Stebėjo, tyrinėjo, pažino

Rugpjūčio 1–5 d. Kupiškio r. Alizavos pagrindinėje mokykloje šurmuliavo tarptautinės ekologinės vaikų stovyklos dalyviai – Alizavos pagrindinės mokyklos dešimtmečiai ir dvylikamečiai mokiniai ir Povilo Matulionio progimnazijoje besimokantys vaikai iš Ukrainos. Stovyklos tikslai – mokytis stebėti, tyrinėti, pažinti bei saugoti gamtą. Susidraugauti tarpusavyje ir smagiai leisti vasaros atostogų laiką.

Dūzgių diena

 

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos biologinės įvairovės skyriaus vyresnioji specialistė Renata Ulinskienė papasakojo mokiniams apie vabzdžių svarbą gamtai. Vabzdžiai – organinių medžiagų skaidytojai – gamtos sanitarai. Jie – daugybės gyvūnų maistas, augalų apdulkintojai, gamtos papuošalas.

Žaidimo metodu suskirsčiusi vaikus į boružėlių, žiogų, musių ir skruzdėlių komandas, specialistė apibūdino kiekvieną rūšį. Pabrėžė pagrindinius panašumus bei skirtumus. Kiekvienos grupės dalyviai atliko užduotį – gamino po kambarį vabzdžiams. Vieni – iš šiaudų, kiti – iš samanų, medžio žievės, kankorėžių, skylėtų kmynų stiebų. Bendras rezultatas – gana erdvus vabzdžių viešbutis. Savo kūriniu stovyklautojai papuošė mokyklos aplinką. Šis gaminys privilios naudingų vabzdžių į sodą, kurie padės natūraliu būdu kovoti su kenkėjais.

Anot specialistės Renatos, šiame viešbutyje galės apsigyventi boružės, auksaakės, pavieniui gyvenančios laukinės bitės, vorai, kamanės, parazitinės vapsvos, drugeliai, patys įvairiausi plėšrūs vabalai, šimtakojai, žygiai, auslindos, vyčiai bei kiti. Paskui, namelio turiniui trūnijant ar pūvant, vieni vabzdžiai tą namelį paliks, bet atsikraustys kiti. Taigi šio viešbučio gyventojai nuolat keisis, kaip tikrame viešbutyje. Vieni jame maitinsis, kiti slėpsis trumpam ar žiemos, treti dauginsis.

Vandens diena

 

Atvykę prie Kupiškio marių, Palėvenėlės kaime, stovyklautojai gavo užduotį – sugauti po tris skirtingus marių pakrantės gyvūnėlius. Pievoje laigė įvairiaspalviai drugeliai, ant pakrantės meldų ir ajerų kartas nuo karto nutūpdavo gražūs dideli laumžirgiai, bet sugauti jų nepavyko nė vienam. Vaikai pagavo skruzdėlyčių, įvairaus dydžio žiogelių, įvairių moliuskų, segmentuotų pūkuotų drugių lervų. Artiomui pavyko sugauti vapsvavorį. Biologijos specialistė Renata Ulinskienė apibūdino vaikų sugautus smulkiuosius Kupiškio marių pakrantės gyventojus. Paaiškino, kad žiogeliai skiriasi dydžiu ir spalva todėl, kad žiogai tiesiog auga visą vasarą. Suaugusio žiogo sparnai jau būna sukietėję ir tada jie jau gali svirpti. Žiogai groja šereliais esančiais ant kojų, braukdami jais per sparno kraštus. Ir groja jie tik šiltu oru.

Vaikai turėjo didelę vynuoginę sraigę, kiti – mažučių žemės sraigių, o kažkas buvo sugavęs ir vandens sraigę – kūdrinukę. Mokiniai sužinojo, kad sraigės – pilvakojai, vienalyčiai, mintantys žole gyvūnėliai, labai reikalingi gamtos mitybinėje grandinėje.

Specialistės pamokyti, vaikai, atsigulę ant tilto, marių dugne dar sugavo ir dvigeldžių moliuskų bei dreisenų. Beata, Tomas, Jovita ir Austėja surengė vynuoginių sraigių lenktynes, žolės lapeliu vis skatindami jas judėti finišo link. Atsibodo žiūrėti į šias lenktynes, nes sraigės šliaužė labai lėtai. Vis dėlto Tomo sraigė pasiekė finišą.

Artiomas buvo įsitikinęs, kad jo sugautas vapsvavoris yra nuodingas. Specialistė Renata papasakojo, kad Lietuvoje gyvenantys vorai – voras kryžiuotis ir vapsvavoris – yra nenuodingi. Atvirkščiai, jie yra naudingi. Jei išnaikintume vorus, greičiausiai mirtume nuo dizenterijos arba mus užgraužtų uodai. Vorai sumažina kenkėjų – uodų, musių, tarakonų. Jei iš mitybinės grandinės išimtume šiuos gyvūnėlius, dėl uodų negalėtume prieiti nei prie marių, nei prie ežerų.

 

Vėliau vaikai per didinamuosius stiklus stebėjo, kaip prisemtuose vandens dubenėliuose, plaukioja šoniplaukos, voriukai, vandens blakės, vandens čiuožikai, plokščios kirmėlės. Specialistė parodė, kaip stebimas ir tyrinėjamas vandens telkinio dugnas. Šį įdomų prietaisą išbandė kiekvienas stovyklautojas.

Pamokyti, kaip naudotis žiūronais, vaikai stebėjo mariose plaukiojančius ausuotuosius kragus, gulbes nebyles, didžiąsias antis. Biologė papasakojo, kad Kupiškio marias pamėgo į Raudonąją knygą įrašyti retieji paukščiai – pilkieji ir didieji baltieji garniai. Jaunieji stovyklautojai suprato, kaip svarbu pamatyti gyvybę po kojomis. Pievoje auganti kiekviena žolytė turi savo pavadinimą, o smulkieji žemės gyventojai yra nepaprastai įdomūs ir labai reikalingi Žemei. Sutrypti jų nevalia!

Miško diena

 

Zasinyčių miške, Lapkalnyje, stovyklautojams edukacijas vedė biržietis fotografijos mokytojas, ekologas, ornitologas Elmaras Duderis. Diena prasidėjo nuo diskusijos apie žmonių daromą žalą gamtai. Mokytojas papasakojo, kaip važiuodamas pakelėje rado mašinos nutrenktą gandrą. Jis padėjo sužeistą paukštį ant griovio krašto, tačiau vargšelis, turbūt, neišgyvens. Pasakojo, kaip žmonės veždami medžius išniauroja giliausias provėžas miške. Dėl nedidelės naudos žmonės smarkiai niokoja gamtą. Ukrainos vaikai taip pat papasakojo apie pastebėtus negražius žmonių poelgius gamtoje.

Ekologas Elmaras pakvietė vaikus pamatyti gamtos grožį. Davė po veidrodinį fotoaparatą, pamokė, kaip jais naudotis ir skyrė užduotį – užfiksuoti pastebėtus gražius objektus miške. Stovyklautojai pasklido miško takeliais, fotografuodami margaspalvius drugelius, gėlytes, vabaliukus, paukštelius.

Mokytojas atsivežė optinį prietaisą su kuriuo stebi paukščius. Kiekvienas norėjo pažvelgti pro ypatingus binoklius. Paskui stovyklautojai turėjo surasti žvėrelių pėdsakų ir iš gipso nulieti jų antspaudus. Iš pėdos išlupę sukietėjusį gipsą, kiekvienas turėjo po puikų šerno, stirnos ar kitokio gyvūnėlio pėdos suvenyrą.

Gamtininkas vaikams parodė knygas, kurias skaito norėdamas gerai pažinti gamtą. Papasakojo apie čiurlį, paukštelį labai ilgais sparnais ir trumputėmis kojomis, kuris apsigyvenęs pastarojo namuose ir šiuo metu augina triukšmingą šeimyną. Papasakojo, kaip čiurliai miega ore, niekad nenusileisdami ant žemės.

Vaikams reikėjo atspėti žvėrių skeletus. Pabandyti titnago akmenimis įskelti ugnį. Atspėti, kokio paukščio plunksna, kokio žvėries kakučiai… Gamtininkas Elmaras išrinko vieną stovyklautoją, kuri labiausiai susidomėjo miško fotografija. Beatai jis padovanojo labai vertingas knygas: „Pažinimo žemė ir „Gyvoji gamta“.

Avelių diena

 

Ketvirtąją dieną stovyklautojai apsilankė Biržų rajono Dvargalių kaime įsikūrusiame Kristinos ir Jorio Milišiūnų avių ūkyje. Vaikus pasitiko svetingi šeimininkai ir pakvietė susipažinti su mielomis avytėmis, kurios iškišusios baltas, juodas, rudas galvytes pro aptvarą ėmė iš rankų duonytę ir labai gardžiai ėdė. Vienos nukirptos, kitos apaugusios labai ilgomis vilnomis, didelės ir mažos, visos leidosi glostomos. Ūkio savininkė Kristina papasakojo, kad avytės labai laukia vaikų ir prie aptvaro visada gausiai susirenka. Ji papasakojo, kad avių vilna apsaugo jas ne tik nuo šalčio, bet ir nuo karštų saulės spindulių. Vilna padengta lanolinu, kuris neleidžia jai išsiplaikstyti.

Ūkio kieme įrengtos penkios jurtos iš vilnos. Pakvietusi į vieną iš jų ūkio šeimininkė papasakojo vaikams visą vilnos kelią: nuo nukirpimo iki siūlų suverpimo. Parodė šukavimo, karšimo, verpimo įrankius. Vaikai pabandė metaliniais šepečiais šukuoti vilnos sruogeles. Suko karšimo mašinos rankeną. Vijo siūlus į kamuolį. Apžiūrėjo iš vilnos nuvytas juostas, veltinius, suvenyrus, nuostabius paveikslus, įspūdingą avinukų kolekciją. Patys vėlė iš vilnos muilines.

