STEAM edukacija: ar ji mums reikalinga?

Ina Kovaliova
,
Vilniaus „Laisvės“ g-jos informatikos, matematikos mokytoja ir STEAM pedagogikos specialistė.

Šiandien nepakanka būti siauros srities monospecialistu, darbo rinkoje ieškoma universalių darbuotojų. Kad ir skaitmeninį marketingą išmanytų, ir Excel funkcionalumo nebijotų, ir puikiu oratoriumi būtų, ir dirbtų komandoje, ir individualiai, kalbėtų bent dviem kalbomis, ir kavos aparatą mokėtų pataisyti. Taigi, tokių specialistų vien universitetai neparuoš, jie turėtų būti mokomi to universalumo nuo darželio. Visi mes, švietimo sistemos darbuotojai, suprantame, kad kalba eina apie integraciją su tam tikrais reikalavimais – t. y. apie STEAM mokymą. Ir jeigu su STEAM kryptingumu priešmokykliniame, pradiniame, net ir pagrindiniame ugdyme daugiau ar mažiau aišku, tai su viduriniu – daugiau klausimų nei atsakymų.

 

Vilniaus „Laisvės“ gimnazija 2023–2024 m. m. startuos su strateginiu STEAM kryptingumu. Ar turime iššūkių? Praktiškai kiekviename žingsnyje. Apie techninį pasirengimą šį kartą nerašysiu, o fokusuosiuosi į STEAM pamoką.

Kas gi ta STEAM pamoka yra?

 

Susitarkime, kad STEAM pamoka vadinsime bet kokios trukmės projektą (t. y., unikalų ugdomųjų veiklų visumą). STEM dalykai – tai gamtamokslinio ir technologinio mokymo dalykai. STEM mokytojai – tai biologijos, chemijos, geografijos, istorijos, fizikos, menų, informatikos bei matematikos mokytojai.

Kokį pagrindinį klausimą vaikas turi išmokti užduoti ir mokėti ieškoti atsakymų į jį? Tai klausimas KODĖL. Kodėl lėktuvas skrenda? Kodėl antis neskęsta? Kodėl negalima gerti upės vandens? Tai pirmas STEAM pamokosaplinkos stebėjimo – etapas.

Kodėl ašaros sūrios? Nesusilaikiau, pagooglinau. Google žino: Ašaros susideda iš 99 % vandens ir 1 % mineralinių bei organinių medžiagų (daugiausia natrio chlorido – valgomosios druskos, todėl ir yra sūrios). Dabar užsimaniau išbandyti – ar tikrai taip? Ar visos ašaros vienodai sūrios, nuo ko tai priklauso? Kaip tai priklauso nuo šalies geografinės padėties ir atstumo iki jūros? Ar sveika verkti ir kaip tai veikia vidaus organus? Kaip iššaukti ašaras, kai verkti nesinori, bet reikia? Kaip pagreitinti nusiraminimą ir raudonas ašaras po verkimo? Ar visose šalyse verkiama vienodai? Kaip suprasti kūdikį, kai verkimas – vienintelis bendravimo būdas?

Tokiu būdu perėjome nuo chemijos, biologijos, etikos, psichologijos, gyvenimo įgūdžių prie geografijos ir statistikos. Kad dėmesys nebūtų išbarstytas, STEAM metodologija siūlo fokusuotis į vieną kintamąjį, pasirinkti, koks dalykas bus dėmesio centre. Reiškia, susimąstyti apie visus kylančius klausimus būtina (tai antra STEAM pamokos dalisSudominimas arba klausimų formulavimas), bet hipotezės iškėlimas turėtų turėti vieną kintamąjį. Pvz., Ar visų žmonių ašaros vienodai siūrios? – tai hipotezė, o kintamasis čia bus ašarų sūrumo nustatymas. Tokiu būdu chemija tampa dėmesio centre, o statistika (matematika), informatika, biologija, geografija, etika, psichologija generuoja pagalbinius klausimus ir formuoja projekto terpę. Tai yra trečias STEAM pamokos etapasHipotezės kėlimas.

