STEAM patirtis Lenkijoje

Gruodžio 2–6 d. Lodzėje (Lenkija) vyko pirmasis 2019–2021 m. „Erasmus+“ projekto „4 elementai – STEAM ankstyvajame ugdyme“ (angl. „4 elements – STEAM in early education“) mokymo(si) vizitas, kuriame dalyvavo Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo pedagogės Rasa Valčiukienė, Elena Uleckienė, Eglė Brazaitė ir aš, projekto koordinatorė Irina Paradnikaitė-Abromavičienė. Šio projekto koordinatorius – Lodzės miesto darželis Nr. 163 (lenk. Przedszkole Miejskie Nr 163). Tai jau antrasis bendras „Kūlverstuko“ lopšelio-darželio ir Lodzės darželio „Erasmus+“ projektas.

Susitikimo pradžioje dalyvius pasveikino ir sėkmingo darbo palinkėjo darželio direktorė Brygida Wozniak. Projekto koordinatorė Marta Stefaniak pristatė projekte dalyvaujančius savo darželio ikimokyklinio ugdymo pedagogus ir 5 dienų mokymo(si) vizito programą. Po vaikų koncerto apžiūrėję lopšelį-darželį partneriai iš Lenkijos, Lietuvos, Portugalijos ir Italijos pristatė savo ugdymo įstaigas, jose spalio–lapkričio mėnesiais įgyvendintas veiklas, išsakė savo lūkesčius dėl projekto, aptarė paraiškoje numatytas veiklas, jų trukmę, laukiamus rezultatus ir patikslino mokymo(si) vizitų laiką. Taip pat buvo pristatyti visose partnerių ugdymo įstaigose išrinkti projekto logotipai ir „eTwinning“ erdvėje paskelbti bendro projekto logotipo rinkimai.

Projekto dalyviai stebėjo 6 atviras veiklas su vaikais, grįstas STEAM. Buvo įdomu, kaip STEAM yra integruota į ugdymo procesą ir koks šios metodikos poveikis ugdytiniams. Domėjomės, kokius metodus naudoja kolegos lenkai organizuodami veiklas, kaip pasirinktą temą analizuoja skirtingų dalykų (gamtos mokslų, matematikos, inžinerijos, technologijų ir menų) kontekste. Kadangi skyrėsi vaikų amžius, skyrėsi ir veiklų temos, organizavimo būdai ir priemonės. Projekto dalyvių stebėtą technologinę veiklą vedė ugdytinio mama, chemijos mokytoja, ji rodė vaikams daug nuostabos ir kitų emocijų sukėlusius įvairius eksperimentus. Vaikai turėjo galimybę patys atlikti nesudėtingus bandymus ir patikrinti įvairias teorijas praktikoje. Ši veikla – puikus pavyzdys, kaip bendradarbiavimas su tėvais gali praturtinti ugdymo procesą. Pamokėlė apie cukrų ir jo vietą sveikos mitybos piramidėje taip pat sukėlė mažiesiems daug klausimų. Nuotaikinga buvo ir lego pamokėlė, kur vaikams buvo duota užduotis pasitelkus išmonę ir fantaziją sukonstruoti vėjo malūnus naudojant įvairias konstruktoriaus detales. Vėliau vaikai kartu su pedagogais į pagalbą pasitelkę plaukų džiovintuvą tikrino, ar sukasi malūno sparnai. Ne mažesnį įspūdį paliko matematikos ir pasaulio pažinimo veiklos dvikalbėse grupėse – vaikams žinomi ir nauji terminai (skaičiai, spalvų, geometrinių figūrų pavadinimai ir kt.) buvo įtvirtinami dviem kalbomis: lenkų–anglų, lenkų–italų ir lenkų–ispanų.

Aptardami matytas veiklas, padarėme išvadą, kad lenkų ikimokyklinio ugdymo pedagogai geba kurti inovatyvias ir turiningas veiklas, pagal situaciją naujai pritaiko gerai žinomus ugdymo metodus, sudarydami galimybę kiekvienam vaikui ugdytis savo tempu. Užsiėmimai organizuojami taip, kad skatintų vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir loginį mąstymą, sudaromos sąlygos įveiklinti savo jutimus: uostyti, ragauti, liesti, klausytis aplinkinių garsų. Per veiklas siekiama ne tik motyvuoti vaikus būti aktyviems, plėtoti komunikavimo gebėjimus, bet ir stimuliuoti jų refleksijas.

Projekto dalyviai išsakė savo nuomonę ir apie tarptautinio projektinio bendradarbiavimo naudą ir pridėtinę vertę: darbo patirties mainai ne tik praplečia ir pagilina pedagogų profesines kompetencijas, bet ir akivaizdžiai papildo ugdymo turinį naujomis ugdymo formomis (veiklos už įstaigos ribų, teminės edukacijos ir kt.), populiarina inovacijų ir kūrybinių idėjų taikymą darbe su ugdytiniais ir skatina naudoti šiuolaikines komunikavimo priemones. Sutikome, kad užsienio praktikos patirtis ne visada mums tinka, bet pritaikius atskirus elementus dažniausiai geroji patirtis yra įgyvendinama, o tai jau yra teigiamas veiksnys ir ugdymo procesui, ir visiems jo dalyviams.

+5

0