Studijų mugė Kaune: mokiniai susipažins su kitokiu požiūriu į problemų sprendimą

Dalyvauti „Design thinking dirbtuvėse“ galima rytoj, sausio 17 d., Kauno Žalgirio arenoje. Kūrybiškumas ir nuolatinis naujų idėjų generavimas – neatsiejama šiuolaikinio verslo dalis, tad ir šiems įgūdžiams ugdyti turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio. „Design thinking dirbtuvės“ – vienas iš metodų, kai į egzistuojančias problemas siekiama pažvelgti kitu kampu ir rasti aktualius sprendimo būdus. Šį metodą mokiniai galės išbandyti ir Kaune vyksiančioje Aukštųjų mokyklų mugėje.

 

Dizainu grįsto mąstymo metodas skatina kurti, ieškoti sprendimo ir nesustoti idėjų fazėje. Pasak vienos iš dirbtuvių organizatorių, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto pedagogikos ir edukologijos studijų krypties programų vadovės Beritos Simonaitienės, tokiu mąstymu paremtose dirbtuvėse daug kas vyksta kitaip: daug veiklų vykdoma stovint, darbo stalai aukšti, lentos mobilios, jų paviršiuje braižomos schemos ar kuriami modeliai-sprendimai.

 

Pasak jos, per šias dirbtuves vyksta komandinis darbas, visada pereinama per šešis etapus – nuo problemos išsiaiškinimo iki testavimo fazės. „Specialiai ruoštis užsiėmimui tikrai nereikia, bet norėtųsi dalyvių atvirumo, noro patiems būti aktyviems ir dirbti, nes tai tikrai nėra pasyvaus mokymosi metodas, kada gauni tam tikrą kiekį informacijos ir daugiau nebūtina nieko daryti. Šiuose užsiėmimuose reikia pačiam dalyvauti“, – pabrėžia B. Simonaitienė.

 

KTU komanda „Design thinking dirbtuves“ yra vedusi ne vieną kartą. Pernai vykusiame „Mokytojų festivalyje“ šį metodą galėjo išbandyti ir pedagogai. Pasak organizatorės, viena svarbiausių pamokų, kurios išmokstama, – nepagailėti pastangų naujoms idėjoms generuoti. „Žmonės labai greitai aptingsta – ateina į galvą pirma mintis ir prie jos apsistoja, visus sprendimas sieja su ja. Svarbu investuoti į gausų idėjų kūrimą, o vėliau iš ilgo sąrašo pasirinkti netikėtą, originalią mintį“, – teigia B. Simonaitienė.

 

Pasak jos, esminis skirtumas nuo daugelio kitų metodų ir technikų yra tai, kad dizainu grįstas mąstymas veda prie sprendimo, jo pabaiga – ne idėja ar planas, o realus veiklos, metodo, programos prototipas. „Jeigu nori pokyčio, privalai galvoti apie tai, kas gali iki jo atvesti“, – neabejoja KTU docentė.

 

Parengta pagal KTU pranešimą spaudai