Stebuklų mokslo mokytoja

Inovatyviausių mokytojų konkurso organizatoriai gavo 200 paraiškų, iš kurių atrinko 6 geriausius mokytojus. „Švietimo naujienos“ kalbina inovatyviausią chemijos mokytoją Janę LIUTKIENĘ iš Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos.

 

Kada ir kodėl nusprendėte tapti mokytoja?

Tapti mokytoja nutariau pradinėje mokykloje, gal antroje klasėje. Chemijos dalyką pasirinkau dešimtoje klasėje, alternatyva buvo lietuvių kalba ir literatūra. Chemija – stebuklų mokslas, tuo jis vilioja mokinius. Tikriausiai tuo suviliojo ir mane. Baigiamosiose klasėse turėjau jauną, ambicingą chemijos mokytoją Genę Mikėnienę (dabar kolegė, chemijos mokytoja ekspertė). Dalyką supratau, buvo įdomu.

Chemijos mokslas padeda formuoti pasaulėžiūrą. Manau, kad gamtos ir socialiniai mokslai yra svarbiausi. Žmogus turi išmanyti gamtos dėsnius, jų laikytis ir tinkamai pritaikyti, tausoti gamtą. Socialiniai dėsniai – tai žmonių visuomeninis gyvenimas, bendravimas, socialinis komfortas. Juos galima tinkamai kurti tik gerai išmanant istoriją. Visi kiti dalykai reikalingi šiems uždaviniams įgyvendinti.

 

Dabar jaunimas rečiau renkasi chemijos (ir ne tik) mokytojo profesiją. Kaip manote, kodėl?

Mokytoju vargu ar galima tapti, juo gimstama. Jau mokyklos suole matyti, ar žmogutis turi įgimtų pedagogo, psichologo duomenų. Paprašai paaiškinti, padėti klasės draugui – vienas kantriai, išsamiai, aiškiai ir nuosekliai dėsto mintis, o kitas tvirtina, kad viskas čia aišku, net kvailys suprastų. Mano požiūris teigiamas. Šiuolaikinis jaunimas geriau pažįsta save, renkasi atsakingai, geba įvertinti savo gebėjimus ir poreikius, profesijos sudėtingumą. Mokytojo profesija ne iš lengvųjų – esi psichologas, scenaristas, režisierius, aktorius, mokslininkas, politikas, na, ir dar savo dalyko specialistas. Pamokos planas – tai scenarijus, turintis visus spektaklio elementus: įžangą, veiksmą, kulminaciją, atomazgą. Tik įgyvendinant šį scenarijų reikia daug ką atlikti ekspromtu. Norėdamas gerai pasirengti pamokoms, mokytojas turi dirbti ir per savo laisvalaikį. Aš manau, kad jauni žmonės, įvertinę visus aspektus, profesiją renkasi ne spontaniškai, o gana atsakingai.

Mūsų gimnazijoje yra puikiai dirbančių jaunų pedagogų, nemažai mano mokinių pasirinko mokytojo kelią ir sėkmingai dirba. Žaviuosi jaunais mokytojais iš programos „Renkuosi mokyti“ – jie puikiai atlieka pareigas, yra kūrybingi ir atsakingi, nemažai jų tapo Meilės Lukšienės premijos laureatais. Tarp jų ir mano buvęs mokinys, chemikas olimpiadininkas, Vilniaus universiteto (VU) chemijos mokslų daktaras doc. Ramūnas Skaudžius.

 

Nuo 2013 m. Jūsų gimnazijoje veikia moderni gamtos mokslų laboratorija. Ar pastebėjote pokyčių – galbūt nuo tada, kai atsirado galimybė praturtinti ugdymo procesą, mokiniai pradėjo labiau domėtis chemija ir kitais gamtos mokslais, pagerėjo jų rezultatai?

Kai mūsų gimnazijoje, įgyvendinus keletą projektų, buvo įrengta moderni gamtos mokslų laboratorija, sporto salė, saugus ir šiuolaikiškas sporto aikštynas, aprūpinti technologijų bei vairavimo kabinetai ir atlikta dar daugybė ugdymo aplinkos gerinimo darbų, išaugo jos populiarumas mieste. Jau pati aplinka žmogų užima, įdarbina ir auklėja.

Didesnis skaičius gamtos mokslais ir chemija besidominčių mokinių atvyksta į mūsų gimnaziją iš miesto ir rajono pagrindinių mokyklų. Laboratorijoje vyksta ne tik chemijos, bet ir biologijos, biotechnologijų pamokos. Sudaromos sąlygos vykdyti mokinių tiriamąją veiklą.

Mokinių susidomėjimas išaugo, rezultatai pagerėjo. Mūsų gimnazistų tiriamieji darbai sulaukia aukštų įvertinimų gamtos mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“, mokiniai gerai išlaiko chemijos, biologijos brandos egzaminus, kasmet daug jų renkasi su gamtos mokslais susijusias studijas.

 

Ar laboratorijos galimybėmis naudojasi tik jūsų mokyklos bendruomenė, ar suteikiate sąlygas joje dirbti ir kitoms miesto mokykloms? Kaip su jomis bendradarbiaujate?

Laboratorijoje ir kituose kabinetuose nuolatos vyksta Alytaus jaunųjų chemikų mokyklos užsiėmimai, kvalifikaciniai seminarai regiono ir respublikos mokytojams. Atvykstantiems pradinių mokyklų mokiniams laboratorijoje vedame pamokėles – supažindiname su darbu laboratorijoje, parodome, kaip mokomasi gimnazijoje.

Gamtos mokslų laboratorija retai būna tuščia: vyksta chemijos, biologijos pamokos, biotechnologijų, eksperimentinės chemijos moduliai, jaunųjų chemikų būrelio užsiėmimai.

Sunkoka suderinti kitų mokyklų užsiėmimus ne tik dėl įrangos ir priemonių priežiūros. Atėjęs specialistas arba turėtų gerai orientuotis laboratorijoje, arba jam reikėtų talkininko iš mūsų gimnazijos.

 

Chemijos žavesį mokiniams bandote atskleisti ne tik per pamokas. Papasakokite apie būrelio ir vasaros stovyklos veiklą. Ar būrelyje užsiėmimai vyksta pagal iš anksto sudėliotą programą, ar ją pakoreguoja mokinių poreikiai, interesai?

Neįsivaizduoju savo darbo be chemijos būrelio, užsiėmimus vedu jau daugybę metų. Dr. Bronislovo Lubio vardo chemijos konkurse, vykusiame Jonavos Senamiesčio gimnazijoje, per apdovanojimų ceremoniją „Achemos“ įmonės atstovas negalėjo patikėti, kad dar yra tokio „išprotėjusio“ jaunimo, kurio pomėgis – spręsti chemijos uždavinius, atlikti bandymus, mokytis. Tarp mano mokinių tokių visada būna bent dvidešimt.

Kad tokių smalsuolių atsirastų, reikia skirti laiko. Tenka dirbti nemažai viršvalandžių laboratorijoje kartais su vienu, dviem, trimis mokiniais ar būriu. Iš anksto sudėliotą būrelio užsiėmimų programą koreguoja mokinių poreikiai, interesai, noras išspręsti sudėtingesnį uždavinį, atlikti įdomesnį tyrimą. Aišku, yra privalomoji programa: rengiamės olimpiadai, tiriamųjų darbų konkursams, tradiciniams gimnazijos renginiams („Molekulės diena“, „Tyrėjų naktis“ ir kt.).

Dvi vasaras iš eilės kartu Alytaus chemijos mokytojų metodinio būrelio mokytojomis organizavome dieninę jaunųjų chemikų vasaros stovyklą „Chemijos olimpas“. Mokytojai dirbo savanoriškai, o mokinių veikloms finansavimą skyrė Alytaus miesto savivaldybė. Vykdėme tiriamojo, kūrybinio pobūdžio užsiėmimus ne tik mokyklų laboratorijose, bet ir VU chemijos fakultete, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijose, organizavome edukacines išvykas į pramonės įmones.

 

2015 m. savo veiklą Jūsų gimnazijoje pradėjo Alytaus jaunųjų chemikų mokykla. Kaip sekasi kuruoti ugdymo procesą joje?

Mokyklos idėja kilo Vaidoto Navicko, alytiškio, buvusio chemiko olimpiadininko, dabar chemijos mokslų daktaro, dirbančio didelėje Vokietijos įmonėje „BASF SE“, galvoje: atgaivinti, atnaujinti ir išplėtoti komandinio gabių chemijai mokinių ugdymo modelį. Vaidotas greitai rado bendramintį – VU chemijos mokslų daktarą doc. Ramūną Skaudžių. Jų iniciatyva 2014 m. vasarą įvyko pirmasis susitikimas, kuriame dalyvavo per trisdešimt buvusių jaunųjų chemikų, dabar – įvairių sričių specialistų, gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas, savivaldybės tarybos nariai. Diskusijos ir kūrimo procesas truko beveik metus. Įsitraukė verslininkai, tvirtindami, kad remia jaunųjų chemikų mokyklą, nes mano, jog ateityje Alytus vėl bus pramonės miestas. Parengėme veiklos ir ugdymo programas, nuostatus.

Ugdymas Alytaus jaunųjų chemikų mokykloje vyksta sėkmingai. Čia mokosi 50–60 Alytaus miesto gimnazijų ir pagrindinių mokyklų mokinių. Išleidome pirmuosius abiturientus: iš dešimties aštuoni pasirinko biomedicinos studijas. Jau antrą sausį mums talkina studentai.

