STEAM taikymas projektinėje veikloje

Kauno lopšelio-darželio „Vilnelė“ pedagogai sistemingai siekia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybės. Vienas iš įstaigos prioritetų – patirtinio ugdymosi koncepciją atliepiantis STEAM sričių (gamtamokslinis, technologinis, inžinerinis, meninis ir matematinis) ankstyvasis ugdymas, kuris yra integralus ir vyksta per kasdienę rutiną, žaidimus, patirtinę veiklą natūralioje ir virtualioje aplinkoje, veiklas su specialiomis priemonėmis, pačių organizuojamus ir socialinių partnerių pasiūlytus projektus. Nuolat atnaujiname STEAM priemonių bazę, įstaigos kieme kuriame erdves vaikų gamtamoksliniams tyrinėjimams: augalų pažinimo taką, šiltnamį ir kt. Kuriame savo STEM mokyklos strategiją, dalijamės šios veiklos patirtimi tarptautiniame STEM mokyklų portale.

Pasiekti rezultatai:

• gautas „STEAM shool Label competent“ ženklelis (STEM mokyklų tinkle paskelbtos 28 veiklos, kurios patvirtintos kaip mokyklos praktikos pavyzdžiai ir 1 mokyklos atvejo analizės pavyzdys);
• suorganizuota respublikinis „eTwining“ projekto „PATS – patyriau, atradau, tyrinėjau, sukūriau“ konferencija „Tyrinėju, atrandu, sukuriu“, kurioje pristatytos STEAM veiklos patirtys. Konferencijos vadovai: Kauno lopšelio-darželio „Vilnelė“ direktorius R. Bulotas ir Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ direktorė dr. Asta Tamušauskaitė;
• suorganizuota STEAM respublikinė ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo vaikų kūrybos paroda-konkursas „Mano pasaka“. Organizatorius – meninio ugdymo mokytojas metodininkas Alvydas Urbietis;
• dalyvauta Kaišiadorių lopšelio-darželio „Spindulys“ organizuotoje respublikinėje metodinėje-praktinėje konferencijoje „Patirtinė veikla darželyje – sėkmingiausias metodas vaiko pažangai“. Esame šio projekto partneriai, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Skaityti du žodiniai pranešimai: STEAM veikla „Kosminiai laivai“ (meninio ugdymo vyresnioji mokytoja Jurgita Kolčina) ir „Įtraukianti ir motyvuojanti aplinka – vaiko patirtinio ugdymosi stimulas“ (priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Edita Burbienė);
• keturi mokytojai: Alma Veiverytė, Loreta Šlekonienė, Jurgita Kolčina ir Edita Burbienė parengė pranešimus ir dalijosi patirtimi Kauno ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodiniame renginyje „Vaikų ugdymosi patirtys“, kurį organizavo Kauno švietimo inovacijų centras;
• priešmokyklinio amžiaus vaikų matematiniai ir inžineriniai gebėjimai pagerėjo 5 proc.;
• ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ir tyrinėjimo pasiekimai pagerėjo 8 proc.;
• 80 proc. mokytojų dalyvavo kvalifikaciniuose renginiuose, skirtuose STEAM ir kitų patirtinio ugdymo metodų taikymui.

 

Norime pristatyti STEAM veiklas, kurios skatino vaikus tyrinėti, atrasti ir sukurti. Jas atlikdami, vaikai įveikė daugybę iššūkių.

 

„Matavimas“. Vaikai aiškinosi, kokiais būdais galima išmatuoti atstumus, aukštį, dydžius. Pavyzdžiui, atstumą tarp dviejų taškų galima išmatuoti vaikų skaičiumi. Išmatuotą atstumą vaikai užrašė lentelėje: tarp dviejų A taškų – 3 vaikai, tarp dviejų C taškų – 8 vaikai. Matavo dėžių dydžius ir lygino tarpusavyje, naudodami juostelę, sužymėtą centimetrais ir įvairaus ilgio juosteles. Pasiskirstę į dvi komandas, statė bokštus, konstravo namus, lenktyniaudami, kurios komandos bokštas yra aukštesnis. Vaikai ieškojo savo dydžio dėžės, į kurią galima įlipti.

 

„Švarus ir nešvarus sniegas“. Iškritus sniegui, vaikai atliko eksperimentą: į du permatomus indus surinko švarų baltą sniegą, o į kitą – nešvarų. Juos atsinešę į šiltą patalpą, vaikai stebėjo, kaip greitai tirpsta sniegas ir koks pasidarė vanduo. Inde, kur buvo baltas sniegas, buvo mažai nešvarumų, o inde su nešvariu sniegu – vaikai galėjo matyti daug inde nusėdusių nešvarumų. Skirtumai buvo akivaizdūs. Tyrimo metu vaikai suprato, kad sniego valgyti negalima.

