STEAM ugdymas: Lietuvos situacija ir mokykloms siūlomi projektai

Pastaruoju metu švietimo bendruomenėje vis dažniau kalbama apie STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymas) ugdymą, jo veiklas ir projektus. Išimtimi netapo ir paroda „Mokykla 2020“, kurioje Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė Eglė Vaivadienė skaitė pranešimą „STEAM ugdymas: iššūkis priimtas“. Pranešėja teigė norėjusi pasamprotauti, ar tikrai STEAM ugdymo iššūkis jau priimtas, kodėl tai aktualu ir svarbu.

 

STEAM ugdymas yra vienas iš šiuolaikiškiausių ugdymo būdų, integruojantis gamtos mokslus, technologijų ir inžinerijos, menų ir matematikos disciplinas, siejant jas su realiu pasauliu, pokyčiais ir progresu, darnaus vystymosi tikslais, realaus pasaulio problemų sprendimu, formuojantis mokinių kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus.

 

Integralus ugdymo principo naudojimas švietime gali padėti spręsti mokinių susidomėjimo gamtos mokslais ir kitomis STEAM disciplinomis stokos problemą, ruošti ateities lyderius. Remiantis duomenimis, tarkime, Lietuvos užimtumo tarnybos Lietuvos užimtumo tendencijomis ir ateities prognozėmis, atliktomis 2018 m., numatyta ir įvardyta, kad 2019 m. vieni iš paklausiausių – inžinerijos, mechanikos, elektronikos, elektros, statybos inžinieriai, informacinių technologijų sektoriaus taikomųjų programų kūrėjai, programuotojai ir sistemų analitikai.

 

Aukštųjų technologijų ekonomika Europos Sąjungoje vidutiniškai augs 7,5 proc., tačiau Lietuvoje numatomas kur kas aukštesnis didėjimas ir augimas – iki beveik 16,5 proc. Technologijoms keičiant darbo rinkos poreikius, pastaruoju metu ypač išaugo gamtos mokslų, matematikos ir technologijų svarba ir suvokimas, kad mokinių pasiekimai šiuose moksluose ir jų patrauklumas yra žmonijos galių ir ekonomikos augimo atspindys.

 

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 m. daugiau kaip pusė visų darbo pasiūlymų (beveik 55 proc.) skirti kvalifikuotiems specialistams, o 2014 m. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ apklausos duomenimis net 69 proc. Lietuvos darbdavių per pastaruosius trejus metus negalėjo rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Viena iš šios situacijos priežasčių – STEAM profesijų populiarumo tarp jaunimo trūkumas ir nepakankamas jaunuolių pasirengimas, motyvacija studijuoti STEAM profesijas.

Renatos Česnavičienės nuotrauka

26 proc. inžinerinės pramonės įmonių susiduria su specialistų trūkumu, 5 proc. mokinių dalyvauja STEAM krypties neformaliojo švietimo programose ir pan. 55 proc. abiturientų rinkdamiesi profesiją atsižvelgia į tai, kokie dalykai jiems buvo įdomiausi mokykloje. Tai iššūkis šių dalykų mokytojams, kad jų pamokos būtų patrauklesnės, įdomesnės, labiau susijusios su realiame pasaulyje sprendžiamomis problemomis, kad mokiniai matytų jų mokymosi prasmę ir domėtųsi šiais mokslais. Jau penketą metų aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau norinčiųjų studijuoti STEAM sritis. Tik viena iš dešimties mergaičių renkasi studijuoti STEAM dalykus, o reikėtų laužyti stereotipus – šie mokslai įdomūs ir mergaitėms.

