STEAM projektas „Duonos kelias“

Laima Gužienė
,
technologijų, tikybos mokytoja

„Kiek įvairiausių patiekalų besipuikuotų ant mūsų stalo, be duonos – jis tuščias. Tai maistas, kurio negalima niekuo pakeisti. Be to, tai dar ir vaistas. Duona – pagrindinis ir svarbiausias žmonių maistas, lydėjęs žmogų nuo lopšio iki karsto.“

 

Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos šeštos klasės mokiniai įgyvendino STEAM projektą „Duonos kelias“. Technologijų, STEAM, gamtos mokslų, lietuvių kalbos, tikybos, geografijos ir informacinių technologijų pamokų metu mokiniai sužinojo daug negirdėtos informacijos apie mūsų tautos pasaulėžiūrą, tradicijas, papročius ir apeigas duonos kepimo, valgymo, tiekimo, vaišinimo etiketo klausimais.

 

Per STEAM ir technologijų pamokas mokiniai su mokytojomis Z. Dzedulioniene ir L. Gužiene visus gaminius kruopščiai svėrė, matavo, maišė tešlą su raugu, ją kildino, kitą dieną jau minkė tešlą rankomis, ir galiausiai degustavo šviežiai iškeptą duonelę bei vaišino mokyklos bendruomenę. Skani ir gardi duonelė iškepė.

 

Gamtos mokslų pamokose šeštokai daug sužinojo apie grūdinių kultūrų augalų savybes. Mokytoja Z. Dzedulionienė papasakojo apie įvairias javų rūšis, jų panašumus ir skirtumus.

 

Lietuvių kalbos pamokose, mokiniai su mokytoja I.Straleckiene, perskaitę pasaką „Ar dabar jau galima valgyt?“, aiškinosi, koks buvo duonos kelias nuo grūdo iki stalo senovėje ir koks yra dabar. Visi kūrybiškai dirbo grupėse, kūrė pasakos inscenizaciją.

 

Tikybos pamokose mokiniai su tikybos mokytoja L. Gužiene duoną naudojo ne valgymui, bet lipdymui. Jie ne tik prisiminė Viešpaties maldą apie kasdienę duoną, bet ir sužinojo apie rožinio maldą. Mokiniai išgirdo keletą tremtinių istorijų apie buvusių tremtyje, lageriuose įkalintų lietuvių gaminamus rožinius iš duonos trupinių. Giliai tikintys žmonės, kad ištvertų sunkius išbandymus, badą, skurdą ir kankinimus, daug meldėsi. Kalinių prižiūrėtojas rožančiaus neleisdavo lageryje turėti, tai kantrūs lietuviai gautą vienintelę dienai duonos riekę paskirdavo rožančiaus gamybai. „Malda buvo vienintelis dalykas, kuris mus išgelbėjo iš tremties“, – taip prisimena viena tremtinė. O duonos rožinis tam puikiai pasitarnaudavo. Tad mokiniai pamėgino patys iš duonos nusilipdyti rožinį ir jiems pavyko.

 

Geografijos pamokose su mokytoja J. Uzelman mokiniai žiūrėjo filmą „Duonos kelias“, aptarė visus duonos gaminimo etapus ir ilgą ilgą duonos kelią iki stalo. Tuomet mokiniai duonos kelionę gražiai pavaizdavo iliustracijomis.

 

Informacinių technologijų pamokų metu mokytoja A. Kantautienė mokė mokinius piešti su kompiuterine piešimo programa. Mokiniai piešdami vaizdavo skirtingus duonos kelio epizodus bei etapus „Nuo pradžios iki pabaigos“.

 

Projekto apvainikavimas įvyko Prienų krašto muziejaus edukacijoje ,,Duonos kelias iki stalo“. Šio muziejaus patalpa buvo artima autentiškai XIX a. mūsų krašto valstiečio trobai. Muziejaus darbuotojų apranga, veiksmai ir kalba iliustravo valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas ir papročius. Mokiniai su mokytojomis pamatė duonos kepimo procesą pagal autentišką, Prienų krašto tautinio paveldo duonos kepimo receptą ir susipažino su istorija. Vaikai ne tik stebėjo, bet ir patys dalyvavo veikloje, susiformavo užminkytos duonos kepalėlius,  išsikepė ir iš muziejaus išsinešė savo duonutės artimiesiems pavaišinti. Kol duona kepė, dalyviai buvo supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Visi mokiniai patys išbandė su senoviniu pjautuvu pjauti rugius, sėti rankomis, įspėjo ne vieną liaudišką mįslę, paragavo valstiečio užkandžio. O grįžę namo, gardžiai su namiškiais suvalgė savo keptos duonos kepaliuką, pasidalindami gražiais įspūdžiais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *