Stereotipai apie autizmą. Filmo poveikis moksleivių nuostatoms

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas kartu su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai” keliose mokyklose vykdė dokumentinio filmo apie autistišką berniuką iš Islandijos „Kaip Titanikas mane išgelbėjo” (2021, rež. Bjarney Ludviksdottir, Brynjar Karl) peržiūras su edukacine programa. Siekiant pamatuoti, kokį poveikį šis filmas daro moksleivių nuostatoms, susijusioms su autizmu, buvo atliktas tyrimas.

 

Apklausą sudarė aštuoni stereotipiškai suformuluoti teiginiai – moksleiviai turėjo nurodyti, kiek su jais sutinka ar nesutinka, taip pat galėjo pasirinkti atsakymo variantą „Nežinau“. Tą pačią internetinę apklausą jie buvo prašomi užpildyti du kartus – prieš filmo peržiūrą ir po jos praėjus 2–3 savaitėms. Apklausos, atliktos dar prieš filmo peržiūrą, rezultatai parodė, kad su autizmu susiję stereotipai iš esmės nėra stipriai paplitę tarp apklausoje dalyvavusių 610 klasių moksleivių (120 respondentų). Skalėje tarp 1 („visiškai nesutinku“) ir 7 („visiškai sutinku“), atsakymų vidurkiai į visus stereotipiškai suformuotus teiginius apie autizmą buvo tarp 1 ir 4 tiek prieš filmo peržiūrą, tiek po jos.

 

Filmo peržiūra turėjo reikšmingą teigiamą poveikį trijų stereotipų mažinimui. Labiausiai susilpnėjo klaidinga nuostata, kad autistišką asmenį galima atpažinti iš jo(s) išvaizdos bruožų. Akivaizdu, kad filmas, kaip vizuali raiškos priemonė, yra itin tinkama šiam su išvaizda susijusiam stereotipui mažinti. Taip pat sumažėjo manančių, kad autizmas yra liga, kurią galima išgydyti, ir kad visi autistiški asmenys yra panašūs savo elgsena ir savybėmis. Taip pat itin reikšminga, kad gerokai sumažėjo atsakymų „nežinau“, kas rodo, jog filmas prisidėjo prie supratimo apie autizmą gerinimo.

 

Silpniausias iš 8 analizuotų stereotipų, teigiantis, kad visi autistiški asmenys pasižymi žemu intelektu, po filmo dar šiek tiek susilpnėjo. Visgi jam priešingas stereotipas („Visi autistiški asmenys pasižymi aukštu intelektu, išskirtiniais gebėjimais“), kuris iki filmo buvo stipriausias, po filmo peržiūros dar šiek tiek sustiprėjo. Nors pastarasis stereotipas skamba kaip pozityvus autistiškų asmenų vertinimas, tačiau ir ši nuostata nėra naudinga, nes klaidinga.

 

Be minėto stereotipo apie visiems būdingus aukštus intelektinius gebėjimus, taip pat sustiprėjo nuostatos, kad autistiški asmenys nenori bendrauti su kitais ir kad neturi empatijos. Viena vertus, šiuos du teiginius būtų galima vertinti kaip mažiausiai klaidingus, nes viena pagrindinių autizmo spektro sutrikimą charakterizuojančių savybių, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija, yra sunkumai, patiriami socialinėse situacijose, bendraujant. Visgi šios nuostatos priskiriamos stereotipams, nes, kaip ir kiti tyrime vertinti teiginiai, yra pernelyg apibendrinantys, netikslūs didelės įvairovės atžvilgiu.

 

 

Filmas daro reikšmingą teigiamą įtaką supratimo apie autizmą gerinimui, tačiau taip pat, nesąmoningai, kelis stereotipus šiek tiek stiprina. Galima daryti prielaidą, kad filmas, kuriame pristatomi keli autistiški asmenys, pasižymintys skirtingais intelektiniais gebėjimais ir charakterio savybėmis (kaip, pavyzdžiui, filmas „Kodėl taip mėgstu šokinėti“), galimai geriau padeda suprasti autizmo spektro sampratą.  Išsamesnę tyrimo analizę galite rasti čia

„Autizmas yra stiprybė, o ne silpnumas”

 

Filmo peržiūrų metu moksleiviams taip pat buvo išdalinti edukaciniai lapai su klausimais, skatinantys sąmoningiau žiūrėti filmą – atidžiau sekti ir reflektuoti jame pateikiamą informaciją (užduočių lapą galima atsisiųsti čia). Siekiant gauti nuoširdžius atsakymus, šiuos lapus, kaip ir apklausą, vaikai buvo kviečiami pildyti anonimiškai. Iš daugumos atsakymų matyti, kad filmas reikšmingai prisidėjo ne tik prie žinių didinimo, bet ir prie empatijos, tolerancijos stiprinimo.

 

Paklausti, kaip pasikeitė supratimas apie autizmą po filmo, vaikai dalinosi tokiais įspūdžiais: „Labiau supratau, kas tas autizmas, kokie jo požymiai ir kad turint šį sutrikimą reikia nepasiduoti, bei kaip autistiškiems žmonėms yra sunku”, „Labai patiko, nes aš beveik nežinojau, kas yra autizmas, galvodavau, kad tai reiškia, kad žmogus keistas, bet dabar viskas aiškiau, kad žmonės, turintys autizmą nėra keisti, jie tik truputį kitokie”; „Dabar žinau, kad autizmas yra stiprybė, o ne silpnumas”, „Mes visi esame normalūs ir savaip talentingi”.

 

Atsakydami į klausimą, ko reikia, kad autistiškas asmuo jaustųsi gerai, ir kaip galima prie to prisidėti, mokiniai įvardino dėmėsingumo autistiško asmens poreikiams ir bendrai įdomių veiklų radimo svarbą, autistiškiems asmenims patrauklių pomėgių vystymo reikšmę. Iš vaikų atsakymų: „Galbūt galima pasidomėti apie jį, su juo nuveikti jo mėgstamas veiklas, kad jis pasijaustų gerai būdamas šalia. Galima leisti laiką jo neperspaudžiant, kad jam būtų malonu bendrauti”, „Rasti pomėgį, svajonę ir bandyti ją įgyvendinti. Negalvoti neigiamai apie autizmą, kad ir tu kitoks, tai nereiškia, kad tai yra blogai”.

 

Pabaigai, svarbu atkreipti dėmesį ir į tam tikras filmo rodymo rizikas, būdingas ir kitiems filmams jautriomis temomis. Po peržiūros buvo galima išgirsti vaikus tarpusavyje aptarinėjant, kad galbūt vienas ar kitas jų bendraklasis yra autistiškas. Taip pat buvo dvi moksleivės, kurios prisipažino galvojančios, kad galbūt pačios yra autistiškos (vienas iš atsakymų – „Man pačiai nepatinka su kitais žmonėm šnekėti ir net sunku paklausti pačių paprasčiausių klausimų. Dabar jaučiuosi ne viena. Nežinau, ar man tikrai autizmas, bet kyla įtarimas”). Tokie filmai iš tiesų gali teigiamai prisidėti prie geresnio autizmo atpažinimo aplinkoje ar savyje, tačiau rodant filmą itin svarbu pabrėžti, kad nereikėtų užsiimti savęs ar kitų diagnozavimu. Atkreipti dėmesį, kad daugelis jausmų ar situacijų (pvz., kartais patiriamas nerimas, sunkumai bendraujant) yra universalūs visiems žmonėms, ir tik specialistai, matydami visumą, gali tinkamai nustatyti, ar žmogus yra autistiškas.

Renginiai pasaulinės autizmo supratimo dienos proga

 

Net vienas iš 100 vaikų yra autistiškas, o kai kurie tyrimai nurodo dar didesnius skaičius (Pasaulio sveikatos organizacijos 2022 m. duomenys). Artėjant balandžio 2-ajai, Pasaulinei autizmo supratimo dienai, kviečiame skirti laiko jiems geriau pažinti. Dalinamės informacija apie šią savaitę vyksiančias tarptautines konferencijas:

 

Šį penktadienį, kovo 31 dieną, nuotoliniu būdu vyks Nacionalinė autizmo konferencija 2023 (org. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, Kauno Prano Daunio ugdymo centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius). Konferencijoje pranešimus skaitys ekspertai iš Lietuvos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir Suomijos.

 

Balandžio 2 dieną (11–14 val. Lietuvos laiku) bus gyvai transliuojamas Jungtinių Tautų renginys „Tranformation: Toward a Neuro-Inclusive World for All“ (anglų kalba, transliacija – JT YouTube kanale). Renginys organizuojamas glaudžiai bendradarbiaujant su Šveicarijoje įkurtu Neuroįvairovės institutu (ION) ir autistiškais asmenimis. Renginio metu su jais bus diskutuojama, kokie tolimesni pokyčiai reikalingi gerinant neuroįvairovės supratimą, mažinant barjerus ir gerinant autistiškų gyvenimo kokybę. Taip pat bus aptariama, koks yra (arba galėtų būti) autistiškų asmenų indėlis visuomenėje.

 

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.