Su atnaujinta lietuvių kalbos ir literatūros programa – vertinimo pokyčiai

Dovilė Šileikytė

Patvirtinus atnaujintas bendrąsias programas, keisis ir išorinis vertinimas. Kalbėdama apie numatomus lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimo paskutinėse gimnazijos klasėse pakeitimus, Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė pabrėžė, kad kol kas tai tik projektas, kurio detalės gali keistis. Planuojama, kad atsiras du tarpiniai patikrinimai: bus vertinami kalbėjimas ir teksto suvokimas. Baigiamajame egzamine abiturientų lauks grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto per grožinį tekstą, svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi. Šios vertinimų dalys pasirinktos siekiant atliepti pateiktus pedagogų (dviejų lituanistų asociacijų) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymus. Visos užduotys bus rengiamos centralizuotai.

Tarpiniai įvertinimai

 

Kalbėjimo užduotimi bus siekiama nustatyti, kaip mokinys geba kalbėti(s) ir klausyti, atsakinėti į klausimus, skaityti, suvokti tekstus, analizuoti kūrinius, tikrinama, kaip mokiniui sekasi dalyvauti įvairiose komunikavimo situacijose, kaip jis kalba ir klausosi, atsižvelgdamas į situaciją, tikslą, adresatą, ar kalba taisyklingai, kaip geba aptarti perskaitytą tekstą, analizuoja, interpretuoja, daro išvadas, remdamasis literatūros žiniomis ir kt. Jei mokinys mokosi išplėstiniu kursu, bus vertinama, kaip kalbėdamas atskleidžia filologinį ir kultūrinį supratimą.

 

Numatoma, kad mokiniams bus pateikiamas tekstas su keliais nukreipiamaisiais klausimais, užduotimis (pavyzdžiui, pristatyti perskaitytą tekstą, įvertinti teksto autoriaus požiūrį į tekste svarstomą problemą, polemizuoti tuo požiūriu ir pan.), paskui su mokytoju mokinys turėtų kalbėtis to teksto tema ar problema ir diskusija turėtų trukti ne mažiau kaip pusę mokinio kalbėjimui skirto laiko. Pateikiami tekstai turėtų būti autentiški, apimtis bendrajam kursui – apie 600 žodžių, išplėstiniam – apie 800 žodžių. Kalbėti bus ruošiamasi apie 20 minučių, kalbama – iki 10 minučių. Planuojama, kad kalbėjimą vertins komisija, kas ją sudarytų, dar svarstoma.

Antrame tarpiniame įvertinime mokiniams būtų pateikiamos tekstų skaitymo ir suvokimo užduotys. Jomis bus siekiama įvertinti, kaip mokinys geba aptarti skaitomus tekstus, juos analizuoti, interpretuoti ir daryti išvadas, remtis literatūros žiniomis, skaitomų tekstų turiniu. Mokiniams bus pateikiami į bendrąją programą neįtraukti autentiški (arba minimaliai adaptuoti trumpinant, redaguojant) dalykinio, publicistinio, grožinio stiliaus tekstai (ar jų ištraukos). Tai galėtų būti ne tik žodiniai, bet ir kitokio pobūdžio tekstai – garso ar vaizdo įrašai. Tekstų apimtis išplėstiniam kursui būtų iki 2 tūkst. žodžių (bendrajam kursui – iki 1500 žodžių), tekstų skaičius – mažiausiai du, užduočiai atlikti skiriama viena valanda. Didžioji dalis klausimų bus vertinama automatiškai.

Be to, mokiniams, besimokantiems išplėstiniu kursu, planuojama pateikti ir nestruktūruotą užduotį – tai būtų tekstų komentarų, santraukų ar analizės apibendrinimo (anotacijos) rašymas – juk šiais laikais itin svarbu, kad mokinys gebėtų rinkti informaciją, atsirinkti esmę, apibendrinti. Ši užduotis būtų atliekama ir vertinama elektroninėje užduoties atlikimo ar vertinimo sistemoje, bet turbūt ne visa (tik didžioji dalis) automatiškai.

Egzaminas

 

„Baigiamajame egzamine bus pateikiama teksto kūrimo užduotis. Abiturientų lauktų dviejų tipų užduotys – grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto per grožinį tekstą, svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi. Bendrajam kursui kiekvienoje užduotyje būtų pateikiami nukreipiamieji klausimai“, – sako departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja.

Šis paskutinis įvertinimas leistų pamatuoti, kaip mokinys aptaria skaitomus tekstus, interpretuoja, daro išvadas, atskleidžia kultūrinį ir filologinį išprusimą, kuria tekstus, atsižvelgdamas į kontekstą, adresatą, ar rašo taisyklinga ir stilinga kalba ir kt. Mokinys, mokęsis bendruoju kursu, 350 žodžių tekstui kurti turės 180 min., išplėstiniu kursu – 400 žodžių ir 210 min. Užduotį rengs ir vertins komisija elektroninėje vertinimo sistemoje.

 

Ar tokios apimties pakanka mokinio gebėjimams įvertinti? Užsienio šalyse yra įvairių patirčių. Radikaliai priešingi variantai yra Suomijoje (egzaminas trunka dvi dienas, kiekvieną iš jų po šešias valandas) ir Nyderlanduose (ten pasirenkamojo atsakymo testas trunka valandą ar pusantros).

Ateities planai

 

Prieš priimant galutinį sprendimą, šis projektas turėtų būti tikslinamas, išbandomas, diskutuojamas. Pirmiausia bus kuriami ir pavasarį paskelbti egzaminų užduočių aprašai (programos nebus), vėliau – kuriamos, išbandomos, koreguojamos užduotys (kartu gali būti koreguojami ir aprašai), per metus turėtų atsirasti patvirtinti dokumentai. Planuojama, kad bus išbandyti ir sukurti egzamino užduočių (interpretacijų, probleminių rašinių, kalbėjimo) vertinimo kriterijai. „Laukia įdomus ir intensyvus, darbingas metas. Suprantame, kad kaita atneša sumaišties, bet tai naujos galimybės. Nauja programa labiau atlieps šiuolaikinių mokinių poreikius. Manau, kad tai – svarbiausia“, – pabrėžia G. Notrimaitė-Muzikevičienė.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • d

    Pagaliau bus grįžta prie to, kas buvo kažkada supeikta. Sveikintina iniciatyva. Nėra nieko pastovesnio už kaitą.