Stovyklose praleistas laikas itin svarbus vaikų socializacijai

Dovilė Šileikytė

Vasarą, kai nevyksta pamokos ir būreliai, visą laiką ir dėmesį galima skirti buvimo lauke atradimams. Ypač po to, kai didžiąją dalį mokslo metų vaikai leido namuose, tarp keturių sienų. Visai nebūtina vykti kur nors toli, galima tyrinėti savo miestą, ieškoti dar nematytų Vilniaus vietų, išgirsti daugybę įdomių istorijų. Tą daryti mokinius kviečia VšĮ „Gatvės gyvos“ vasaros dienos stovyklose „Legendų Vilnius: didvyriai ir pabaisos“, „Jaunasis gamtinėtojas: pasislėpusios parkų istorijos“, „Aš – miesto architektas!“, „Paveldo lobių ieškotojas“. Ko ir kaip vaikai mokosi tokiose stovyklose, ką jose veikia skaitytojams papasakojo Rasa Kaušinė, „Gatvės gyvos vaikams” programos koordinatorė.

 

Kokias stovyklas ir kokio amžiaus vaikams siūlote? Kaip kilo idėja jas organizuoti?

Moksleivių atostogų metu rengiame istorines-kultūrines dienos stovyklas, 7–10 ir 10–12 metų vaikams. Esame įgyvendinę 15 dienų stovyklų programas, kuriose dalyvavo daugiau nei 1 000 moksleivių. Stovyklų temos įvairios – su vaikais nagrinėjame kultūros, paveldo, istorijos temas, dalyvaujame įvairiuose meno dirbtuvėlėse, ekskursijose ir edukacijose, susitinkame su šių sričių žinovais ir entuziastais. Mūsų dienos stovyklų tikslas – kultūros edukacija taikant natūralias, įtraukiančias patirtis.

Stovyklų ir ekskursijų vaikams idėja kilo pastebėjus, kad reikia kitokio – sąveikaus, sužaisminto, patyrimu paremto, būdo kalbėtis svarbiomis istorijos, paveldo ir kultūros temomis.

 

Ką vaikai sužino, išmoksta, kokių įgūdžių įgyja jūsų stovyklose?

Siekiame ugdyti vaikų kūrybiškumą, pastabumą, gebėjimą reikšti savo nuomonę, dalytis pastebėjimais. Taip pat, būdami bendruomenėje, vaikai geriau pažįsta ir save, mokosi dirbti ir sutarti komandoje. Gyvose miesto erdvėse – dalyvaujant ekskursijose, edukacijose – miesto architektūra ir istorija pasirodo daug įdomesnė, suprantamesnė, prabylanti istorijomis. O kūrybiškų užduočių atlikimas, ekskursijos, išvykos ir dirbtuvėlės suteikia galimybę aktyviai reaguoti į aplinką, intriguoja tyrinėti ir giliau pažinti aplinką ir save patį.

 

Apibūdinkite stovyklautojų dienotvarkę.

Su vaikais praleidžiame visą nuotykių kupiną dieną. Susibūrimas vyksta nuo 8 val. ryto, o namo vaikus išlydime 18 val. Dieną skiriame konkrečios temos nagrinėjimui – dalyvaujame ekskursijose ir edukacijose. Žinoma, dėmesio skiriame ir žaidimams, ir draugystėms,  ir bendrystei, ir įvairaus pobūdžio linksmybėms.

 

Ar susiduriate su patyčiomis, žalingais įpročiais ir kaip tokias situacijas sprendžiate?

Įvairių nesutarimų tarp vaikų, žinoma, kad pasitaiko, juk penkias dienas leisti laiko kartu susirenka skirtingų patirčių įgiję stovyklautojai. Nesutarimus sprendžiame inicijuodami pokalbius – aiškinamės tokio elgesio aplinkybes, pratiname vaikus nesklandumus išsiaiškinti tarpusavyje.

 

Kas tampa stovyklos vadovais? Kokie reikalavimai jiems keliami?

Mūsų stovyklų vadovai – jauni ir motyvuoti žmonės, besidomintys istorijos, kultūros, aplinkosaugos temomis, gebantys šiomis temomis sudominti mažuosius, o svarbiausia, mylintys vaikus.

 

Ką, jūsų nuomone, reiškia vaikui, kaip asmenybei, dalį vasaros atostogų praleisti stovykloje?

Stovyklos, susitikimai ir išvykos, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai tiek laiko praleidome prie kompiuterių ekranų, labai svarbios! Formuojasi mažųjų pasaulėvoka, bendravimo ir sutarimo su kitais žmonėmis įgūdžiai, savarankiškumas, gebėjimas reikšti savo nuomonę, tad laikas praleistas stovykloje neabejotinai yra vienas iš svarbių veiksnių, lemiančių vaikų pozityviąją socializaciją.

 

Ar yra stovyklautojų, kurie pas jus sugrįžta kasmet? Kas vadovams, vaikams ir tėvams labiausiai įsimena?

Esame subūrę nemažą miesto tyrinėtojų komandą – dalis stovyklautojų tikrai grįžta kasmet! Tokį susidomėjimą ir teigiamus įspūdžius lemia daugelis veiksnių – motyvuotų vadovų komanda, įtraukianti programa, netikėtos edukacijos, susitikimai su savo sričių ekspertais, entuziastais. Pavyzdžiui, stovykloje „Aš – miesto architektas!“ vieną iš pusdienių skiriame nukeliauti į Lietuvos architektų sąjungą – ten dirbantys architektai pasakoja apie savo darbo ypatumus, pademonstruoja naujausių projektų, miesto modelių, leidžia išbandyti 3D spausdintuvą. Toks natūralus žvilgsnis į architekto profesiją vaikams tikrai palieka įspūdį!

 

Dėkoju už pokalbį ir linkiu daug smagių potyrių stovyklose.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *