Sudarant ugdymo planą turėtų įsitraukti visa mokyklos bendruomenė

Dovilė Šileikytė

Prieš naujųjų mokslo metų pradžią vyko nemažai švietimo bendruomenei skirtų renginių. Tęsiame temą apie juos ir šįkart kviečiame skaityti apie vieną iš Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ renginių – vaizdo konferenciją „Ugdymas(is) ir mokymas(is) 2021–2022 mokslo metais: ugdymo organizavimo galimybės“, skirtą pirmus dvejus metus dirbantiems švietimo įstaigų vadovams.

Ikimokyklinis ugdymas – daugiau nei tik vaiko priežiūra

 

Apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aktualijas kalbėjo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė. Jos teigimu, svarbiausia ankstyvajame ugdyme yra paslaugos prieinamumas ir kokybė: „Atlikta vis daugiau tarptautinių, nacionalinių, longitudinių tyrimų, kurie rodo ankstyvojo ugdymo svarbą ir naudą, tačiau visuomenėje vis dar girdime nuomonių, kad ugdymas pagal ikimokyklinę programą, vaikų darželio lankymas yra „priežiūra“, kol tėveliai dirba, – kad vaikas būtų saugus ir pavalgęs. Taigi greičiausiai apie tai su visuomene (ir ypač – su tėvais) kalbama per mažai, nepakankamai parodoma, kas yra šiuolaikinis ikimokyklinis ugdymas, kaip padedame vaikams ugdytis reikiamus gebėjimus ir kompetencijas.“

 

L. Jankauskienė supažindino renginio klausytojus su Švietimo įstatymo pakeitimais:

  • nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. didinami valstybės įsipareigojimai organizuojant privalomą ikimokyklinį ugdymą – t. y. tiems vaikams, kuriems savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, finansuojamos visos ugdymo lėšos (taip pat ir pavėžėjimas, lydintis asmuo ir kt.);
  • nuo 2023 m. įteisinamas visuotinis ikimokyklinis ugdymas – tam šiuo metu ieškoma lėšų ir patalpų;
  • įteisinamas labiau į individualius vaiko poreikius orientuotas priešmokyklinis ugdymas.

 

Viešojoje erdvėje vis dar kalbama apie priešmokyklinį ugdymą – šio ugdymo programa pradedama teikti ne anksčiau nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 5 metai, pradinis ugdymas – ne vėliau kaip 7 metai. Ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko poreikius, jis turės galimybę pagal šią programą ugdytis antrus metus. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalios tvarka, kad  pagal priešmokyklinio ugdymo programą vaikas pradeda ugdytis, kai tais kalendoriniais metais, iki balandžio 30 d., jam sueina 5 metai.

Vienas svarbiausių kokybiško ugdymo veiksnių yra personalas, todėl kreipiamas dėmesys į pedagogų išsilavinimą – kadangi jų trūksta, planuojama turintiesiems aukštąjį išsilavinimą suteikti galimybę dalyvauti 60 kreditų studijų programoje ir per vienerius metus įgyti alternatyvią kvalifikaciją. Kitas svarbus veiksnys – darbo sąlygos, kad pedagogas gerai jaustųsi darbe. „Džiaugiamės, kad prieš metus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis buvo sulygintas su mokytojų. Planuojama, kad per kelerius metus visų mokytojų vidutinis darbo užmokestis pasieks 130, vadovų – 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo kitų metų rugsėjo pirmosios per trejus metus planuojama pereiti prie formulės 30 (kontaktinių) + 6 (nekontaktinės) val., kasmet prie nekontaktinių pridedant po vieną valandą. Todėl reikės perskirstyti krūvį“, – pasakojo L. Jankauskienė. ŠMSM taip pat padeda apsirūpinti darbui reikalingomis priemonėmis – ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nupirko 1500 nešiojamųjų kompiuterių ir laminavimo aparatų, be to, nuo kitų metų planuojama atsisakyti popierinių dienynų.

 

Atnaujinant ugdymo turinį darbų vyksta daug, viena iš naujovių – nuo rugsėjo įteisintos penkios valandos per savaitę lietuvių kalbai mokytis, jei vaikai ugdomi tautinių mažumų kalba. Iki metų pabaigos bus parengti du metodiniai rinkiniai (po vieną ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams) – gruodžio mėnesį planuojami jų pristatymai. Taip pat naudingos metodinės ir praktinės informacijos pedagogai gali rasti internete (tai iniciatyvos „LRT pamokėlės“, „Pažinkime vaikystę“ ir naujas ministerijos puslapis mokyklabecovid.lt).

 

Ateityje numatyta atlikti šiuos darbus:

  • atnaujinti ikimokyklinio ugdymo turinį, atsižvelgiant į naujausias mokslines žinias ir tyrimus bei ypatingą dėmesį skiriant knygų skaitymo ir žaidimų kultūrai ugdyti;
  • sukurti metodikas ir skaitmenizuotus įrankius, skirtus ankstyviesiems vaiko poreikiams įvertinti ir nuosekliam bei konstruktyviam grįžtamajam ryšiui apie vaiko ugdymą(si) ir individualią pažangą tėvams (globėjams) suteikti, užtikrinant būtiną švietimo ir ugdymo(si) pagalbą;
  • atnaujinti priešmokyklinio ugdymo programą (mokykla2030.lt);
  • sukurti įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas, stiprinimo paketą, apimantį mokymąsi vieniems iš kitų (angl. peer-learning), ikimokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų atnaujinimą ir stiprinimą, aprūpinimą moderniomis darbo vietomis;
  • parengti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo / išorės vertinimo metodikų projektus.

Ugdymo planas – bendras darbo grupės projektas

 

ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Valavičiūtė tęsė renginį pereidama prie temos apie pradinį ugdymą ir pristatė ugdymo plano rengimo procesą. Rengiant šį dokumentą, svarbiausia nepamiršti, kad tai – bendras darbo grupės projektas, jį turėtų sudaryti aiškūs susitarimai, apsvarstyti bendruomenės pasitarimuose, posėdžiuose. Svarbu turėti omenyje, kad nustatant mokslo metų trukmę negali mažėti ugdymo dienų skaičius (pradiniame ugdyme jis yra 175 d.). Įgyvendinant planą, reikia numatyti, kaip, į kokius formaliojo ugdymo dalykus ir neformaliojo ugdymo būrelius ar renginius bus integruojamos programos (iki kol bus parengtos naujos Bendrosios programos), galbūt kai kuriems mokiniams (užsieniečiams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), grįžusiems po ligos, tiems, kurių pasiekimai žemi ar itin aukšti) reikia sudaryti individualius ugdymo planus, sąlygas dalyvauti konsultacijose, olimpiadose, gauti švietimo pagalbą, numatyti kitokį pasiekimų vertinimą – pastarajam svarbiausia aiškumas, susitarimas su tėvais. Ne mažiau svarbūs ir kiti susitarimai: dėl namų darbų (kiek ir kokios užduotys į namus yra laikytina „norma“, kaip elgiamasi po ligos ir pan., krūvio priežiūra – kas už tai atsakingas), mokymosi pagalbos suteikimo mokiniams (kas, kokią pagalbą ir kokiais atvejais teikia (klasės, dalyko mokytojas, pagalbos specialistai, vaiko gerovės komisija ir pan.), užsieniečių / grįžusių iš užsienio mokinių ugdymo (nebijoti keisti ugdymo plano, apgalvoti vertinimą – galbūt iš pradžių jo atsisakyti), laikinųjų mokymosi grupių sudarymo (kuriems dalykams mokyti klasė skiriama į grupes / pogrupius, kiek valandų tam skiriama). Jei ugdymas organizuojamas jungtinėse klasėse, reikia susiskaičiuoti valandas pagal mokinio krepšelio metodiką (kiek bendrų pamokų, kiek atskirų kiekvienai klasei), jei vaikas ugdomas šeimoje – kas ir kokias konsultacijas jam teiks, kaip jis bus vertinamas, kas sudarys individualų ugdymo planą.

