STEAM projektas „Sielos paukštis”

Onutė Gervienė, Akvilina Kripaitytė, Laima Gužienė, Aistė Juškaitė ir Zita Dzedulionienė
,
Kauno rajono Šlienavos pagr. m-klos mokytojai

„Kartą suvokiau, kad mes, mažos tautos žmonės, turime budėti prie savo esminių vertybių, kad jų neprarastume“, – sako dailininkė, pasakų knygų autorė ir iliustratorė Albina Žiupsnytė. Būtent jos darbai, kūryba, knygos ir pasakų mintys įkvėpė Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos mokytojų kolektyvą pažvelgti į nuotolines pamokas netradiciniu žvilgsniu.

 

Kodėl STEAM (angl. k.: Science – gamtos mokslų, Technology – technologijų, Engineering – inžinerijos, Art – menų, dizaino, Mathematics – matematikos ugdymo sritys) projektas pavadintas „Sielos paukštis”? A. Žiupsnytė yra pasakiusi: „Kiekviename žmoguje visada gyvena paukštis ir jis skrenda arba neskrenda, bet jis ten gyvena“. Būtent ši citata padiktavo projekto temą. Šio projekto metu buvo siekiama „paieškoti sielos gelmėse paukščio, jo skrydžio ir giesmių”, integruojant įvairius mokomuosius dalykus. Prie šio projekto idėjų įgyvendinimo Kauno rajono Šlienavos pagrindinėje mokykloje 57 klasėse prisidėjo dorinio ugdymo, technologijų, dailės, gamtos mokslų ir muzikos dalykų mokytojos, kurių kiekviena apibūdina savo veiklą.

 

Gamtos mokslų pamokose, kaip teigia mokytoja Zita Dzedulionienė, šio projekto metu 5 klasės mokiniai stebėjo, kokius paukščius galime sutikti savo kiemuose, neišėję iš namų, čia pat, žiūrėdami pro langą. Pastebėtus paukščius mokiniai fotografavo, rinko informaciją apie jų gyvenimo būdą, mitybą, buveines. Gamtos mokslų pamokoje savo atliktą veiklą mokiniai pristatė klasės draugams, papasakodami apie įdomiausias paukščių savybes, pateikė keisčiausių faktų ir klausimų.

 

Technologijų pamokose 5 klasės mokiniai drauge su technologijų mokytoja Laima Gužiene iš tekstilės mėgino pasisiūti paukštelį: susikūrė eskizus, gamino iškarpas, derino įvairias medžiagas, faktūras, spalvas, mokėsi rankomis siūti siūles, o tada kiekvienas pasiuvo savo sielos paukštelį. Vienų jis margas ir spalvotas, kitų vienspalvis, dar kitų linksmas, kitų liūdnesnis, dar vieni paukšteliai dailiai padekoruoti, o kiti, nors su didele meile gaminti, gavosi gal kiek pilkoki, bet savaip gražūs. Juk iš Anderseno pasakos žinome, jog ir bjaurusis ančiukas gali virsti dailiąja gulbe.

 

Muzikos mokytoja Aistė Juškaitė, vykdydama projektą akcentavo, jog kiekvieno mūsų viduje gyvenantis paukštis gali giedoti. Tik ar nelaikome jo narvelyje? Ar atveriame savo širdį dainai? Ar išgirstame šalia mūsų dainuojančius ir giedančius draugų sielos paukščius? Kaip mus veikia muzika, instrumentų garsai? O kaip skamba mumyse lietuvių liaudies daina? Kokių žinome liaudies dainų apie paukščius? Šie klausimai buvo gvildenami muzikos pamokose.

 

Taigi, pasitelkę gamtą, integravę technologijų ir gamtos mokslų pamokas, tikybos pamokose mokiniai kūrė savo vidinį pasaulį, kuriame gyvena sielos paukštis. O koks tas mūsų vidinis pasaulis? Ar šios Dievo sukurtos gamtos priemonės leidžia atskleisti savo giliausias paslaptis? Į šį klausimą mokiniai atsakymo ieškojo eksperimentuodami. Užpylę vandens ant gamtinių medžiagų (žiedų, šakelių, uogų , lapų), vaikai paslėpė savo paslaptį ir užšaldė. Kai užšalusi ledo skulptūra buvo ištraukta į šviesą, pasimatė kažkieno „skrendantis paukštis skaidriame pasaulyje”, išvydome „tarp šakų tūnantį, susigūžusį paukštelį”, kitur buvo matyti „nuostabi užšaldyta pasaka, su blizgančiomis šakelėmis ir žėrinčiais akmenimis”, „tauri svajonė” arba „paukštis, skriejantis Dievo link”. Taip mokiniai apibūdino savo ledo skulptūras, kuriose norėjo atskleisti savo sielos paukščio namus.

 

Tikybos pamokose mokiniai analizavo krikščioniškųjų vertybių esmę ir aktualumą, mėgino išsiaiškinti, kodėl visi esame gerbtini, ir kas kiekvienam yra vertybė. Mokiniai atrado ir įsivardijo vertybes: atjautą, atleidimą, geranoriškumą, gailestingumą, teisingumą. Mokinių minčių lietus atvedė prie dviejų pasirinkimų: teisingumas ar gailestingumas – kuo remiantis teisiame kitus ar kitokius, žmones turinčius negalią ar sunkiai sergančius. Kaip sielos paukštis gali skristi, jei jo sparnai yra pažeisti? Kas gali suteikti gyvenimo džiaugsmo? Pamokose prisiminėme, kaip gražiai literatūrą, meną, dailę ir religiją apibūdina Albina Žiupsnytė: „Man atrodo, kad menas turi tikslą. Apie literatūrą Kafka yra pasakęs, kad jos tikslas – būti kirviu, kuris prakirstų mūsų širdžių ledą. Literatūra turi mokyti žmogų mylėti. Mene reikalingas žmogaus sielos tikrumas. Jeigu žmogų supranti, jį iš karto myli. Dailė taip pat atskleidžia žmogaus sielą ir galbūt joje ieško Dievo pradmenų. Visi menai turi labai kilnius tikslus. Mes turime instrumentų, su kuriais galime atskleisti Dievą žmoguje.”

Dailės pamokose vykdant projektą pradžioje buvo kalbama apie paukščio simbolį. Mokiniai buvo kviečiami įsivaizduoti, koks paukščio įvaizdis būtų artimiausias, atspindintis jų vidinį pasaulį. Mokiniai mėgino išreikšti jį linijomis, formomis ir spalvomis. Kaip matome mokinių sukurtuose piešiniuose, kiekvienas paukštis turi savitą charakterį, nuotaiką ir emocinę išraišką.

 

Filmukas apie projektą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.