„Stebuklai smėlyje“. Piešimas smėliu ant šviesos stalo

Rita Lygina
,
 priešmokyklinio ugdymo vyr. mokytoja

Kūryba, kūrybiniai išgyvenimai, kūrybiniai gebėjimai išskiria žmogų iš kitų būtybių. Apibūdinant kūrybiškumą, vis dažniau pabrėžiama, jog nuo to, kiek turėsime kūrybingų žmonių, priklausys žmonijos ateitis. Kūrybingi žmonės pasižymi lakia, drąsia vaizduote, kuri padeda jiems lengvai naudoti įgytą patyrimą kuriant naujoves.

 

Vaizduotę, kuri yra be galo svarbi ir mokymosi procese, aktyvina įvairiapusis ugdymas. Tam, kad atsirastų „kuriamosios vaizduotės produktai,<…> žmogus turi pirmiausia išgirsti, pamatyti, patirti įspūdį ir išlaikyti jį atmintyje (Kaffemanienė ir Sadbaraitė). Kuo daugiau žinių, kuo įvairesnė patirtis, tuo daugiau kombinacinių galimybių vaizduotei. Vygotsky teigė, jog vaizduotė yra veiksnys, kuris lemia visą mąstymo raidą. Be šio gebėjimo negalimas sąvokų formavimasis bei abstraktus mąstymas. Vaizduotė – pamatinis gebėjimas, lemiantis kiekvieno žmogaus kūrybinę veiklą. Vaizduotė „įsipina“ į visas sudėtingas mąstymo operacijas ir yra vaiko kūrybinės veiklos pagrindas. Ypač svarbu pastūmėti vaiką į mažus atradimus, tiesiog išmokyti fantazuoti.

 

Kūryba yra įprasta ir nuolatinė vaikystės palydovė. Audringa fantazija, nenustygstantis smalsumas ikimokyklinuką paverčia nepaprastai kūrybingu, nes jo nestabdo daugybė „teisingų“ nuostatų kaip viskas „iš tikrųjų turėtų būti“, jis leidžia sau fantazuoti, kurti ir atrasi naujus netikėtus pasaulius, kur viskas įmanoma – ir skraidantys katinai, ir gerosios fėjos, ir spalvotas vėjas. Vaikas nuolatos yra vaizdų, kurie jį traukia, pasaulyje; piešia, sugalvoja savo dainas ir pan. Kūrybingas vaikas, kūrybinga asmenybė – tai ikimokyklinuko gyvenimo būdas, jo bendravimo ir bendros veiklos su suaugusiuoju rezultatas, jo paties veiklos rezultatas. Vaikas savo kūrybiškumo ugdymosi kelyje turi viską išbandyti, viską patirti, viską atrasti.

 

Puiki priemonė 5–7 metų vaikų kūrybiniams gebėjimams lavinti yra piešimas smėlių ant šviesos stalo. Piešimas smėliu – tai puiki galimybė išreikšti savo jausmus ir emocijas be žodžių. Piešimas smėliu lavina smulkiąją motoriką, gerina atmintį, judesių plastiškumą, taip pat smegenų veiklą. Dažnai rankytės žino kaip įminti mįslę, su kuria intelektas bergždžiai kovojo“, – rašė C. G. Jungas.

Nepaprastai malonus liesti smėlis veikia terapiškai: atpalaiduoja, suteikia daugiau laisvės ir drąsos kurti ir išreikšti save. Būtent tokioje būsenoje geriausiai valdomas stresas, vidinė įtampa.

 

Piešiant smėliu nesunkiai keičiamos piešinio detales nenaudojant trintuko, o tą patį darbą galima tobulinti, kreguoti  begalybę kartų.

 

Piešiant smėliu:

– lavinama smulkioji motorika ir taktilinis jautrumas;

– ugdomas erdvinis mąstymas, vaizduotė, kūrybinis mąstymas;

– ugdoma kalba, ranka pasiruošia rašymui (taip pat mokomasi skaityti, užsienio kalbų);

– koreguojami dėmesio ir elgesio sutrikimai (darbas su smėliu ramina, ypač hiperaktyvius vaikus, išvaduoja nuo „perteklinės energijos“)

– lavinami kognityviniai procesai;

– vystosi abu smegenų pusrutuliai, harmoningai vystosi asmenybė;

-.mažinamas stresas, nepasitikėjimas savimi, klaidų baimė, harmonizuojama vidinė būsena.

Piešimo smėliu ant šviesos stalo veiklos struktūra:

  1. Parengiamoji dalis.
  2. a) pasisveikinimas, emocinio fono kūrimas, tikslų ir uždavinių nustatymas;
  3. b) pirštukų mankštelė.
  4. Pagrindinė dalis.
  5. a) veikos temos pristatymas (pasakojimas, vaizdo įrašas, literatūros kūrinio ištrauka, muzikinis kūrinys, paveikslas, iliustracija);
  6. b) pokalbis, vaikų turimų žinių įvertinimas;
  7. c) piešimo technikų aptarimas, piešimo technikos taikymo galimybės, žingsnis po žingsnio demonstravimas;
  8. d) pirštukų mankštelė;
  9. e) savarankiškas vaikų darbas. Piešimas smėliu be įrankių arba naudojant juos;
  10. f) pagalba vaikams atliekant darbą;
  11. g) gautų rezultatų aptarimas (svarbu su vaiku kalbėtis apie jo darbą nelyginant su kitais: Ar tau čia viskas patinka? Kokie įvykiai vyksta? Kas yra pagrindinis veikėjas, jo savybės? Kokie veikėjų santykiai? Ar pavyko? Kas labiausiai patinka? Gal norėtum ką nors pakeisti ar pridėti?)
  12. Baigiamoji dalis.
  13. a) apibendrinimas, grįžtamasis ryšys.

 

Taigi, kas nutinka vaikui, kai jis piešia smėliu? Neretai vaikas savo jausmų, nerimo, baimių negali išreikšti žodžiais, o žaidimas su smėliu padeda susidoroti su turimomis problemomis. Ant smėlio vaikas vaizduoja situacijas, kurios jį sujaudino, taip išsivaduodamas nuo emocinės įtampos. Išlieja savo emocijas žaidžiant. Todėl, mano nuomone, žaidimai su smėliu vaikų yra itin mėgstami. O jeigu jie dar padeda susidoroti su problemomis, tai apskritai neįkainojama!

Apibendrinant noriu pasakyti, kad piešimas smėliu, smėlio terapija turi didelę reikšmę psichinei sveikatai palaikyti, pažinimo procesams vystytis, daro didelę įtaką visų vaiko asmenybės aspektų raidai, formuoja humanišką, nuoširdų požiūrį į žmogų, pagarbą viskam kas gyva!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.