Suaugusiųjų ugdymo metodai ir jų prielaidos

Prof. dr. Giedrė Kvieskienė

Kūrybiškumas akcentuojamas kaip vienas svarbiausių suaugusiųjų mokymo(si) siekių. Kūrybiškumo metodai įgalina paįvairinti mokymosi procesą, todėl galima juos integruoti, atliekant bet kokias užduotis. Kokybiškas išsilavinimas skatina kūrybiškumą ir žinias, garantuoja pagrindinių raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių, taip pat analitinių įgūdžių, problemų sprendimo įgūdžių ir kitų aukšto lygio pažinimo, tarpasmeninių ir socialinių įgūdžių įgijimą. Tai taip pat ugdo įgūdžius, vertybes ir elgesį, kurie suteikia piliečiams galimybę gyventi sveiką ir visavertį gyvenimą, priimti pagrįstus sprendimus ir reaguoti į vietos bei pasaulines problemas.

 

Remiantis 2016 m.paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuvos suaugusieji pasižymi vidutiniu raštingumu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nuo 2011 m. atlieka suaugusiųjų įgūdžių tyrimą, kurio antrajame etape, 2014–2015 m., dalyvavo ir Lietuva. Tarptautinė suaugusiųjų kompetencijų vertinimo programa (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies – PIAAC) yra laikoma išsamiausiu kada nors vykdytu suaugusiųjų gebėjimų tyrimu, padedančiu susidaryti vaizdą apie suaugusiųjų gebėjimus trijose įgūdžių srityse: skaitymo (raštingumo), matematinio raštingumo ir problemų sprendimo įgūdžių, kai pasitelkiamos technologijos.

 

Tyrimo metu surinkti duomenys detaliai atskleidžia suaugusiųjų turimas kompetencijas, svarbias demografiniu, darbo rinkos, švietimo ir socialinės politikos aspektais. Kadangi PIAAC vykdytas 33 šalyse, tyrimas leidžia palyginti Lietuvos situaciją tarptautiniu mastu. EBPO, skelbdama devynių antrojo PIAAC etapo šalių rezultatus, akcentavo, kad:

  • lyginant su kitomis EBPO šalimis, Lietuvoje suaugusiesiems būdingas vidutinis raštingumo ir aukštesnis už vidutinį matematinio raštingumo lygis;
  • Lietuva yra viena iš dviejų tyrime dalyvavusių valstybių, kur vyrų ir moterų skaitymo ir matematiniai įgūdžiai panašaus lygio;
  • jaunimas Lietuvoje pasižymi aukštesniais skaitymo įgūdžiais nei kitų tyrime dalyvavusių šalių vidurkis.

 

Dabartinės suaugusiųjų mokymosi tendencijos siejamos su tarpkultūrinėmis tendencijomis, taip pat su solidarumo ir socialinio kapitalo žinių gausinimu.

 

Gyvenime daug išmokstame spontaniškai, atsitiktine patirtimi, kuri pasirodo reikšminga, o ją apmąsčius, pavyksta suformuluoti naudingų išvadų. Tačiau, kai kalbame apie patirtinį ugdymą, ugdymo tikslas – kryptingai organizuojamas procesas. Tokio proceso metu mokomasi asmenine patirtimi, kuri įgyjama ugdymo metu. Priešingai nei analizuojant teorijas ar klausantis paskaitų, studijuojant sėkmės atvejus, o bandant šiuo momentu – tiesiogiai kuriant, konstruojant, patiriant, dalyvaujant tam tikrose kūrybinėse ir edukacinėse veiklose. Konstravimo teorija pažymi, kad kiekvienas asmuo unikalus ir remdamasis asmenine patirtimi, naudodamas jam būdingus terminus, patirties organizavimo, įvardijimo būdus, konstruoja asmenines įžvalgas ir išvadas. Kitaip tariant, asmuo žinias perima ne iš išorinio šaltinio (eksperto ar knygos), o kuria individualiai, vadovaujamas instruktoriaus ir žvelgdamas į asmeninį patyrimą. Todėl patirtiniame ugdyme dažniausiai neprognozuojama, ko tiksliai kiekvienas asmuo išmoks ir kokių tiksliai pokyčių tikėtis.

Asociatyvi nuotrauka, pexels.com

Gebėjimas reflektuoti asmeninę patirtį, ją analizuoti ir ja remtis tolesniuose veiksmuose – viena svarbiausių žmogaus kompetencijų. Cikliškumu paremtas ugdymo metodas moko kritiškai mąstyti, padeda įtraukti ir ugdytoją, ir ugdytinį aktyviai dalyvauti ugdymo(si) procese, užtikrina, kad asmens tobulėjimas neapsiribotų tik dalyko žinių perteikimu ir įgijimu, bet drauge stiprėtų ir formuotųsi brandi asmenybė.

 

Mokymo(si) metodai pastaruoju metu skirstomi atsižvelgiant į besimokančiojo ir švietėjo tarpusavio santykį, kitus veiksnius. Kalbant apie suaugusiųjų mokymo(si) metodus, galima pastebėti, kad metodų parinkimas, taikymo efektyvumas, gali būti siejamas su situacijos analize, pasirinktomis mokymosi strategijomis, įgyjamų žinių, kompetencijų sąranga, kitais dalykais.

 

Mokymo metodai apibrėžiami vertinant švietėjo ir besimokančiojo santykį. Taip pat orientuojamasi į tai, jog šiuolaikinėje visuomenėje laikomasi nuostatos, kad negalima ko nors žmogaus išmokyti, jeigu žmogus, asmuo nerodo asmeninės iniciatyvos, noro mokytis. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas ne tik besimokančiojo motyvacijai, tačiau ir mokymuisi kaip procesui, siejant besimokančiojo pastangas ir mokymosi procesą.

 

Vertinant tai, kas kontroliuoja mokymą – dėstytojas ar mokymo dalyvis, mokymo metodai gali būti skirstomi į frontaliuosius, tuos, kurie orientuoti į besimokantįjį ir į darbo grupėmis metodus. Problemų sprendimu grįstos metodikos padeda įgyti socialinio komunikavimo gebėjimų, kritiškai mąstyti, atkurti žinias ir jas panaudoti sprendžiant problemas. Patyrimu pagrįstos metodikos užtikrina efektyvų konfliktų sprendimo, diskutavimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymą.

 

Edukacinių procesų, susijusių su naujovėmis sėkmė didele dalimi priklauso nuo ugdytojo ir besimokančiojo sinergijos ir sąveikos. Darbo grupėmis metodai, problemų sprendimu grįsta metodika: mokymasis ugdant bendradarbiavimo gebėjimus, sprendimų priėmimo formavimas, bendruomenių telkimo ir atsakingų valdžios bei nevyriausybinių institucijų valdymo kompetencijos.

 

Ugdant suaugusiuosius, andragogo veiklos sėkmė sietina su subalansuotu turiniu ir taikomais metodais bei grįžtamuoju ryšiu, kuris, siejamas su veiksmais ir elgesiu, leidžia geriau save suprasti ir išsiaiškinti, kokį poveikį mūsų elgesys daro kitiems. Konstruktyvus grįžtamasis ryšys stiprina savimonę, pateikia daugiau alternatyvų, kaip elgtis, kaip nustatyti ryšį su aplinkiniais, suteikia galimybių keistis. Efektyvus grįžtamasis ryšys reiškia tiek teigiamą, tiek neigiamą grįžtamąjį ryšį. Destruktyvus grįžtamasis ryšys yra neprofesionalus grįžtamasis ryšys, paprasčiausiai paliekantis blogą jausmą ir mažai erdvės tobulėjimui. Siekiant teikti efektyvų grįžtamąjį ryšį, reikėtų siekti, kad toks ryšys būtų konstruktyvus, netgi tuo atveju, kai grįžtamasis ryšys neigiamas. Net ir neigiamas pastabas galima pateikti pozityviai. Besimokantiems suaugusiesiems teikiant grįžtamąjį ryšį – rekomenduojama vertinti klaidas, o ne asmenį.

 

Šiuolaikinių strategijų taikymas – tai pagalba besimokantiesiems atrasti naują skonį, sumaišius įvairias žinomas, mažiau žinomas ar dar nežinomas sudėtines dalis. Jais gali būti bet kas: aplinka, turinys, mokymo formos, tikslinės grupės ir pan. Nauji deriniai gali tapti postūmiu kaitai: mąstymui apie individualų požiūrį į mokymąsi, dalyvavimą jame. Šiuolaikinės strategijos skirtos asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, jos perkeliamos ir pritaikomos kituose kontekstuose.

 

Apžvelgiant edukacinės aplinkos ir mokymosi stilių sąsajas galima teigti, jog didžioji ugdymosi sėkmė priklauso nuo proceso koordinatoriaus – mokytojo – jo supratimo, ko norima pasiekti. Edukacines aplinkas galima kurti ir transformuoti susiejant su ugdymosi stiliumi, pritaikant kaip priemones konkrečiai funkcijai pasiekti. Sutelkimas į konkrečius rezultatus – geriausias būdas sužinoti, kas veikia, o kas – ne. Atvirumas pokyčiams ir sėkmės samprata padeda įsiklausyti į ugdytinių pastabas ir nuolat tobulėti.

 

Ugdymosi sėkmė yra objektyvūs rezultatai. Įsitikinkite, kad klausytojai naudojasi patarimais ir metodikomis, suvokia technologijas ir šiuolaikines metodikas. Klausykitės žmonių nuomonių ir įžvalgų – nėra nieko vertingesnio už šiuos dalykus, kai taikote naujoves edukacijoje ir remiatės patirtine veikla.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *