STEM edukacinė išvyka „Žalioji kelionė“

Milda Piliuvienė
,
Vilniaus l.-d. „Atžalėlės“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė
Zita Kavoliūnienė
,
Vilniaus l.-d. „Atžalėlės“ ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja

2021-2022 mokslo metų balandžio–gegužės mėnesiais „Gandriukų“ grupėje organizavome STEM edukacinį projektą „Gamta – visų namai“. Artimiausioje gamtinėje aplinkoje kartu su vaikais stebėjome, tyrinėjome, kur ir kaip lauko sąlygomis gyvena ir slepiasi bestuburiai gyvūnai – vabzdžiai, voragyviai, moliuskai, varlės ir kt.

 

Vabzdžių tyrinėjimams savo gyvenimą paskyręs dr. Vytautas Tamutis yra pasakęs, kad „tyrinėjimas yra skirtas tam, kad pamiltum“. Iš tiesų, meilė gamtai prasideda nuo jos pažinimo. Padedant grupės tėveliams, darželio grupės lauko aikštelėje įsirengėme „Vabalų namelį“. Su vaikais kalbėjomės, kad vabalams žiemą reikia kokios nors buveinės. Vabalai mėgsta „apsigyventi“ augalinėse atliekose, medžių išvartose, senuose kelmuose.

 

Kas gyvena ir slepiasi kiaulpienių žiedais pasipuošusioje pievelėje, po akmeniu ar medžių kelmuose? Į šiuos ir kitus kilusius klausimus „Gandriukų“ grupės vaikai ieškojo atsakymų išsiruošę į edukacinę STEM išvyką „Žalioji kelionė“. Šios edukacinės išvykos į artimiausią gamtinę aplinką vaikai labai laukė.

 

Sužaliavęs, pražydęs ir saulėtas pavasario rytas vaikams dovanojo nuostabų nuotykį. Pirmiausia pievoje vaikai pamatė mažytę varlytę. Ši vaikų bijojo. todėl stengėsi kuo greičiau pasislėpti žolėje. Vėliau mažieji tyrinėtojai žolėje pastebėjo tolyn šokuojančią didžiulę varlę. Vaikai puolė varlę vytis, bet varlė buvo daug greitesnė ir akimirksniu pradingo žolėje. Netrukus vaikai išvydo kiaulpienės lapą graužiančią sraigę. Vaikai pastebėjo, kad sraigė yra visiška varlės priešingybė – „greitai nešokliuoja“, o  tik „ramiai pusryčiauja ant kiaulpienės lapo“.

 

Ant drėgnos takelio žemės vaikais netikėtai išvydo keletą vos vos judančių sliekų. Vaikai atidžiai apžiūrėjo sliekus, aiškinosi, kodėl jie guli ant takelio ir beveik nejuda, ir galiausiai nusprendė, kad vienas iš sliekų tikrai yra nebegyvas.

 

Netoliese ant akmens priešais saulutę šildėsi mažytis voriukas. Vaikai suskaičiavo voro kojas ir įsitikino, kad voras jų tikrai turi aštuonias. Pabandė surasti voratinklį, bet nepavyko. Radę skruzdę, vaikai ieškojo, kur gi jos namai. Beieškodami pastebėjo, kad skruzdės bėgioja medžio kamienu, stebėjo jas, tyrinėjo pro didinamuosius stiklu, svarstė, kodėl šios lipa į medį.

 

Ar visos musės gali skristi? Žolėje vaikai pastebėjo  dar nespėjusiais išdžiūti drėgnais sparneliais musę. Musė negalėjo skristi ir bejėgiškai gulėjo žolėje, ir vaikams tai sukėlė didžiulę nuostabą.

 

Grįždami į darželį, šalia augančio medžio mažieji keliauninkai pamatė keletą kareivėliais vadinamų blakių. Kurį laiką vaikai stebėjo, kaip vabaliukai bėginėja šen ir ten, ir ėmė fantazuoti: „jis tikriausiai ėjo pas savo vaikučius, o šitas kareivėlis pasakė savo draugui, kad gaudytų“.

 

Pasibaigus išvykai, vaikai priėjo prie išvados, kad ir varlės, ir skruzdės ir vorai yra labai greiti, ir ne visada būtų paprasta juos sugauti. Vaikai pastebėjo, kad  sraigės yra daug lėtesnės už anksčiau minėtus gyvius ir kad sraigių kiautas – tai jų namelis, kurį jos visada nešiojasi su savimi.

 

Gamta mus visus džiugina ne tik už darželio tvoros. Čia pat, darželio lauko aikštelėje, žaliuoja ir kaštonai, ir liepos, ir klevai. Medžiuose įkeltuose inkilėliuose kiekvieną pavasarį apsigyvena paukšteliai ir peri kiaušinukus. Medžių pavėsyje vaikai gali stebėti, tyrinėti ir bėgantį voriuką, ir kareivėlį, ir skruzdėlytę.

 

Gamta – mūsų visų namai. Pajusti gamtos grožį įmanoma tik tiesiogiai prisilietus prie gamtos ir jos paslapčių. Taigi labai svarbu skatinti natūralų vaikų smalsumą stebėti, tyrinėti, pažinti ir patirti atradimo džiaugsmą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.