Stebimi ryškūs pokyčiai mokytojų praktinės veiklos erdvėje

Vincas Tamašauskas
,
seminarų mokyklose lektorius, mokytojas ekspertas, mokytojų praktinės veiklos vertintojas

Keletas pastebėjimų, kaip mokytojai praktikai ieško kiekvieno mokinio ugdymosi sėkmės. Nuo ko reikia pradėti? Pradžių pradžia yra klausinėjimas – vienas mokymosi bendradarbiaujant metodų, skatinančių motyvaciją (noras sužinoti atsakymą) ir kritinį mąstymą (klausimų formulavimą, nes norint paklausti reikia žinoti, kodėl klausiu). DIDYSIS PAMOKOS VIRSMAS įvyks kai įdarbinsime pamokoje visus ir kiekvieną mokinį… Žinia kiekvienam mokytojui: gerinti pasiekimus pradėkime nuo tikėjimo kiekvieno mokinio galiomis. Aptarkime, kaip sekasi mokinius mokyti savarankiškumo, skatinti mokymosi motyvaciją, labiau pasitikėti savimi ir prisiimti atsakomybę. Pedagoginė veikla yra plačiašakė, bet mokytojai šiandien imasi vis naujesnių ir neįprastų vaidmenų: lyderis, novatorius, kūrėjas, konsultantas, organizatorius, tarpininkas, patarėjas, partneris, pateikėjas, vertintojas, kolega ir t. t. 2022 m. mokytojai toliau atestuojasi aukštesnėms kvalifikacinėms kategorijoms, savo svarią patirtį skleidžia kitų mokyklų kolegoms. Noriu pasidalyti mintimis, ką išgirdau ir pamačiau vertindamas kolegų praktinę metodinę veiklą, organizuodamas mokymus ir seminarus.

 

Mane džiugina tai, kad stebėtose pamokose ieškoma ir gana dažnai randama galimybė pačiam mokiniui išsikelti ugdymosi tikslus, kuriuose pabrėžiamos ne tik žinios, bet gebėjimai, vertybės, kompetencijos (žinių, gebėjimų ir įgūdžių dermė). Mokytojo darbe labai mažai rutinos. Šie pokyčiai rodo, kad ne žodžiai ar deklaracijos, bet realybėje pamokose tobulinamas kompetencijomis grįstas mokymas – kompleksiškas ir sudėtingas reiškinys ir prie jo dar ne kartą sugrįšime visose mokyklose. Viso šio darbo šerdis – patraukli, aktyvi mokinių veikla (mokymosi metodų įvairovė), per teisingą pasiekimų vertinimą ir prasmingą įsivertinimą atliepiami mokinių poreikiai. Tai visavertė pagalba mokiniui, pastoliavimas, diferencijavimas ir individualizavimas.

 

Pamokų metu mokiniai mokosi atsakinėti į klausimus. Siekiama, kad mokiniai taptų aktyviais mokymosi proceso dalyviais, nebūtų gluminami pasakymu, kad jų atsakymai yra „klaidingi“. To galima išvengti šiais būdais: paklausiama, ar mokinys gali pritaikyti tą pačią sąvoką klaidingai daliai, perfrazuojamas klausimas ir mokiniui suteikiama dar viena galimybė; pateikiama užuominų, skatinančių mąstyti; pakreipiamas klausimas taip, kad mokinys galėtų atsakyti; paprašoma kitų mokinių pagalbos; jei mokinys atsako klaidingai, pateikiamas klausimas: „Kodėl taip manai?“ arba „Kaip tu supratai?“. Toks tikslingas klausimas mokiniui – kontrolinis šūvis. Tada jis nesijaus suglumęs ir dažnai pats atsakys. Mokykite ir skatinkite mokinius klausti, nes kas ieško – tas randa. Geras klausimas yra pačiam sau: „Ko aš galiu išmokti iš to?“. Visi protingi klausimai yra lydimi išsamių atsakymų. Svarbu nenustoti kelti sau klausimų (Albertas Einšteinas).

 

Mokiniams nuolat primenu, kad į klausimus ar užduotis atsakytų tiksliai, trumpai ir aiškiai. Klausimus siejame su pamokos mokymosi uždaviniu ir rezultatais. Sudarome diskusijai ar debatams palankią aplinką, kurioje mokiniai nebijo klysti. Klausimus planuojame iš anksto, daug apie tai kalbame ir dalijamės veiksmingų klausimų pavyzdžiais su kolegomis.

Personalizavimas: ugdymo proceso organizavimas stiprinant kiekvieno mokinio (įskaitant ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius), kaip besimokančio eksperto, gebėjimų ugdymą (aktyviai suvokiančio, savivaldaus, strateguojančio, motyvuoto mokinio ugdymą).

 

Pastoliavimas suprantamas kaip ugdymo planavimo būdas, kurio metu numatomi edukaciniai sprendimai (pvz., skirtingi metodai, priemonės, aplinkos, padedantys mokiniams išvengti mokymosi kliūčių ir užtikrinantys mokymosi sėkmę; pedagogo kompetencijomis grįsta optimali ir laiku teikiama ugdymo(si) / mokymo(si) parama mokiniui kaip pastoliai – nei per aukšti / aukšta, nei per žemi / žema). Mokymosi procese kliūčių įveikai planuojama ir taikoma parama kaip pastoliai, kad mokinys pats pasiektų numatytą tikslą (papildomos priemonės, nukreipiantys klausimai, galimybė dirbti su kitu (-ais) mokiniu (-iais), kito mokymosi būdo pasiūlymas ir kt.). Parama teikiama kiekvienam mokiniui (ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių), kuris susiduria su mokymosi kliūtimis. Tenka prisiminti senas ir geras tiesas: nuo aktyvių veiklų ir tiriamosios veiklos iki tvirto išmokimo, nuo atskiro prie bendro, nuo konkretaus prie abstraktaus, nuo paprasto prie sudėtingo, nuo artimo prie tolimo… Visa tai pasakysiu praktiškai: jei turime sutvarkę teisingo vertinimo ir pagrįsto įsivertinimo tvarką, tai yra užtikrinamas pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys, orientuojamasi į mokinių poreikius, į mokinių asmeninę ūgtį, išmokimo užtikrinimą, turinio ryšį su gyvenimo praktika ir kt. Kitas pokyčių etapas – palanki ir skatinanti emocinė aplinka, santykiai pamokos metu ir veiksmingas motyvavimas yra palanki terpė orientuotis į kompetencijas, nes įtraukiantys pamokos kontekstai yra smalsumas, tyrinėjimas, dialogas su mokiniais, mokinių drąsinimas ir t. t.

Kompetencijoms ugdyti itin svarbi projektinė tiriamoji veikla netradicinėse erdvėse, ji skatina mokinių mąstymą, kūrybiškumą, tobulina darbą grupėse, ugdo pasitikėjimą savimi ir savitarpio pagalbos principą. Čia nepamirštama ryšio su gyvenimu praktika, nes mokiniams atsibodo akademinė tarpdalykinė veikla, kai pamokoje du ar trys mokytojai… Jei mokytojas yra atviras, tai visuomet tobulėja. Mokytojai domisi šiuolaikiškos pamokos vadyba, pamokos komponentais, juos išradingai taiko praktikoje. Pamokų planavimas ir organizavimas naudojant skaitmenines priemones – tai nauja patirtis ir didelis postūmis į priekį. Skaitmeniniai įrankiai ir priemonės tampa įprasta kasdienybe ir juos išmokę derinti, dėlioti ir valdyti vienoje vietoje tapsime inovatyvesni. Tačiau pamokos planavimas dar šlubuoja, nes kiekvienai pamokai konspekto neparengsi. Planuojant ugdymą(si) pamokose, svarbu numatyti pamatuojamą, lankstų pamokos uždavinį, metodų ir priemonių pasirinkimus mokiniams, ieškoti veiksmingiausių įsitraukimo į mokymo(si) procesą būdų, užtikrinančių visų ir kiekvieno mokinio pamokoje motyvaciją. Plėsti mokymosi veikiant praktiškai būdų pamokose įvairovę. Reguliariai teikti mokiniams suasmenintą informaciją apie mokymąsi, padėti kiekvienam mokyklos mokiniui siekti maksimalios asmeninės pažangos identifikuojant ir šalinant jo nesėkmių priežastis. Tyrinėjimais grįstas integruotas mokymasis – tai aktyvus mokymo metodas, kai pateikiamos praktinės problemos ir mokinys ar mokinių grupė bando patys jas spręsti, užduodami klausimus, tirdami situacijas, ieškodami papildomos medžiagos, konsultuodamiesi ir t. t. Integracijos galutinis siekinys – aktyvus, bendraujantis ir bendradarbiaujantis, pasitikintis savimi ir pasiruošęs mokytis visą gyvenimą mokinys. Tarpdalykinė integracija suteikia mokiniams realų ir prasmingą mokymosi suvokimą. Įsitikinta, kad mokymo procesas turėtų būti grįstas integruotomis programomis. Tyrinėjimais grįstas integruotas mokymasis gali būti taikomas įvairiais būdais, priklausomai nuo konteksto, tikslinės grupės ir mokymosi tikslų.

 

Pastebėta, kad veiksmingiausių visų ir kiekvieno mokinio įsitraukimo į mokymo(si) procesą būdų ieškoma tam, kad būtų sukurta dar labiau motyvuojanti aplinka pamokoje. Mokyklų vadovams svarbu stebėti visų mokinių įtraukimą į mokymosi procesą, kaip dažnai derinamas individualus, partneriškas, grupinis ir visos klasės mokymasis mokinių supratimui ir giliam mokymuisi. Keletas įžvalgų iš praktinės veiklos. Pamokose stengiuosi kuo mažiau kalbėti, o kuo daugiau stebėti ir klausyti, ką kalba, veikia mokiniai. Pradedu pamoką trumpa ankstesnio mokymosi apžvalga. Pateikiu naują medžiagą nedidelėmis porcijomis, sudarydamas sąlygas mokiniams pasipraktikuoti po kiekvieno žingsnio. Riboju medžiagos, su kuria mokiniai turi dirbti vienu metu, kiekį. Paruošiu ir pateikiu detalius aiškius nurodymus, tinkamai paaiškinu. Užduodu daug klausimų, kad patikrinčiau, kaip suprato. Mokiniai užduoda klausimus draugams. Skiriu daug aktyvių praktinių veiklų kiekvienam mokiniui. Vadovauju ir konsultuoju mokinius, kai jie pradeda mokytis, kaip praktiškai taikyti žinias. Mąstau garsiai ir demonstruoju veiklos žingsnius. Pateikiu jau išbandytus problemų sprendimo modelius. Prašau mokinių paaiškinti, ką jie išmoko. Patikrinu (pakomentuoju) kiekvieno atsakymus. Sistemingai seku grįžtamąją informaciją ir taisau klaidas. Daugiau laiko skiriu paaiškinimams. Teikiu pakankamai pavyzdžių. Man labai nepatinka, kai dominuoja mokytojas, pateikiantis aiškinimą, vaizdines priemones, demonstravimą, o mokiniai turi šias žinias priimti. Šiuolaikinis mokytojas turėtų būti pajėgus įsigilinti į vykstančius pamokoje procesus, matyti jų tarpusavio sąryšį ir poveikį mokinio veiklai bei rezultatams. Patyrę mokytojai linkę keisti balso aukštį ir garsą. Gerų rezultatų jie pasiekia ne tuo, ką sako, bet tuo, kaip sako. Dažniausiai juos gelbsti kūno kalba. Jie niekada nesėdi prie stalo, bet stovi arčiau klasės, nebent aktyviai naudojasi lenta. Jie vaikšto visoje klasėje, atsisukdami veidu tai į vieną, tai į kitą mokinių dalį, nuolat pagauna mokinių žvilgsnį. Balso aukštumas ir garsas smarkiai pasikeičia, kai norima ką nors pabrėžti. Dar daug išreiškiama gestais ir mimika. Neslėpsiu: humoras – svarbus man įrankis pagyvinti pamokos dėstymą žodžiu. Nereikia vengti eksperimentuoti ir išbandyti retorinius klausimus, juokelius, anekdotus, citatas, smalsumą žadinančius klausimus. Labai svarbu suvokti, kad faktų išdėstymas dar nėra paaiškinimas. Jei norite, kad mokinys suprastų, reikia jam pasakyti ne tik „kas“, bet ir „kodėl“.

 

Geros nuotaikos kūrėjais stebėtose pamokose buvo mokytojai. Toks požiūris į mokytojų vaidmenį leidžia manyti, kad mokiniai laukia iš mokytojų ne tik žinių, bet ir psichologinio komforto. Mokiniai nebijo bandyti, klysti, klausti, mokytis iš savo klaidų, geba bendradarbiauti, įsivertinti, o tai yra jų mokymosi variklis, būtiniausia mokymosi proceso dalis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (10)