Stebuklai, patirti su viešniomis iš „Knygų šalies“

Kupiškio r. Alizavos pagrindinė mokykla įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuojamą projektą „Knygos skonis“. Gegužės 16 d. mokykloje vyko „Knygų šalies“ edukacinės valandos pradinių klasių mokiniams. Kūrybines valandas vedė „Knygų šalies“ sumanytoja Sigutė Chlebinskaitė ir grafikė Rasa Vasilevičiūtė. Viešnios sutapatino Alizavos pavadinimą su knygos „Alisa – stebuklų šalyje“ pavadinimu ir perspėjo vaikus, kad per susitikimą prasidės stebuklai, o stebukladariai bus patys mokiniai.

 

Pirmas stebuklas – patarimas taupyti pinigus svajonių knygai

 

Vaikai nusivalė rankytes ir laukė, kol į jas it mažas paukštelis nutūps knyga. 1894 m. Tokijuje parengta ir Vokietijoje išleista knyga „Dichtergrüsse aus dem Osten“ („Linkėjimai iš Rytų Šalies“) buvo iškilmingai perduodama iš rankų į rankas. Vaikai uostė ir glostė ypatingo švelnumo knygą – ji ypač trapi ir lengva, nes atspausdinta ant japoniško krepinio popieriaus ir susiūta japoniškuoju įrišimo būdu. Sigutė prisiminė, kaip studijuodama Prahoje pamatė šią knygą antikvariate, niekaip negalėjo nuo jos atsitraukti ir už visą mėnesio stipendiją ją įsigijo. Dailininkė teiravosi susirinkusiųjų, ar jie pildo taupykles svajonių knygoms įsigyti?

 

Dalyviai susipažino ir su kita ypatinga knyga, atspausta ant drobės. Tai – ksilografijos būdu atspausdinta ir rankomis įrišta ritualinė knyga „The Cloth of the Mother Goddess“ („Dievo Motinos drabužis“). Knygą išleido „Tara Books“ leidykla Čenajuje, Pietų Indijoje. Ši leidykla yra vadinama nūdienos knygų pasaulio stebuklu, nes skirtingomis užsienio kalbomis leidžia rankų darbo daugiatiražes paveikslėlių knygas. Renginio dalyviai įdėmiai tyrinėjo šią dvispalvės juodos ir raudonos spaudos indišką paveikslėlių knygą – namų altorėlį (plačiau: https://vimeo.com/134023188).

 

Vaikai taip pat susipažino su priemonėmis, ant kurių buvo rašoma iki popieriaus atsiradimo: beržo tošimi, papiruso lapais, vaško lentelėmis ir kt. Spėliojo, ar vaško lentelę galima vadinti nešiojamojo kompiuterio pirmtake. Vaškinė lentelė (angl. wax tablet) labai patogi, nes užrašus lengvai galima nutrinti ir vėl rašyti iš naujo. Nuo jos kilo ir šie pasakymai: tabula rasa, stilius. Ant vaškinių lentelių rašydavo specialia lazdele – stiliumi. Senovėje, pasidėję lenteles ant kelių, mokiniai spręsdavo užduotis: vertikalioje lentelėje skaitydavo sąlygas, o horizontalioje rašydavo atsakymus. „Knygų šalies“ piliečio pase vaikai atrado puslapį su iliustracija nuo graikiškos vazos. Atrodė, kad nupieštas jaunuolis sėdi prie nešiojamojo kompiuterio, o iš tiesų jis pavaizduotas skaitantis vaškinę lentelę.

 

Antras stebuklas – įteiktas „Knygų šalies“ bičiulio pasas

 

Viešnios kiekvienam iškilmingai įteikė po mažą knygelę – „Knygų šalies“ bičiulio pasą. Jame vaikai nusipiešė savo portretus, užsirašė vardus, pavardes, susikūrė autografus. „Knygų šalies“ bičiulio pasas – tai „Knygų šalies“ naujų metų programa, kuri tradiciškai būna pristatoma Vilniaus knygų mugėje. Ten kasmet keturias dienas vyksta „Knygų šalies“ naujų metų šventė, kurią lydi kūrybinės dirbtuvės su Lietuvos ir užsienio knygų žinovais. „Knygų šalies“ bičiulio pasą gauna edukacinių programų dalyviai.

 

Trečias stebuklas – atskleista žmogaus ir medžio bendrystė

 

„Knygų šalies“ bičiulio pase vaikai atrado iliustraciją – raidynėlį ant beržo tošies. Šio raidynėlio autorius – Bronius Sipavičius (1885–1972) – knygnešys, gydytojas, nepriklausomos tarpukario Lietuvos sveikatos ministras. Kartu su žmona ir dukrele buvo ištremtas į Sibirą, kur rūpindamasis, kad dukrelė Dalytė nepamirštų lietuvių kalbos, iš beržo tošies sukūrė lietuvišką raidynėlį. Tai buvo tėčio tikėjimo ženklas, kad vaikas dėlios raideles, tardamas lietuviškus žodžius.

Žmogus turi širdį, o medis – šerdį. Viešnios pristatė medžiui ir knygai skirtą „Knygų šalies“ bibliotekos kolekciją. Vaikai aikčiojo žiūrėdami Elenos Selenos erdvinę knygą „Džiunglės“, išleistą Prancūzijoje, lenkų iliustruotojo Piotro Sochos sukurtą šedevrą „Medžių enciklopedija“, žymaus italų dizainerio Enzo Mario medinę dėlionę ir leporello formos knygą „L’Altalena“ („Sūpynės“).

 

Ketvirtas stebuklas – nuo medinės dėlionės iki knygos iliustracijos

 

Viešnios pasakojo apie italų dizainerius, kūrusius vaikams, – tai Bruno Munaris ir Enzo Maris. Parodė 1957 m. E. Mario sukurtą medinę dėlionę iš skirtingų įvairiausių dydžių gyvūnėlių ir paukštelių. Vaikai iš dėlionės pastatė „Draugystės skulptūrą“, paskui, sustoję rateliu, atvertė iš medinės dėlionės atspaustą popierinę leporello formos knygą „L’Altalena“. Vaikų rankose išsiskleidė visi dėlionės personažai: paukščiukas, šuo, kupranugaris, dramblys, gyvatė, kiaulė, žirafa ir t. t.

 

Penktas stebuklas – spaudos sriubos šaukštu technologija

 

Dar vienas žmogaus ir medžio panašumas – rievės. Dalyviai vartė žymios lenkų iliustruotojos Iwonos Chmielevskos iliustruotą paveikslėlių knygą „Room in the Heart – BIUM“ („Kambarys širdyje – BIUM“, susipažinti galima čia), kurioje dailininkė iš mediniame stalviršyje stebėtų medžio rievių sukūrė įstabius paveikslus. Iwonos Chmielevskos ir Enzo Mario darbų įkvėpti vaikai turėjo pasirinkti po specialiai paruoštą medžio rievę, užtepti ją spaustuviniais dažais ir, uždengę popieriaus lapu, švelniais judesiais sukurti medžio rievių atspaudus. Mokinių darbai buvo sukabinti ant virvės, džiovinami parą, o vėliau iš medžio rievių atspaudų sukurti įvairiausi personažai. Kiekvienas edukacinės „Knygų šalies“ programos dalyvis gavo daug dėmesio iš viešnių. Paskirtos savarankiško darbo užduotys.

 

Autorės nuotraukos

Šeštas stebuklas – paties sukurta knygutė

 

Sigutė mokėsi ir iš italų dizainerio Bruno Munario darbų. Su šiuo menu ji supažindino visus susirinkusiuosius. Pasirodo, knygą galima įrišti be klijų, adatų ir siūlų.

 

Septintas stebuklas – viešnių palinkėjimai

 

„Knygų šalies“ viešnios atsisveikino ir išvyko ištarusios labai gražius žodžius: „Lai mokiniai užaugę niekada neužmiršta savo stebuklingo krašto. Tegul puoselėja šitą nuostabiai pražydusį kampelį, lai iš naujo po daugelio metų apkabina tas obelis, kurios jau šiandien byloja apie užaugintas kartas ir toliau puošia mokyklos kiemą. Tegul jie siekia ir pasiekia viską, apie ką širdyje svajoja.“