Dirbti gana sudėtinga, nes skiriasi mokinių amžius, pasirengimas, interesai. Nuolat ieškome geresnių metodų ir organizacinių sprendimų, įdomesnių darbo formų. Per mokinių atostogas vykstame į įmones arba mokymo įstaigas.

 

Kas mokiniams įdomiausia mokantis chemijos?

Chemijos mokslo negalima įsivaizduoti be eksperimentų. Medžiagas, jų savybes pažinti reikia tikroje laboratorijoje. Išsivysčius technologijoms, darosi paprasčiau pažinti ir mikropasaulį, 3D technologijos leidžia geriau suvokti medžiagų sandarą. Kai per chemijos pamokas vyksta aktyvi tiriamoji veikla, visi mokiniai besąlygiškai dirba, noriai mokosi.

 

Kaip į savo pamokas integruojate prevencines alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, rūkymo programas?

Prevencines programas integruoju pagal dalyko tematiką. Dešimtoje klasėje pavasarį kalbamės apie narkotikus, alkoholį, kaip jie veikia sveikatą, psichiką. Rodau alkoholio poveikį baltymui, pagrįsdama jo žalą smegenims. Vienuoliktoje klasėje per ciklą „Alkoholiai ir fenoliai“ vykdau diskusiją „Alkoholizmas – nepagydoma liga?“.

 

Kokių naujų, neįprastų metodų esate sukūrusi, naudojate savo pamokose?

Daug dėmesio skiriu savarankiškam mokymuisi, mokėjimo mokytis kompetencijai ugdyti, savo mokymosi procesui planuoti. Kabinete yra kiekvienam klasių koncentrui, olimpiadininkams ir besirengiantiesiems laikyti chemijos egzaminą skirtos lentynos. Šiose lentynose sudėta tuo laikotarpiu aktuali, savarankiškam mokymuisi skirta papildoma medžiaga. Net jei kabinete vyksta pamoka, mokiniai čia gali dirbti kaip skaitykloje, kartais dalyvauja kitų klasių pamokose kaip laisvieji klausytojai. Ką mokytis, sprendžia patys, o suplanuoja dažniausiai po kontrolinių darbų iš ciklo arba tada, kai pristatau naujo ciklo turinį. Atlikę užduotis, pasitikrina, konsultuojasi su dalyko mentoriais (kitais mokiniais) arba prašo mano konsultacijos konkrečiu klausimu. Devintoje klasėje mokiniai sudaro tiriamųjų darbų vertinimo aplanką, kurį naudoja ir papildo du kartus per metus.

Daug dėmesio skiriu eksperimentinei tiriamajai veiklai, mokymui(si) per tiriamąją veiklą. Vertinu probleminį mokymą(si): mokiniai atlieka tyrimą, pamato rezultatą ir tada nagrinėja teorinę medžiagą, ieško argumentuotų paaiškinimų.

 

Išugdėte ne vieną konkursų prizininką, olimpiadų laureatą. Teko skaityti, kad Jūsų iniciatyva Alytaus chemijos mokytojai, dirbdami su gabiais mokiniais, taiko komandinį metodą. Koks tai metodas? Kaip atpažįstate gabius vaikus ir kiek jiems skiriate dėmesio?

Mes, trys Alytaus miesto chemijos mokytojos metodininkės Alvyra Geležauskienė (Alytaus Putinų gimnazija), Irena Kliminskienė (Alytaus Jotvingių gimnazija) ir aš, 1997 m. sukūrėme ir sėkmingai beveik dešimt metų gabiems chemijai mokiniams ugdyti taikėme komandinio darbo metodą. Parengėme bendrą olimpiadininkų rengimo programą, pasiskirstėme veiklos sritis ir numatėme jų apimtį. Miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, besirengiantys dalyvauti chemijos olimpiadoje, galėjo lankyti užsiėmimus tris kartus per savaitę trijose mokyklose. Tuo laikotarpiu daug Alytaus miesto mokinių sėkmingai dalyvavo ne tik respublikinėse, bet ir tarptautinėse olimpiadose. Įsibėgėjus mokyklų pertvarkai, šią veiklą pakeitė jaunųjų chemikų mokykla.

Ar jaunuolis gabus būtent chemijai, paaiškėja tada, kai jis save išbando. Leidžiu vaikams rinktis, netgi buvo atvejų, kai bandžiau nukreipti mokinį nuo chemijos, nes man atrodė, kad jis gabesnis kitoms sritims. Tas žmogus dabar chemijos mokslų daktaras, docentas.

Visada rasi bendrą kalbą su jaunu žmogumi, jei nepamirši, kad pats buvai jaunas… Gali – padėk, negali – netrukdyk. Tiesiog pabūk šalia ir leisk jaunam žmogui skleistis.

 

Ačiū, kad skyrėte laiko pokalbiui.