 

S. Valavičiūtė patarė, kad skyrių perrašyti nuo bendrojo ugdymo plano nereikia, mokyklos ugdymo plane kai kurių skyrių gali nebūti, jei mokykloje nėra poreikio vienus ar kitus dalykus aprašyti (pavyzdžiui, ugdymo jungtinėse klasėse ar šeimoje, jei tai mokyklai neaktualu), priminė, kad per mokslo metus mokyklos ugdymo planas gali būti koreguojamas.

Pexels.com nuotr.

Specialistė aptarė ir pradinio ugdymo naujovę – nuo šiol meniniam ugdymui skiriamos nebe keturios, o penkios valandos, mokyklos bendruomenė turi pasirinkti šokio ar teatro pamoką – ją gali vesti ir pradinių klasių, ir šio dalyko mokytojas, priminė apie geros savijautos programą, mokymosi praradimų kompensavimo priemones (daugiau informacijos apie jas galima rasti pagalbamokytis.lt), mokomųjų dalykų konsultacijas, mokytojų rūpinimąsi savo emocine sveikata, pagalbą abiturientams, savanorių pagalbą, pedagogų dalijimąsi gerąja patirtimi, vaiko gerovės komisijų veiklą ir švietimo pagalbos teikimą.

 

ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja Audronė Šuminienė kalbėjo apie vyresnių mokinių ugdymo planą – priminė, kad jis veikia dvejus metus, yra tik gairės ugdymo procesui organizuoti (ne konkretus „receptas“, nes mokyklos itin skirtingos), juo įtvirtinami esami pokyčiai ir naujos nuostatos, nurodomi pamokų skaičiai bendrajam planui įgyvendinti. Bendruosius ugdymo planus sudaro bendroji dalis (anksčiau pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos buvo atskiros, dabar visos yra viename plane) – joje aprašyta, kaip organizuojamas ugdymas (įskaitant ir SUP turinčių mokinių ugdymą), ir priedai, skirti specifiniams dalykams – ugdymui ligoninėse, įkalinimo vietoje, karantino metu, suaugusiųjų mokymui ir pan. Bendrieji planai prasideda nuo projekto, jis svarstomas ir galiausiai virsta dokumentu. A. Šuminienė kalbėjo ir apie mokslo metų trukmę (atkreipė dėmesį, kad mokyklos gali keisti atostogų datas, bet ne trukmę), pamokų skaičiaus pokyčius (fizinio ugdymo pamokų didėjimą), integruojamas sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimosi šeimai, prevencines programas, apie nuotolinį ir sinchroninį ugdymo būdus.

 

Renginį apibendrinusi Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė Monika Bilotienė pabrėžė, kad ugdymo plano svarbą sudaro visos švietimo bendruomenės dalyvavimas jį sudarant ir aptariant – įsitraukti turėtų ne tik pedagogai, administracijos atstovai, bet ir tėvai. Svarbu, kiek analizuojama mokinių pažanga ir rezultatai, kiek planas atitinka ugdymo tikslus – pavyzdžiui, mokyklose ir darželiuose organizuojama daug renginių, bet ar visada pagalvojama, ko vaikai juose išmoksta, ar tikrai jų reikia, gal geriau organizuoti žaidimus, kuriuose vaikai sužinotų naujų dalykų? Vadybai irgi reikalinga kūryba, kad mokyklos ugdymo planas būtų unikalus šios įstaigos dokumentas.

 

Per renginį taip pat buvo atsakyta į vaizdo konferencijos dalyviams kilusius klausimus, ŠMSM atstovės papasakojo, dėl kokios informacijos į jas kreipiasi tėvai ir pedagogai, bei palinkėjo visiems sėkmingų naujųjų mokslo metų.

 

Renginio vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *