technologija taikoma daugelyje sričių, tačiau kaip pažymi T. Rosas, lengviausia automatizuoti tuos sektorius, kuriuose veikla yra pasikartojanti. Jo nuomone, srityse, kuriose daug sudėtingų intelektinės veiklos procesų – švietime, moksliniuose tyrimuose, vadyboje, sprendimų priėmimo procesuose bei politikoje – DI bus taikomas dar negreit.

„Žmonės juokauja apie Jungtinėje Karalystėje atliktą apklausą, kurioje daugelis teigė, kad mieliau būtų valdomi dirbtinio intelekto nei politikų. Manau, kad toks komentaras tik parodo, kad žmonės negerbia politikų bei vyriausybės pareigūnų ir, kad apie dirbtinį intelektą išmano mažai“, – sako jis.

 

Pasak profesoriaus, ateityje didžiausią DI proveržį matysime sveikatos ir pramogų sektoriuose.

„Finansų pramonėje jau dabar siūlomos duomenimis grindžiamos paslaugos. Tačiau žmonės ne visada ekonominių ir finansinių eilučių prognozes priskiria DI. Žmonės daug kalba apie DI taikymą ir švietime, bet aš šiek tiek skeptiškai į tai žiūriu. Kalbų mokymasis – puikus pavyzdys. Mes mokomės naujos kalbos kartojimo metodu, tačiau kiek suprantame tam tikrus dalykus priklauso nuo asmeninių gebėjimų“, – paaiškina T. Rosas ir prideda, kad kaip tik šiuo metu jo žmona prisimena savo italų kalbos žinias, naudodamasi DI algoritmais sugeneruota programėle.

Nors žmonės dar ne visai supranta DI teikiamas galimybes ar kaip jis veikia, profesorius mano, kad DI turi potencialą visose srityse ar industrijose: „Nepamirštant ir apie galimybes panaudoti DI įrankius atliekant mokslinius tyrimus. Tyrimo procesas nebus automatizuotas, tačiau turėsime geresnes priemones padidinti mokslininkų produktyvumą“.

Stipri edukacinė sistema visame pasaulyje

 

„Man labai patinka Suomijos DI strategija. Žinoma, turime siekti ir pranašumo pasauliniu mastu bei konkuruoti dėl talentų ir investicijų, tačiau tuo pat metu turime prisiminti, kad didelė BVP dalis ir visuomenės gerovė tenka mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – sako mokslininkas iš Suomijos.

Pasak jo, gerai išvystyta švietimo sistema Suomijoje ir daugelyje kitų ES šalių taip pat yra ir galimybė, nes kuriant tvarų švietimą daug lengviau sužinoti apie DI.

 

Paklaustas apie tai, kodėl Suomijos valdžiai svarbu šviesti žmones apie DI ir remti jo plėtrą, jis sako, kad baimė ir išankstinis nusistatymas pasikeis, kai žmonės įgis žinių apie DI paremtų technologijų galimybes.

„Kai žmonės mato DI suteikiamą naudą, mes būsime suinteresuoti investuoti savo viešuosius išteklius dirbtinio intelekto tyrinėjimui. Investuodami į pasaulinio lygio tyrimus savo šalyje, galime užtikrinti pasirengimą kurti naujoviškas ir konkurencingas įmones bei išlikti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje“, – sako T. Rosas.

 

Specialisto nuomone, svarbiausia suprasti tai, kad DI taikymas daro įtaką mums visiems.

„Žmonės turi susidaryti mokslu grįstą nuomonę apie tai, kokios turėtų būti žaidimo taisyklės. Kitaip tariant, mes galime turėti faktais pagrįstą viešą diskursą: kaip turėtų būti reguliuojamas DI, kad jis būtų naudingas visuomenei“, – aiškina T. Rosas.

 

Nuo šiol nemokami kursai lietuvių kalba prieinami ir Lietuvos gyventojams.

Išsamesnė informacija ir registracija https://www.elementsofai.lt/.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *