STEAM kūrybinė laboratorija „Aš stebiu orus“

Vilniaus lopšelio-darželio „Sadutė“ „Boružėlių“ grupė nusprendė vykdyti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymas) projektą „Kūrybinė laboratorija „Aš stebiu orus“. Organizuojant projektą norėjosi dalintis gerąja patirtimi ir skatinti bendradarbiavimą tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, todėl surengta respublikinė kūrybinių darbų paroda „STEAM kūrybinė laboratorija: „Aš stebiu orus“.

„Boružėlių“ grupė pasirinko vykdyti šį projektą, nes orų kaita yra vienas pagrindinių veiksnių, keičiančių Žemės paviršiaus formas. Orai turi svarbios, kartais tiesioginės įtakos žmonių gyvenimui. Esant kraštutiniams karščiams arba šalčiams, veikiama žmogaus imuninė sistema. Oras taip pat gali daryti įtaką nuotaikų kaitai. Nepaisant to, oras negali tiesiogiai paveikti žmogaus darbo, mokymosi, žaidimo, įtakos turi tik žmogaus požiūris į oro pobūdį – karštį, šaltį ar lietų.

Vaikams įdomūs įvairūs orų reiškiniai: vaivorykštės, žaibai, lietus, stiprus vėjas, sniegas, rūkas ir t. t. Naudodamiesi priemonėmis, pagamintomis iš antrinių žaliavų (pavyzdžiui, vėjarodė, kritulmatis (lietus stiklinėje) ir t. t.), galime stebėti, įamžinti arba atkartoti tam tikrus orų reiškinius.

STEAM ugdymas domina vaikus, įtraukia juos veikti, vaikai kelia klausimus, kūrybiškai tyrinėja ir sprendžia veikloje iškilusias problemas. STEAM ugdymas padeda suprasti oro reiškinius.

STEAM grindžiamo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tikslas – parengti vaikus spręsti pasaulines problemas: pažangos kūrimo, kritinio ir kūrybinio mąstymo, bendradarbiavimo veiksmingo bendravimo keliu, atsižvelgiant į naują mokslo sukurtą informaciją (Quigley, Herro, 2016). STEAM sieja Mokslą, Technologijas, Inžineriją, Meną ir Matematiką. STEAM mokymasis natūraliai vyksta kasdien, nes vaikai tiria, žaidžia ir išbando naujų dalykų. Kai vaikams sudaroma galimybė tirti aplinkinį pasaulį, jie mokosi ir eksperimentuoja naudodami naujus STEAM įgūdžius ir teorijas, kurios gali padėti suprasti orų reiškinius ir jų reikšmę.

Atsižvelgiant į vaikų poreikius, numatytas projekto ir parodos tikslas, kuriuo siekta ne tik nusiteikti džiugiai kūrybinei veiklai, kuri tenkintų vaikų poreikį pažinti orus ir jų reiškinius, suvokti jų svarbą pojūčiais, žaidimais, vaidyba, kasdienėmis veiklomis, bet ir skatintų bendradarbiavimą tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų. Rengdamos projektą išsikėlėme tikslą – siekti aktyvaus vaikų dalyvavimo ir tyrinėjimo, nes tik aktyvios veiklos metu vaikai gali stebėti ir suvokti orų reikšmę žmogui ir gamtai, o kūrybiškai naudodamiesi pojūčiais plėtotų asmenines kompetencijas STEAM mokymosi srityse, ugdytųsi matematinį suvokimą ir kitus gebėjimus žaisdami ir tyrinėdami orų reiškinius.

Padedami mokytojos, grupėje vaikai pirmiausiai kalbėjosi apie tai, kas yra orai, kokiais prietaisais naudojantis galima juos stebėti, tyrinėti (termometru, kritulmačiu, vėjarode). Minėtus prietaisus vaikai apžiūrėjo „gyvai“ ir naudodamiesi kompiuteriu. Provokuodamos vaikus, kurdamos iššūkių situacijas, siekėme išsiaiškinti, ar galime pakeisti orus, kokie orai būdingi skirtingiems metų laikams ir pan. Turtindamos vaikų žodyną drauge aiškinamės įvairias sąvokas: kaip vadinami žmonės, kurie tyrinėja ir nuspėja orus, kaip vadinami skirtingi orų reiškiniai, prietaisai ir pan.

Tyrinėdami orus vaikai taikė įvairius stebėjimo būdus: atliko ilgalaikius temperatūros ir kritulių stebėjimus; stebėjo ir fiksavo temperatūrą 3 kartus per dieną. Dviejose skirtingose lauko erdvėse – po egle, kuri apsaugo nuo kritulių ir atviroje vietoje, stebėjo (procesas vyko tris savaites) kritulių kiekį naudodami vienkartines stiklines. Stebėdami ir fiksuodami, vaikai susidūrė su iššūkiais ir sunkumais. Kartais stiklinės būdavo nuverstos, o kartą – atviroje vietoje jų apskritai neberadome. Šie sunkumai vaikus skatino susitelkti, dar kūrybiškiau mąstyti ir spręsti problemą, kodėl taip nutiko ir kaip ateityje būtų galima to išvengti.

Orų pažinimo procese, atkartojant orų reiškinius, vaikai atliko įvairių bandymų ir eksperimentų. Tokie bandymai padeda geriau suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, suvokti, kaip susidaro tam tikri oro reiškiniai. Pavyzdžiui, bandymas „Vaivorykštė“. Vaivorykštė – daugiausiai teigiamų emocijų sukeliantis reiškinys. Vaikai atliko net keletą bandymų atkartodami šį oro reiškinį: naudojo popierinį rankšluostį ir laukė, kol spalvos susilies bei „Saldainiukų vaivorykštė“. Bandymų metu aptarėme, kaip susidaro vaivorykštė, prisiminėme jos spalvas.

Kito bandymo metu vaikai atliko lietų atkartojančius veiksmus: naudodami skutimosi putas ir dažus pagamino „mėlyną lietų“; naudodami karštą vandenį ir ledo gabaliukus pagamino „lietų“. Bandymų metu prisiminė, kaip susidaro lietus bei vyksta vandens apytakos ratas. Iškritus pirmosioms snaigėms atlikome dar vieną bandymą – „Sniegas stiklainyje“, vaikai matavo, kiek sniego stiklainyje yra, kiek vandens lieka, kai sniegas ištirpsta, puikiausiai prisiminė visas tris vandens būsenas, kokiomis sąlygomis jos susidaro.

Eksperimentas „Viesulas“ sukėlė nuostabos pliūpsnį ir suteikė daug teigiamų emocijų. Šį bandymą atlikome ir stiklainyje, ir butelyje, naudojome vandenį bei indų ploviklį.

Vaikams buvo įdomu sužinoti kaip susidaro viesulas, ar Lietuvoje būna viesulų, kur jų būna dažnai ir pan.

Žaisdami, tyrinėdami orų reiškinius mažieji ugdėsi ir matematinį suvokimą. Personažas Ančiukas Yellow vaikams pasiūlė įveikti matematinį-inžinerinį STEAM iššūkį. Pastatyti tiltus tarp skaičių plakatų ir tiltą iki namelio su garažu. Ančiukas paprašė įsivaizduoti ir įvardinti, ką darytų vaikai, jei pradėtų smarkiai lyti ir ilgai nesiliautų. Ko imtis vaikams, kad vanduo neužlietų kelių ir namelio (plakatų ir namelio). Mažieji dalijosi mintimis ir bandė „pakelti“ kelius bei namelį pačių sugalvotomis kontrukcijomis. Ančiukas Yellow pasiūlė įveikti sudėties iššūkį ir surasti grupėje, rūbinėje ir kitur tiek popierinių snaigių, koks yra sudėties atsakymas.

Stebėdami ir tyrinėdami vaikai stengėsi suvokti orų reikšmę gamtai. Kartu su mokytoja svarstė, kaip gyvūnai prisitaiko prie aplinkos, kurioje gyvena, įvairių oro sąlygų. Kalbėjosi, jog kai kurie gyvūnai gyvena tik šiltuose kraštuose, kai kurie – tik ten, kur šalta, kai kurie – prisitaikę prie įvairių oro sąlygų: kai šilta, šalta ir t. t.

Žemėlapyje mažieji tyrinėjo vietoves, kur ir kokie gyvūnai gyvena, kokių orų ten būna. Dėliojo gyvūnų mąstymo žemėlapius iš paveikslėlių ir figūrėlių. Vyko bendradarbiavimas su tėvais. Namuose kartu su šeima įgyvendino projektą „Gyvūnai ir orai“. Kiekviena šeima išsirinko patinkantį gyvūną, jį nupiešė, išlankstė, sukonstravo ar savaip pavaizdavo ir pristatė grupės draugams. Vaikai pasakojo, kaip jų pasirinktas gyvūnas prisitaiko prie oro sąlygų toje aplinkoje, kurioje gyvena.

Stebėdami ir tyrinėdami vaikai stengėsi suvokti orų reikšmę žmogui. Orai daro didelę įtaką žmonių gyvenimui, keičia gyvenamąją aplinką, turi įtakos sveikatai ir emocinei savijautai. Diskutavo, kaip žmonės prisitaiko prie orų ir jų padarinių įvairiose pasaulio šalyse. Gamino mąstymo žemėlapį „Metų laikams būdingi orai ir apranga“. Žemėlapio kūrimo metu kalbėjosi, kaip jie prisitaiko prie skirtingų orų, skirtingais metų laikais, kokie orai būdingi metų laikams. Veiklos metu priėjome prie išvados, kad orų pakeisti negalime, bet galime prisitaikyti.

Grupės projektą praturtino bendradarbiavimas su kitomis ugdymo įstaigomis. Sužinojome, kaip kiti vaikai, kūrybingai eksperimentuodami, atkartoja orus ir jų reiškinius. Kokių būdų pasirenka stebėti ir tyrinėti orų reikšmę žmogui ir gamtai. Kokius žaidimus, susijusius su orais žaidžia ugdydamiesi matematinį suvokimą.

Visi parodos dalyviai orus tyrinėjo kūrybiškai, naudodamiesi pojūčiais ir plėtodami kompetencijas STEAM mokymosi srityse.

+10

0