STEAM kūrybinė laboratorija Vilniaus lopšelyje-darželyje „Atžalėlės“

Kaip šiuolaikinių, aktyvių, judrių, nepaprastai smalsių, trokštančių nuolat kitokios veiklos vaikų dėmesį sutelkti ilgesniam laikui? Kaip skatinti ugdytinius ieškoti naujų veiklos būdų, originaliai spręsti iškilusias problemas?

Mes, Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės“ mokytoja metodininkė Milda Piliuvienė ir vyresnioji mokytoja Zita Kavoliūnienė, pastebėjome, kad STEAM ugdymo metodo praktinis taikymas ikimokykliniame ugdyme atliepia prigimtinius vaikų poreikius, susijusius su gamtos mokslais, inžinerija, technologijomis, menu ir matematika, skatina žinių semtis aktyviai veikiant kasdienėse veiklose: tyrinėjant, eksperimentuojant ir bendradarbiaujant su suaugusiaisiais bei bendraamžiais.

Dalyvaudami „STEAM kūrybinėje laboratorijoje“, 3–4 metų „Gandriukų“ grupės ugdytiniai įsitikino, kad vanduo yra ne tik pats geriausias ir skaniausias gėrimas, bet ir smagi priemonė tyrinėti, eksperimentuoti ir, žinoma, žaisti.

Vandens būvis priklauso nuo aplinkos sąlygų. Vanduo gali sušalti į ledą ir vėl ištirpti, na, o karštą saulėtą dieną lauke, – akimirksniu išgaruoti. Vandenį naudojame gamindami maistą, vandenyje skalbiame, plaunamės rankas, pagaliau prausiamės duše ar vonioje.

Ar vanduo gali būti spalvotas? Į stiklinaites su vandeniu lašindami guašą, vaikai stebėjo, kaip vanduo pamažu keičia spalvą. Spalvų dinamika vandenyje – dar vienas netikėtas atradimas. Maišydami spalvas vandenyje, vaikai išsiaiškino, kad žalia spalva atsiranda, kai sumaišoma geltona ir mėlyna, oranžinė – raudoną ir geltoną.

Kodėl sriubos spalvotos? Tai dar vienas netikėtas eksperimentas. Smulkiai supjaustytas daržoves (bulvę, morką ir buroką) vaikai sudėjo į puodelius su vandeniu ir stebėjo, kaip puodeliuose pamažu keičiasi arba beveik nesikeičia vandens spalva. Praėjus keletui valandų, vaikai atrado, kad kai kurios daržovės gali labai stipriai nudažyti vandenį (burokas), kitos – tik šiek tiek (morka). Puodelyje, į kurį buvo įmesti supjaustytos bulvės gabaliukai, vandens spalva iš esmės nesikeitė. Taigi, vaikai išsiaiškino, kodėl jų mėgstama burokėlių sriuba yra raudonos spalvos.

Kūrybiškai žaisdami 3–4 metų amžiaus vaikai naudoja daiktus, įsivaizduodami, kad tai kiti daiktai. Tad nenuostabu, kad šaltą žiemos dieną varvekliai vaikams primena ledus, o sniegas – saldžią cukraus pudrą.

Kaip vaizdžiai mažam vaikui paaiškinti, kad lauke žiemą sniego valgyti nederėtų, ne todėl, kad jis šaltas ir mažasis gali peršalti, jis ir nešvarus, sniege gausu mikrobų. „Kodėl sniego darželio kieme valgyti negalima?“ – štai dar vienas klausimas, į kurį smalsieji tyrėjai ieškojo atsakymo. Kartu su mokytoja vaikai parsinešė iš lauko sniego. Kambario temperatūroje laikomas sniegas virto vandeniu. „Kur dingo sniegas?“, „matau daug šiukšlyčių“, – tyrinėdami sniegą pro didinamąjį stiklą įspūdžiais dalijosi „Gandriukų“ grupės ugdytiniai, ir išsiaiškino, kodėl negalima valgyti sniego.

Smagu ne tik sniegą paversti vandeniu, bet ir vandenį paversti ledu. Žiemą, spustelėjus šaltukui, kartu su „Gandriukų“ grupės vaikais galėjome pasidžiaugti, kad turime milžinišką „šaldymo kamerą“ po atviru dangumi. Savo rankytėmis supilsčius vandenį į nedidelius indelius, o kitą dieną išvydus ledu virtusį vandenį, – vaikams buvo džiaugsmingas atradimas.

Dar įdomiau mažiesiems tyrinėti ledukuose užšalusias smulkiai sukarpytas spalvotos popieriaus skiauteles. Grupėje, kambario temperatūroje palaikyti ledukai, ėmė tirpti, – vanduo grįžo į savo pradinį būvį, tačiau nebuvo toks, koks anksčiau. Kas pasikeitė? Vaikai pastebėjo, kad popieriaus skiautelės šiek tiek nudažė vandenį. Kodėl taip atsitiko, ir kokia vandens spalva būtų, jei popieriaus skiautelės būtų nespalvotos? Klausimų smalsiems vaikams kyla galybė.

Kas nutinka, jei į vonelę su vandeniu įmetame keletą „Lego“ detalių, akmenukų? Kurie daiktai liks plūduriuoti, o kurie – nuskęs? Atlikę eksperimentą „Skęsta neskęsta“, mažieji atradėjai įsitikino, kad nuskęsta sunkesni daiktai, o lengvesni – lieka plūduriuoti.

Eksperimentas su parafinu vaikams atskleidė, kad degant žvakei šis lydosi, bet patekęs į šaltą vandenį, – čia pat stingsta. „Maži kieti lašiukai ant vandens“, – įspūdžiais dalijosi eksperimente dalyvavusi „Gandriukų“ grupės ugdytinė. Lašinant parafiną ant popieriaus, vaikai padarė išvadą, kad pastarasis stingsta ir atvėsta daug lėčiau nei vandenyje, o liejant akvarelę ant „sustingusių lašiukų“, akvarelė „pabėga“ ir susigeria tik į popierių.

Skirtingos faktūros spalvotas audinių atraižas vaikams smalsu ne tik apžiūrinėti, pačiupinėti, bet ir „ką nors įdomaus su jomis nuveikti“. Įdomu, kas nutinka, jei pipete užlašiname vandens ant audinių atraižų? Kur dingsta vandens „balutė“ ir kodėl kitose audinių atraižose vanduo taip greitai nesusigeria? Atlikdami šį eksperimentą vaikai išsiaiškino, kad ne visos audinių atraižos vienodai greitai sugeria drėgmę, o kai kurios, kaip iš pirmo žvilgsnio pasirodė, beveik nesugeria drėgmės (sintetinis pluoštas).

Mes, Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės“ mokytoja metodininkė Milda Piliuvienė ir vyresnioji mokytoja Zita Kavoliūnienė, į kasdienį ugdymosi procesą integruodamos STEAM ugdymo(si) metodus, priėjome prie išvados, kad šie ugdymo(si) metodai skatina ugdytinių smalsumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, atradimo džiaugsmą ir žavėjimąsi kasdiene ugdomąja veikla.

+12

0