 

„Sėkmė tėra didelio darbo ir kruopštaus pasiruošimo rezultatas“ – teigia žymus Europoje finansų konsultantas Bodo Schaeferis. Taigi, iškėlę hipotezę, mokiniai turi pradėti planuoti savo tolimesnius veiksmus – bandymus, atsakomybes grupėje, kokio rezultato jie siekia ir t.t.. Nuo šio trečio pamokos etapo kruopštumo ir dėmesio jam priklauso 90 % viso STEAM projekto sėkmės.
Vyksta ketvirtas pamokos etapas Bandymų planavimas ir atlikimas.

Kai vyksta bandymų atlikimas, svarbu išmokyti mokinius fiksuoti rezultatus į apgalvotos struktūros lenteles, t. y. struktūruotai užrašyti duomenis. Daugelis šiuolaikinių mokinių yra įpratę gauti šablonus – žaidimai, milijonai programų, net per IT aš asmeniškai devintokams skaičiuoklėje Excel mokytis formulių rašymo ar duomenų analizės funkcionalumo, duodu iš anksto paruoštas lenteles. O duok jiems užduotį patiems sugalvoti lentelės struktūrą (pvz., apskaičiuokite ir pateikite išsamius skaičiavimus, ar pakaks jums 100 eurų vakarėliui surengti?) – ir jie pasimeta. Todėl iš pradžių šablonus paruošti reikėtų (keliems pirmiems projektams), vėliau galima tik parodyti, kaip gali būti fiksuojami duomenys (pvz., histogramai pavaizduoti), o tada paleisti juos patiems savarankiškai sugalvoti struktūrą. Tegu klysta, STEAM išnagrinėtas klaidas sveikina.

 

Kaip ir bet kuris STEAM pamokos etapas, penktasrezultatų analizės ir pavaizdavimo – yra labai svarbus. Čia be IT niekaip neišsisuksi. Duomenų analizei greičiausiai bus naudojama skaičiuoklė, pavaizdavimui – pateikčių kūrimo įrankiai. Todėl labai svarbu suderinti gimnazijai apart STEM dalykų teminių išplanavimų suderinimo STEAM pamokai, dar turėti omenyje, kad I gimnazijos klasėje susirenka vaikai su labai skirtinga IT patirtimi. Ir kol ji bus suvienodinta (ypač dėl duomenų analizės), gali būti apribojimai pirmiems projektams būtent šioje vietoje.

Kai visi bandymai atlikti, apskaičiuoti ir užfiksuoti rezultatai, pavaizduoti duomenys, ateina šeštas STEAM pamokos etapasišvadų formulavimas. Ar patvirtinom iškeltą hipotezę? Ką galima teigti atlikus bandymus? Ką išmokau, sužinojau šio projekto metu? Kaip sekėsi grupei ir man toje grupėje dirbti? Šie klausimai tolygiai priveda prie paskutinio etapotyrimo rezultatų aptarimo ir pristatymo. Jeigu buvo kuriami objektai, tai bus paroda. Jeigu rezultatas – grafikai, diagramos ar kt., bus pateiktys.

 

Šiame etape natūraliai turėtų sekti įvertinimas. Bet su tuo sudėtinga. Kompetencijomis grįstas vertinimas gal kiek net pagelbėtų (o ne apsunkintų, kaip įprastam mokyme), tačiau kuriam dalykui įrašyti vertinimą? Chemijos, biologijos, matematikos?

STEAM pamokos įvertinimas. Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos patirtis

Prieš kelis mėnesius baigiau VDU STEAM pedagogikos studijas. Kiek buvo dėstytojų, visų klausiau, tai kaip vertinti STEAM pamokos rezultatą? Kur rašyti, į kokį dalyką? Kaip suderinti, kad kai man, švelniai tariant, pritrūks chemijos / biologijos / fizikos žinių, chemijos / biologijos / fizikos mokytojas galėtų dalyvauti pamokoje / pamokose? Kaip tarifikuoti jam šį darbą? Kaip STEAM darys įtaką VBE rezultatus (nes tai pagrindinis tėvų, mokinių ir mokytojų galvos skausmas)? Tačiau sau suprantamo atsakymo negavau (linkėjimai mano dėstytojoms, Jūs tikrai stengėtės).