 

Kas daroma, kad situacija keistųsi? „Kaip NŠA atstovė drįsčiau teigti, kad įgyvendiname NŠA tikslus, t. y. įgyvendinant valstybinę ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo politiką skatiname švietimo įstaigas užtikrinti švietimo veiklos kokybę, teikiame informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo, ugdymosi aplinkos kūrimo pagalbą, vykdant mokyklos, regiono, šalies švietimo stebėseną ir švietimo tyrimus, formuojant ugdymo turinį ir koordinuojant jo įgyvendinimą, įtraukiame mokyklas į Lietuvos STEAM mokyklų tinklą, vykdome nacionalinius ir tarptautinius projektus, tarp jų ir susijusius su STEAM“, – vardijo E. Vaivadienė. Pagrindinis iššūkis ir nacionalinis prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas ir į kompetencijas orientuotos mokymo programos.

 

Lietuvoje steigiamas STEAM mokyklų tinklas, atviros prieigos centrai, kuriuose ketinama mokinius supažindinti ne tik su tų disciplinų subtilybėmis, bet ir pažvelgti į jas kūrybiškai ir tarpdiscipliniškai, prijungiant ir menus, dizainą. Metodiniai centrai kuriami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, o regioniniai – Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos apskričių teritorijose. Jų standartizuotos bei specializuotos laboratorijos skirtingos – kiekvienas centras turi tam tikrą kryptį, kad mokytojai ir mokiniai galėtų ten vykti ir atlikti dominančias veiklas – ar tai būtų mechatronikos, ar jūros tyrinėjimai, ar astrofizika, gamtamoksliniai dalykai. STEAM centrai siekia skatinti mokinius rinktis STEAM studijas, vykdomomis veiklomis papildyti bendrojo ugdymo programas, sukurti modernias ir įkvepiančias STEAM mokomąsias aplinkas, tobulinti mokytojų kompetencijas ir kelti kvalifikaciją, vykdyti mokinių profesinį orientavimą, populiarinti STEAM sričių pasiekimus, taip pat padėti mokiniams atlikti brandos darbą ne tik mokyklose, bet ir šiuose centruose.

Kokius STEAM srities projektus įgyvendina ir koordinuoja NŠA?

 

STEM mokyklos ženklas

 

Vienas iš projektų, padariusių proveržį STEAM srityje yra „STEM mokyklos ženklas“, šio projekto metu parengtas STEM mokyklos ženklo portalas, kurio tikslas – padėti Europos mokykloms stiprinti ir tobulinti jaunųjų europiečių gebėjimus ir susidomėjimą STEM dalykais, suteikti mokykloms būtinų priemonių ir metodinę paramą siekiant mokinių, mokytojų ir kitų suinteresuotų šalių įsitraukimo į STEM veiklas kuriant ir plėtojant STEM strategiją. Parengti septyni intelektiniai produktai, jie visi atvirai prieinami STEM mokyklos ženklo portale.

 

Atrinkti pagrindiniai elementai, kurie simbolizuoja, atskleidžia STEM strategiją, kiekvienam elementui parinkti kriterijai, kurie rodo ir vertina STEM veiklas. Mokyklos, naudodamos internetinę įsivertinimo pagal kriterijus priemonę, vertina savo STEM veiklą ir pagal 21 kriterijų, apibrėžiantį STEM mokyklą, ją tobulina, nes priemonė nustato tobulintinas sritis, teikia veiklos planą ir išteklius. Pagrindinių elementų yra 7: mokymas, darbuotojų profesinis tobulėjimas, ryšiai, ugdymo programų pritaikymas, mokyklos infrastruktūra, vadovavimas mokyklai ir jos kultūrai bei vertinimas. Atsižvelgiant į kiekvieną iš šių elementų, kaip jie galėtų padėti įgyvendinti STEM veiklas, numatyti kriterijai.

 

Užsiregistruoti į šį portalą gali kiekviena mokykla, norinti įsivertinti savo STEM strategiją bei būti matoma kitoms Lietuvos ir pasaulio mokykloms, nes portalas tarptautinis. Pirmiausia mokykla užsiregistruoja, pateikia savo atvejo analizes, gerosios patirties pavyzdžius, dalijasi patirtimi, mato kitų dalyvių patirtį, ją vertina, pritaiko savo ugdymo procesuose, dalyvauja mėnesio apklausose, pateikia mokyklos patirties įrodymų forumuose, atvejo analizę ir įsivertinimo anketą. Tada gauna grįžtamąjį ryšį, sužino, ar visi septyni elementai stiprūs, ar kurį nors iš jų reikia tobulinti ir kaip tai padaryti (nuoseklus mokyklų įsivertinimo vadovas taip pat pateiktas portale). STEM mokyklos – pradedančiosios, pažengusios ar patyrusios – ženklas suteikiamas, atsižvelgiant į surinktų balų skaičių. Kiekvieną ženklą galima tobulinti ir keisti: jei ženklelis nesuteiktas, po trijų mėnesių galima kartoti įsivertinimą ir siekti aukštesnės kategorijos, gavus pradedančiojo ženklelį – po metų siekti aukštesnio, patyrusioms mokykloms ženklelis galioja 18 mėnesių.

 

Kas yra mokyklos praktikos įrodymai? Tai įsivertinimo formoje pateikiami įrodymai apie mokyklos veiklą, susijusią su vienu ar daugiau STEM mokyklos kriterijų ir atsakantys į klausimus įsivertinimo anketoje. Aprašant savo patirties atvejį rekomenduojama pasirinkti ne daugiau kaip kelis kriterijus, labai aiškiai atspindint juos patirties aprašyme (pageidautina anglų kalba, nes tai tarptautinė svetainė, kiti dokumentai gali būti ir lietuvių kalba).

 

Kokia Lietuvos patirtis šiame projekte? Pernai vasarį įvyko mokyklų, kurios norėtų išbandyti šį portalą, atranka, šešiolikai dalyvavus įvertinime, keturios iš jų (VGTU inžinerijos licėjus, Alytaus Jotvingių gimnazija, Klaipėdos Sendvario gimnazija ir Šiaulių lopšelis-darželis „Pasaka“) tapo mokyklomis ambasadorėmis ir dalyvavo mokymuose Briuselyje.

 

Projekte mūsų šalis unikali tuo, kad įtraukė ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Taip pat vyko konkursas, kuriame galėjo dalyvauti visos bendrojo ugdymo įstaigos ir laimėti prizą – dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse Briuselyje, bet pandemija sutrukdė jose dalyvauti. Galima džiaugtis, kad tinkamais konkursui pripažinti beveik 69 tūkst. darbų, iš jų du tapo nugalėtojais, tarp jų – lopšelis-darželis „Pasaka“, jų projektas „Geltona žalia raudona“. Antrasis šios kategorijos laimėtojas – iš Prancūzijos.

 

Užsiregistravusių į STEM mokyklos ženklo portalą – daug. Per vienuolika mėnesių tai padarė šimtas septyniolika mokyklų, 35 iš jų jau suteiktas STEM mokyklos ženklas, kitos laukia įvertinimo. STEAM veiklos stiprėja, daugėja į STEAM mokyklų tinklą įsitraukusių ugdymo įstaigų, atvejų, kai mokymasis vyksta už mokyklos ribų, gamtos mokslo ir menų integracijos, STEAM mokymo programos, įtraukiami STEAM praktikos projektai, platėja ir didėja bendradarbiavimas su tyrėjais, universitetais, praktinės, patyriminės veikos, išaugo informacinių komunikavimo technologijų naudojimas, naujo medijų meno kūrimas, virtualios realybės, 3D, 4D, virtualių laboratorijų naudojimas, organizuojamos STEAM dienos ir savaitės, skatinančios tiriamąją veiklą kiekvienoje iš disciplinų, mokyklose atsirado robotikos programų, užklasinės STEAM veiklos ir klubai.

Daugiau informacijos apie projektą.

STEAM ugdymo tobulinimas

 

Antrasis projektas – „STEAM ugdymo tobulinimas“ – prasidėjo spalio pradžioje. Septynių šalių partneriai, kurių koordinatorius – NŠA, ir aštuoni universitetai parengs STEAM ugdymo įgyvendinimo tobulinimo mokykloje vadovą, STEAM gerosios praktikos rinkinį, kurį sudarys skirtingo sudėtingumo ar į skirtingus mokinių gebėjimus orientuotos užduotys, praktinių, laboratorinių darbų aprašai ir gerosios patirties pavyzdžiai. Taip pat bus parengta kompetencijų tobulinimo programa pedagogams ir STEAM centrų metodininkams, rekomendacijos, kaip ugdyti STEAM kompetencijas mokyklose, kaip tobulinti veiklą.

 

Rugsėjį pradės veikti kompetencijų tobulinimo programa, mokyklos bus kviečiamos dalyvauti kompetencijų tobulinimo veikloje, dešimt bus pakviesta ir atrinkta išbandyti programos įgyvendinimą. Remiantis jų patirtimi, bus rengiamos gairės ir vadovas, kaip plėtoti ir tobulinti STEAM praktiką mokykloje. Taip pat vyks tarptautinis konkursas „STEAM iššūkis“, į kurį bus įtraukiamos visos norinčios dalyvauti mokyklos. Atrinkus STEAM pavyzdžius ir parengus visus intelektinius produktus, Lietuvoje vyks tarptautinė konferencija.

Kiti projektai ir renginiai

 

Neseniai pasibaigęs projektas, tinkamas naudoti nuotoliniu būdu mokytis gamtos mokslų, kai norima mokymą organizuoti virtualiose laboratorijose – „Informacinio mąstymo ugdymas mokantis tyrinėjant“.

 

Dar vienas projektas – „21 amžiaus mokykla“ – labiau orientuotas į komunikavimo gebėjimų, medijų meno raštingumo ugdymą, tačiau viena iš potemių – STEAM ugdymas. Projekto tikslai: gerinti ugdymo kokybę mokykloje naudojant visiems prieinamas šiuolaikines technologijas, išbandyti pažangius mokymo(si) ir vertinimo būdus, tobulinti mokytojo kompetencijas ugdyti socialiai atsakingus, kritiškai mąstančius, galinčius priimti sprendimus mokinius. Gilinti skaitmeninius ir audiovizualinius gebėjimus, bendradarbiaujant su ekspertais, įtraukiant į mokymus projekto dalyvius iš įvairiausių mokyklų. Pranešėja ragino sekti informaciją NŠA svetainėje – ten bus skelbiami kvietimai į kursus nuotoliniu būdu.

 

Gamtos mokslų, matematikos, informacinių technologijų ir pradinių klasių mokytojams siūloma prisidėti prie visų mokyklų STEAM mokytojų tinklo „Science on stage Europe“, suteikiančio platformą keistis mokymo idėjomis, pabrėžiančio mokslo ir technologijų svarbą mokyklose ir visuomenėje, pagrindinis tikslas – uždegti mokinių smalsumą. „Science on stage“ įkvepia mokytojus būti tais „uždegėjais“, organizuoja kursus, dalijasi ištekliais, metodinėmis ir mokymo(si) priemonėmis, kviečia kurti skaitmenines mokymosi programas ir objektus, organizuoja didžiausius gamtos mokytojų festivalius Europoje. Į vieną iš jų kviečiami Lietuvos mokytojai. Organizuojamas nacionalinis „Science on stage“ festivalis (reikia dalyvauti nacionaliniame konkurse), kurio metu bus atrinkti delegatai (4 mokytojai) į tarptautinį renginį – „Science on stage“ festivalį Prahoje (Čekija) 2022 m. kovo 24–27 d. Paraiškos bus skelbiamos NŠA interneto svetainės naujienų skiltyje, nacionalinis festivalis vyks Vilniuje arba virtualioje aplinkoje.

 

Baigdama pranešimą E. Vaivadienė paragino pedagogus būti aktyvius, sakė, kad laukia jų renginiuose ir konkursuose. Kai jų tiek daug, lieka tikėtis, kad kiekvienas mokytojas tikrai ras tą, kuris geriausiai atitinka pedagogo ir mokinių lūkesčius.

 

Renginio vaizdo įrašą galite rasti čia.