Kitoje jurtoje stovyklautojai apžiūrėjo sausą pirtį ant vilnos. Dar kitoje – žiūrėjo linksmą filmuką, kaip kerpama avelė. Ūkio šeimininkai pavaišino stovyklautojus patiekalais iš avienos: saldžiu pieneliu, gardžiu sūriu, burnoje tirpstančiais kibinais.

Pasakų diena

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Į šią prasmingą iniciatyvą atsigręžė ir stovyklos organizatoriai. Stovyklos dalyviai buvo pakviesti pasiruošti papasakoti apie gyvūnus kaip perskaitytos knygos personažus arba apie gyvenime nutikusias linksmas istorijas su gyvūnais. Į Alizavos pagrindinę mokyklą atvykęs pasakų karalius, tarptautinio pasakų sekimo čempionato nugalėtojas Laimutis Vasilevičius, stipriais ir sodriais senovinio muzikos instrumento daudytės garsais paskelbė šventės pradžią.

 

Lietuvių ir rusų kalbomis pasakorius Laimutis sekė nuotaikingas pasakas, kaip atsirado šuo, apie katino ir lapės piršlybas, apie gudrų geniuką ir kvailą ūkininką. Svečias papasakojo vaikams, kad visų pasakų ištakos yra tautosaka ir mitologija. Pavyzdžiui, nežinojo žmonės, kodėl genio galva raudona ir sukūrė tam paaiškinimui pasaką. Pasakose gyvūnai vaizduojami kaip šmaikštūs arba išmintingi.

Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai dalyvaudami skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ perskaitė po knygą apie žmogaus ir gyvūno santykį. Šventėje Ineta papasakojo apie švedų Wieslanderių sukurtą personažą mamulę Mū, kuri laipioja medžiu, moka suptis, kalbasi su varna. Ineta padarė meninę kompoziciją su besisupančia ant šakos karvyte. Dovydui labai patiko Kornelijaus Čiukovskio knyga apie gyvūnų daktarą Aiskaudą, o labiausiai – arklys su akiniais. Kamilė rekomendavo perskaityti Michael Morpurgo „Karo žirgą“. Jai labai patiko nuoširdus ir jaudinantis žirgo Džojaus pasakojimas, kuris skaitytoją nukelia į Pirmojo pasaulinio karo metus. Akvilė papasakojo apie latvių rašytojo Imanto Zieduonio meškiuką, kuris nepaprastai mėgo cukrų, jo į arbatą dėdavo tiek, kol puodelyje nelikdavo vandens. Tomas nupiešė begemotą iš Dainiaus Gintalo knygos „Duokit kelią begemotui!“. Tas begemotas Tomui pasirodė labai linksmas, jis ir dviračiu važiavo, ir vonioj maudėsi, ir laiškus rašė. Fausta susižavėjo žalčiu iš lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“. Emilė papasakojo apie šunelį iš Megan Rix knygos „Šunelis didvyris“. Austėjai patiko ožka melagė.

Vaikai iš Ukrainos pasakojo nuotaikingas istorijas. Jie turėjo prajuokinti pasakų karalių Laimutį. Ne tik pasakų karalius, bet ir visi dalyviai juokėsi, kai mažoji Diana pasakojo apie katiną, kuris sėdėdamas prieš veidrodį ir, jame pamatęs kėdę, sugalvojo ant jos užšokti. Nazaras labai emocionaliai pasakojo, kaip pavaišino gandrą marinuota žuvimi. Zlata – apie uždarytą rūsyje katiną, kuris prakandžiojo visus agurkus. Alina linksmai sekė pasaką apie valstietį ir mešką. Mergaitė perkūrė žinomą pasaką „Viršūnėlės ir šaknelės“, išradingai sugalvodama labai juokingą pabaigą.

Pasakų žinovas Laimutis įvertino vaikų pastangas ir apdovanojo juos kermošiniais saldainiais. Visi šventės dalyviai suvadino labai linksmą Ukrainos liaudies pasaką „Bandelė“.

Draugystė

 

Ištisą savaitę įdomiais smagiais metodais buvo ugdomas vaikų ekologinis sąmoningumas ir skiepijama meilė gamtai. Kartu vyko ir socialinis emocinis ugdymas. Savaitę dalyvaudami bendrose veiklose, atlikdami tas pačias užduotis, susidraugavo Lietuvos ir Ukrainos vaikai. Jie mokėsi vieni iš kitų, praktikavo užsienio kalbas. Rugpjūčio 3 dieną vienuoliktą gimtadienį šventė šeštaklasis Nazaras iš Ukrainos. Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai dovanojo berniukui lietuviškų suvenyrų. Lapkalnio miške lietuvių ir ukrainiečių kalbomis nuskambėjo „Ilgiausių metų!“.

 

Stovyklos vadovės,

Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Danutė Miknevičienė

socialinė pedagogė Gražina Kigaitė

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.