STREAM veikla „Daugiau nei pinigai“

Birutė Mozurkevičienė
,
mokytoja

STREAM ugdymas Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje jau tapo tradicija. Kasmet viena savaitė skiriama kalbėti(s) aktualia šiandienos tema. Primenu – STREAM – gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, kūrybinio skaitymo ir rašymo, meninio ir matematinio ugdymo integruotas projektas. Pastebėta, kad daugelis mokinių nelabai supranta, kaip atsiranda, kur saugomi pinigai. Todėl šiemet pasirinkta tema – „Daugiau nei pinigai“: visų mokomųjų dalykų aspektu žvelgiama į finansinį raštingumą. Mažesnieji (PUG, 1–4 kl.) susipažino su į mokyklines programas naujai įtraukta finansinio raštingumo programa, o vyresnieji (5–8 kl.) kūrė „Laimingo miesto“ tobulinimo projektus.

 

Naudodamiesi įvairiais matematiniais skaičiavimais PUG (paruošiamosios ugdymo grupės) mokiniai sužinojo, kaip „vaikšto“ pinigai šeimų, valstybės biudžetuose. Apie tai papasakojo AB Šiaulių banko klientų aptarnavimo centro vadovė Giedrė Stulginskienė ir to paties banko klientų aptarnavimo Tauragės skyriaus vadovė Eglė Bučinskienė. Specialistės tikslingai pamokė, kaip pinigų judėjimas vyksta realiame gyvenime, mokė sumaniai taupyti, protingai valdyti asmeninius pinigines ir taupykles, priminė, kad ir vaikai gali turėti banko kortelę.

 

1–4 klasėse apie pinigų cirkuliaciją pasakojo kito banko – AB SEB – Tauragės skyriaus vadovė Inga Karpavičė. Kūrybinėse dirbtuvėlėse vaikai kūrė svajonių taupykles, piešė banknotus ir banko kortelių eskizus, o teatralizuotoje pamokoje „Trys taupyklės“ atgijo personažai iš filmo „Pinigai ir kiti Gilučių šeimos reikalai“, jų linksmos istorijos kvietė pasigilinti į miesto biudžeto valdymo taisykles. Svarbiausia, kad pradinių klasių mokiniai galėjo praktiškai tvarkytis su uždirbtais pinigais – savaitės pabaigoje buvo surengta „Amatų mugė“, kur prekystaliai „linko“ nuo prekių gausos ir įvairovės. Pirkėjus viliojo cinamono, šokolado, vanilės kepinių kvapai. Ruošiantis mugei susitelkė visa mokyklos bendruomenė: tėveliai ir seneliai padėjo vaikams pagaminti prekių mugei, per pertraukas ugdymo aplinkos darbuotojai, mokytojai ir 5–8 klasių mokiniai skubėjo pirkti prekių sau ir lauktuvių namiškiams. Pasibaigus mugei mokiniai išsiskirstė į klases skaičiuoti pajamų, išlaidų, pelno, kūrė paklausiausių prekių diagramas. Naudodamiesi programa Kahoot (žinių pasitikrinimo klausimus pradinukams sukūrė 6d klasės mokinės Viltė Stankaitytė, Noja Kasparavičė ir Šarūnė Paulikaitė), pasitikrino finansinio raštingumo žinias, kurias įgijo per savaitę.

 

5–8 klasių veiklos „Daugiau nei pinigai“ tikslas – kurti „Laimingo miesto“ objektus, kurie dar labiau padarytų mūsų miestą Tauragę žalesnę, palankesnę darbingo amžiaus žmonėms vystyti įvairiapusę veiklą, auginti vaikus, pagyvenusiems – džiaugtis oriu gyvenimu, kai nebereikia dirbti. Pirmą savaitės dieną mokiniai išklausė Tauragės rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo Igno Kymanto (zoom platformoje) pristatymą, kaip planuojamas rajono biudžetas ir išleidžiami į jį subyrėję pinigai. Ir pranešėjas, ir mokiniai liko patenkinti. Ignas Kymantas, buvęs mūsų mokyklos mokinys, po konferencijos pasidžiaugė, kad sulaukė iš mokinių klausimų kaip per Tauragės rajono savivaldybės posėdį.

 

Kaip vyko veiklos? Pirmą dieną visose klasėse mokiniai galvojo savo klasės miesto pavadinimą, „rinko“ merą, piešė svajonių žemėlapį. Kaip tai padaryti, sužinojo pažiūrėję linksmą, nuotaikingą, informatyvų filmuką. Kitą dieną mokiniai grupelėse po 4–6 susibūrė į „šeimas“ (mama, tėtė, broliai, seserys, seneliai…) ir skaičiavo šeimos biudžetą, kad galėtų įgyvendinti savo didžiausią svajonę. Pažiūrėję informacinį filmuką mokiniai ėmė kurti laimingos šeimos modelį laimingame mieste.

 

„Rytojų kuriame šiandien!“ – tokiu šūkiu vietinius ir miesto svečius pasitinka vienas žaliausių Lietuvos regionų – Tauragė. Kitomis dienomis mokiniai kūrė vizijas, kaip jų sukurti projektai galėtų prisidėti, kad tvarumas, atsinaujinanti energija, atsakingas vystymas ir verslumas taptų kasdieniu mūsų mieste gyvenančio piliečio rūpesčiu. Turbūt patiems mokiniams, jų tėveliams ir kitiems miestiečiams įdomu, apie ką svajojo mokiniai. Štai jų vizijos. 5a – dviratis, gaminantis elektrą – (geriausias tarp 5 klasių projektas, pažymėtas inovatyvumas), 5b – meno galerija, 5c – kačių kavinė, 5d – poilsio zona lauke (geriausiai subalansuotas biudžetas), 6a – apžvalgos bokštas Tauragėje, 6b – erdvė Kartų parke netradicinėms pamokoms vesti (geriausias tarp 6 klasių projektas, pažymėtas originalumas), 6c – antkakliai šunims nuo erkių, 6d – augintinių dienos centras (geriausia projekto vizualizacija), 7a – jaunimo miškelis (pažymėta sklandi kalba), 7b – mobili golfo aikštelė (pažymėtas tvarumas), 7c – orientamiškis – žaidimas, geriausias tarp 7 klasių ir geriausias tarp 5–8 klasių projektas), 7d – šachmatų karalystė (erdvė šeimoms lauke), 8a – viešbutis šunims (pažymėtas geriausias problemos sprendimas), 8b – coffe top, 8c – tavo laisvalaikio sala, 8d – trumpalaikė gyvūnų priežiūra (geriausias projektas tarp 8 klasių, pažymėtas išskirtinumas), 8e – žaliasis poilsio kampelis. Apdovanojimų ceremonija užfiksuota filmuke, kuris patalpintas interaktyvioje Padlet lentoje. Kaip matome, ne vieną pasiūlytą idėją galima įgyvendinti mūsų mieste. Arba, kitaip pasakius, jei svajonės taptų tikrove, galėtume pasakyti, kad gyvename laimingame mieste. Visi projektai buvo orientuoti į svarbiausią miesto kryptį – tapti žaliausiu šalyje.

 

Pasidomėjau, kaip buvo kuriamas 7c kl. – pripažintas geriausiu – projektas. Klasės atstovė Miglė Tamošiūnaitė papasakojo: „Tai žaidimas, skirtas skatinti žmones aktyviai leisti laiką gryname ore, išlaikyti gamtos tvarumą. Žaidimas orientacinis, todėl prireiks žinių, kaip orientuotis žemėlapyje, tinkamai atlikti užduotis, rasti paslėptų užuominų. Numatyto maršruto punktuose bus galima rasti QR kodus su užduotimis (pvz.: užduotis „Koks tai paukštis?“), kurios padės orientuotis, kur keliauti toliau“. Toliau Miglė papasakojo, kad jiems buvo skirtas 30 000 Eur biudžetas (biudžetai buvo skirti visoms klasėms), septintokai paskaičiavo, kad jų žaidimo sukūrimo kaina – 17 876 eurai 51 centas. Kitas lėšas tikslingai ir naudingai išleistų aikštelės, miško tvarkymo darbams.

 

Buvo vykdomos ir kitos konkrečios užduotys. Chemijos mokytoja Danutė Ramanauskienė ir biologijos mokytoja Gražina Liutkienė sumanė eko tyrimą, kokia pinigų suma išleidžiama plastikinių maišelių pirkimui. Buvo pasirinktos 5 parduotuvės (LIDL, Maxima, Norfa, IKI, ČIA MARKET) ir 20 minučių stebima, kurioje parduotuvėje pirkėjai daugiausiai išleidžia pinigų plastikinių, popierinių, daugkartinio naudojimo maišelių pirkimui. Tyrimų analizę mokiniai mato Padlet lentoje. Kitas tyrimas – senų monetų atnaujinimas. Pagal mokytojos Danutės Ramanauskienės paruoštą instrukciją mokiniai trijuose indeliuose su tirpalais (acto, sodos, acto ir druskos) laikė senas pajuodusias monetas. Išsiaiškino, kad geriausiai pinigai nusivalė acto ir druskos tirpale. „Finansų laboratorijoje“ apie finansininko profesijas – nuo apskaitininko iki finansų vadovo – kalbėjo mokytoja Rimantė Mačiulienė. Direktoriaus pavaduotoja ūkiui Irina Sadauskienė pasakojo ir komentavo realius skaičius, kaip sudaromas mokyklos biudžetas, kokios yra ugdymo įstaigos pajamos ir išlaidos. Mokyklos buhalterė Rita Varškienė pasidalijo savo darbo patirtimi, kaip kaupiami ir išleidžiami mokyklos biudžeto pinigai. Taip pat konkrečiais pavyzdžiais papasakojo, kodėl mokykloje reikia mokytis visų dalykų. Bibliotekininkė Danutė Petkuvienė 1–8 klasių mokiniams kasdien bibliotekoje vedė pamokas „Finansų pasaulis grožinėje literatūroje“. Mokėsi iš Birutės Mar („Gėlininkė“), Vytauto Račicko („Baltos durys“, „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“), Astridos Lindgren („Pepė Ilgakojinė“), Michaelo Morpurgo („Karo žirgas“) knygų.

 

Mokykloje netrūko ir svečių. Patys jauniausi – pernai aštuonias klases baigę Jokūbas Bakaitis ir Armandas Lukošaitis. Dabar jie Žalgirių gimnazijos pirmokai. Mokiniai pasinėrę į investavimą į kriptovaliutas. Papasakojo, kaip kasamos kriptovaliutos, jų kasimo būdus, kriptovaliutos biržą, prekybą. Į mokyklą atvyko net šešios Klaipėdos apskrities VMI atstovės ir vedė užsiėmimus „Ekonomika, kaip pagalvių mūšis“. Viena dalis – tikras pagalvių mūšis, kuriuo parodoma, kaip „vaikšto“ pinigai: vieni pagalvių surinko mažiau, kiti daugiau – kaip ir realiame gyvenime. Antroje dalyje pokalbiuose su mokiniais aiškinosi, kaip surenkami mokesčiai. Valstybių istorijoje kartais yra juokingų mokesčių: barzdų, šešėlių, viengungių… Prašė palyginti, kokia aplinka yra, kai mokame mokesčius, kokia būtų, jei nemokėtume. Visų 1–8 klasių mokiniai klausė virtualiai transliuojamą paskaitą „Lietuvos pinigai: nuo gintaro iki euro“. Apie ilgą kelią iki šiuolaikinių pinigų pasakojo Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Tomas Grėlis. Savo pinigų kolekciją demonstravo Jonas Daugalas, papasakojo apie kai kuriuos savo rinkinio eksponatus. Kitą paskaitą apie pinigų istoriją skaitė lektorė Natalija Vėževičienė. Intriguojantis pavadinimas „Batas, karūna arba… kiek kainuoja ledai Japonijoje“ mus nukėlė į įvairias pasaulio šalis, mokiniai išgirdo daug istorijų, kokiu principu įkeliami piešiniai ant banknotų, kokio dydžio jie gali būti, intrigavo pavadinimai, pvz., batas – Tailando valiuta, kuna – Kroatijos, valiutos pavadinimų kilmė. Dar vienas projektas. 1–8 klasėms užduotis – monetos piešimo projektas, skirtas mokyklos 90-iui. Nupieštos monetos bus eksponuojamos parodoje: iš pradžių piešinių paroda klasėje, po to iš kiekvienos klasės atrinktos 5 – parodai mokykloje, galų gale išrinkta geriausia moneta bus nukaldinta 2027 m.

 

Kaip visada, po tokios ilgos veiklos laukia refleksija. Pradines žinias mokiniai pasitikrino pirmąją dieną – pirmadienį, o ką sužinojo, išmoko – paskutinę savaitės dieną penktadienį. Visi mokiniai ir mokytojai interneto puslapyje atsakė į keletą klausimų. Pokalbiuose girdėti puikūs atsiliepimai. 8d klasės mokinė Emilija Stankutė kalbėjo optimistiškai: „Išsamiai išaiškinta mokesčių sistema. Išeidami iš mokyklos vaikai nežino, kaip skirstomas šeimos biudžetas, kokią dalį sudaro mokesčiai – išgirdau. Visai klasei labai patiko buvusių aštuntokų paskaita apie kriptovaliutas. Tai yra mūsų kartos pinigai, apie tai žinojau anksčiau, sužinoti daugiau visada yra pravartu. Mėgstamiausios pamokos buvo „Laimingo miesto“ kūrimas, per jas turėjome pateikti konkrečių idėjų, kurių trūksta Tauragei, jas išgryninti, apskaičiuoti reikalingas lėšas ir sąlygas. Per šį užsiėmimą pagilinau žinias iš dominančios temos – teisės (susipažinau su teisiniais dokumentais apie gyvūnų laikymą ir savanorystę). Sudariau taisyklių sąrašą. Per pristatymą galėjau kalbėti, manau, tai yra labai naudinga ugdant kalbėjimo įgūdžius“.

 

STREAM savaitės veiklą koordinavo direktorės pavaduotoja ugdymui Asta Biknerienė. Daug valandų medžiagos ruošimui skyrė matematikos ir IT mokytoja Nanija Bekerienė, geografijos ir istorijos mokytoja Eglė Rupšienė, finansinio raštingumo Rimantė Mačiulienė, klasių vadovai, matematikos mokytojai. Mokytojos yra dėkingos Tauragės raj. sav. administracijai už pateiktą medžiagą apie Tauragę, taip pat Swed bankui, kad galėjo pasinaudoti jų edukacine medžiaga.

 

STREAM savaitės pavadinimas „Daugiau nei pinigai“ tikrai atitiko idėją – mokiniai gavo labai daug informacijos, svajojo, dirbo, skaičiavo patys, bendravo su klasės draugais, lektoriais, mokytojais. Manau, kad įspūdžiais dalijosi ir šeimose, o gal net tapo patarėjais kai kuriais klausimais. Buvo ugdomos pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinės ir emocinės kompetencijos. Gal kuria nors mokinių išsakyta idėja pasinaudos ir Tauragės savivaldybė. Savaitė tikrai buvo kitokia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.