 

„Susikertantys ir nesusikertantys apskritimai“. Vaikai su mokytoja diskutavo, kokie daiktai yra apvalūs ir panašūs į apskritimus. Ugdytiniams buvo pasiūlyta pūsti burbulus, tačiau ne vienu būdu. Vaikai lygino, kaip atrodė burbulai, išpūsti specialia muilo burbulų lazdele, ir kaip atrodė burbulai, išpūsti šiaudeliu. Ugdytiniai matytus vaizdus nupiešė baltame lape ir nusprendė, kad burbulai išpūsti specialia lazdele yra atskiri ir nesusikerta, o išpūsti su šiaudeliu – tarpusavyje susikerta, sulimpa. Veiklą pratęsėme su kitomis priemonėmis. Vaikai nudažė tualetinio rulono kraštus ir spaudavo susikertančius ir nesikertančius apskritimus. Susikertančius ir nesusikertančius apskritimus bei kitas geometrines figūras vaikai atrado ir kitose veiklose – žaidžiant ant šviesos stalo, sniege, ant geometrinių figūrų kilimo ir lentoje.

 

„Namas iš šiaudelių“. Gavę naują konstruktorių vaikai norėjo sužinoti, ką galima iš jo pastatyti. Todėl iškėlėme klausimą, ką pavyks pastatyti: namą ar palapinę? Vaikai su užsidegimu konstravo, stengėsi bendradarbiauti ir kažką pastatė, vis bandė įlįsti į statinį, uždengė stogą. Nusprendėme, kad šį kartą pastatėme namą, o palapinę statysime kitą kartą. Vaikai paskaičiavo, kad į namą tilpo 7 vaikai.

 

„Spalvų vaivorykštė“. Vaikai su mokytoja išsikėlė klausimą: kas atsitiks, kai susimaišys aktyvios medžiagos bei spalvos? Veiklos tikslas: skatinti vaikų smalsumą, motyvaciją tyrinėti, eksperimentuoti, atrasti. Ant padėklo sustatome indelius. Šaukšteliais semiame ir beriame į indelius sodą. Skaičiuojame, kiek šaukštelių įbėrėme – vienas, du, trys, keturi. Imame dažus, įvardiname spalvas – raudona, žalia, mėlyna, geltona. Spalvas didele plastikine pipete lašiname į indeliuose subertą sodą. Pilame muilo. Laukiame reakcijos. Indeliuose esančios medžiagos ima putoti, nusidažo įvairiomis spalvomis, spalvotos putos pradeda kilti į viršų, bėgti pro kraštus, maišosi tarpusavyje, sukuria įvairius atspalvius bei spalvų vaivorykštę.

 

„Kosminiai laivai“. Ugdytiniai kelias savaites vykdė STEAM projektinę veiklą „Kosminiai laivai”. Knygose ir interaktyvioje lentoje stebėjo visatos planetas, lygino skirtingus jų paviršius ir nutolimus nuo Žemės. Žiūrėjo vaizdinę medžiagą, kaip ir kuo skraido kosmonautai, kokie yra kosminiai laivai, kokia kosminių laivų sandara, kokie palydovai pasiekia Žemę ir t.t. Veiklos metu buvo skatinama neišmesti visų nereikalingų daiktų, esančių vaikų namuose, bet juos rinkti ir iš jų sukurti kosminį erdvėlaivį. Priešmokyklinukai puikiai pasinaudojo savo inžineriniu, kūrybiniu, kritiniu mąstymu, ekologišku požiūriu į kuriamą kosminę techniką.

 

„Nuožulni plokštuma“. Vaikai išsikėlė hipotezę: nuo kokio aukščio plokštumos greičiau nuvažiuos automobiliukas. Ant kaladėlių pakeliamas vienas lentelės ar knygos kraštas. Vaikai skaičiuoja, kiek toli nuvažiuoja mašinytė (sutartinis mato vienetas – išrikiuotos vienodais tarpais kaladėlės). Padidinus kalnelio aukštį, didėja potencinė energija ir mašinytė greičiau nei pirmu atveju pasiekia trasos pabaigą. Išvada: nuo statesnio kalno mašinėlė leidžiasi greičiau nei nuo gulstesnio. Vaikai rezultatus pažymi tyrimo lapuose.

 

„Mėnulio paviršiaus krateriai“. Vaizdo medžiagoje, enciklopedijose vaikai stebėjo kosmosą, planetas, kosmonautų išsilaipinimą mėnulyje. Tam, kad sukurtų panašų į mėnulio paviršių, vaikai eksperimentavo su miltais ir vandeniu, mokėsi dalintis priemonėmis, palaukti savo eilės, dirbti poroje. Eksperimentas pavyko. Vaikai padarė išvadą, kad kuo daugiau prilašina vandens, miltai sukimba ir galima pasigaminti „slaimą“, suminkyti rutulį (kaip planetą).

 

„Keistos daržovės“. Vaikai pastebėjo, kad ta pati daržovė gali labai skirtis savo išvaizda. Šiltnamyje jie rado agurkų, kurie savo forma labai skyrėsi nuo įprastų. Vaikai sakė, kad agurkas primena avokadą, citriną, mažą moliūgą, kriaušę. Vaikus stebina, kad pomidoras gali užaugti labai didelis, o radę pomidoro vaisių su dviem ataugėlėmis, spėliojo, ką šis pomidoras primena. Vieniems – kačiuką, kitiems – šuniuką, kiškį. Pasitelkę vaizduotę, vaikai lygino daržoves ar pripiešę kūno dalis, sukūrė įsivaizduojamą gyvūną.

 

„Architektūriniai modeliai“. Vaikai iš įvairių antrinių žaliavų, kaladėlių, priemonių kūrė architektūrinius darbus. Statiniai turėjo būti kuo įvairesni ir įdomesni. Esamas priemones vaikams teko sujungti, suverti, sugalvoti, kad kuriamas modelis būtų tvirtas, laikytųsi. Vaikai mokėsi bendradarbiauti, kurti kartu. Sukurtus modelius vaikai išmatavo.

 

„Sraigė“. Idėja apgyvendinti sraigę terariume kilo po to, kai Haris iš kiemo atsinešė sraigę. Vaikai atliko užduotėlę – pažymėjo, kokios formos yra sraigė. Mažiesiems užduotį atlikti sekėsi sunkiau, todėl sraigutę pasidėjo šalia nupieštų formų ir lygino, išrinkę pažymėjo reikiamą formą +. Vaikai sužinojo naują žodį „spiralė” ir kad tokios formos yra sraigės namelis. Jie kūrybiškai nuspalvino savas spirales.

 

„Kaip išmatuoti žmogaus ūgį“. Vaikai žinojo tradicinius matavimo įrankius: liniuotę, metrą. Stojant prie sienos ir aptarus, kaip taisyklingai (tiesi laikysena, suglaustos kojos, galva nei pakelta, nei nuleista) matavosi prie rūbinėje esančios matuoklės. Vaikai sužinojo, kad žmogaus ūgį galima išmatuoti ir netradicinėmis priemonėmis (knygomis, sprindžiais, popieriaus lapais ir pan.). Lygino, kas grupėje yra aukščiausias? Kas žemesnis? Matavo užduočių lapuose įvairių amžiaus grupių atstovų ūgį liniuote, užrašinėjo, mokėsi braižyti.

 

„Lietuvos žemėlapis“. Vaikai studijavo Lietuvos žemėlapį ir sumanė jį sukurti iš įvairių daiktų bei medžiagų (virvių, audinių, pagaliukų ir kt.). Jie statė miestus, konstravo namus, švyturį, bažnyčią, tiesė kelius, tiltus. Žemėlapyje atsirado upės, miškai, ežerai. Žinoma, žemėlapiui būtini kontūrai, kuriuos vaikai sukūrė iš žaislinės automobilių trasos. Kurdami žemėlapį, vaikai bendradarbiavo, skirstėsi vaidmenimis.

 

„Modelino gamyba“. Vaikai gamino naminį modeliną iš maisto produktų: miltų, druskos, vandens, citrinos rūgšties ir aliejaus. Vaikai bėrė produktus į puodą, maišė ir stebėjo, kaip pakaitinus, masė tampa tiršta. Įdėję į masę guašo, suteikė modelinui spalvas – raudoną, geltoną ir žalią, nes ketina susiverti Lietuvos vėliavos spalvų karolius. Iš minkšto, ką tik pagaminto modelino vaikai suvoliojo mažus rutuliukus, o mokytojos juose padarė skylutes. Laukiame, kol išdžius.

 

Taigi, taikant STEAM veiklas, ugdomi tokie bendrieji vaiko gebėjimai, kaip kūrybiškumas, skaitmeninis raštingumas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, mokėjimas mokytis. Ugdytiniai tobulėja, įgydami naujų žinių, gebėjimų, dalindamiesi savo patirtimi ir atradimais tarpusavyje ir su mokytojais. Stiprėja jų komunikavimo gebėjimai, tarpusavio ryšiai, vaikai mokosi komandinio darbo principų. Patirtinis ugdymasis atliepia konstruktyvistinę vaiko ugdymo sampratą, kada vaikai yra savo gyvenimo ir mokymosi kūrėjai, savarankiški, atviri, mokantys improvizuoti, pasitikintys savo jėgomis, gebantys veikti bei priimti savarankiškus sprendimus.