 

Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje mes radome tokį sprendimą: nuo rugsėjo mėnesio turėsime 1,5 savaitinių pamokų pirmokams (9-kams) STEAM mokymui. Tuo metu STEM mokytojams tvarkaraštyje pasistengsime padaryti „langus“ ir jeigu bus reikalingas tam tikrą savaitę pvz., chemijos mokytojas, jis dalyvaus STEAM pamokoje. Įvertinimas bus įrašomas į šį dalyką – STEAM. Komplikuota, tačiau atrodo įgyvendinama.

Kaip su įtraukiuoju ugdymu STEAM pamokoje?

 

Studijų metu turėjome įtraukaus ugdymo kursą. Valandų gal net daugiau nei pačiam STEAM, tačiau kaip tuos SUP vaikus įtraukti į STEAM veiklą, taip ir nesupratau. Ir galima būtų teigti, kad tai autorės asmeninė bėda, jeigu ne faktai: užduočių diferencijavimas numato, kad vaikui su specialiais poreikiais užduotis turi būti paruošta / palengvinta / pasunkinta individualiai, atsižvelgiant į jo poreikius. O STEAM veikla – tai komandinis darbas, grupės žinios, dalinimasis atsakomybėmis. Tai ar SUP vaikus grupuoti į vieną grupę ir jiems kažkaip bandyti kurti kiek kitokią STEAM pamoką? Ar geriau įtraukti po vieną/du į visas grupes? Ar atsižvelgiant į tai, ką jis toje grupėje galėtų atlikti? O kaip tai sužinoti? Kaip įvertinti jo darbo našumą toje grupėje? Galų gale, ar netrukdys jis grupės produktyvumui?

Bet, kaip man pasakė per kitus n mokymų apie įtraukųjį mokymą: kodėl Jūs norite visus išmokyti? Ir tą klausimą paliksiu jums.

O dabar dar pridėkime UTA. Kad gyvenimas neatrodytų pernelyg paprastas

 

Tai kaip gi suderinti nagrinėjamas skirtingų STEM dalykų temas, kad STEAM pamoka būtų ne tik įdomi iš aplinkos tebėjimo krypties, bet ir „atsigultų“ ant šviežiai išnagrinėtų temų bent kelių integruojamų dalykų, kai nėra dar vadovėlių ir chaosas su ministrais, grėsmingai priartėjo įtraukusis ugdymas ir nėra n+1 mokytojų?

Iš vienos pusės – mokytojai visada viską sugalvos, padarys, užpildys popierius, sukurs ataskaitas. Kol dar yra kam galvoti. Iš kitos – manęs dabar II gimnazinės klasės mokiniai, man jiems atsakius, ką aš taip rašau, paklausė, ar STEAM tema galėtų būti „Kas laimės, jeigu zombis susitiks su vampyru?“. Taip sakant, iškėlę hipotezę. Klasė „gera“ (negali, bet reitinguoji). Žmonėms 16–17 metų. Kas yra STEAM, nors ir miglotą, bet supratimą turi.

Ar galėtų?

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)

  • Svetlana

    Sveiki
    Esu anglų k. mokytoja, bet lb norėčiau įtraukti STEAM į savo veiklą. Gal turėtumėte kokių patarimų?
    Pagarbiai
    S. Kraujalienė

    • Ina Kovaliova

      Sveiki,
      Iš vienos pusės kalbų įtraukimas į STEAM veiklą nenumatytas (nors dabar raidė A yra susijusi ne su ARTS, o su ALL OTHER SCIENCES), iš kitos pusės – labai nesudėtingai galima kalbą įtraukti. Ašarų sūrumo nustatymas? Pristatykite rezultatus anglų kalba. Kokios verkimo papročiai (jeigu galima taip pasakyti), gal viešos taisyklės yra Anglijoje? Pristatymas gali būti ir suvaidintas dialogas (priklausomai nuo vaikų amžiaus grupės). Did Juliet cry? Did Romeo cry? Find supporting facts in the text…
      Taip, kalba niekada nebus STEAM projekte pagrindiniu dalyku (bent jau taip buvo sumanyta amerikiečių, kai jie kūrė šį mokymo būdą prieš 60 metų :)), tačiau dalyvauti pagalbinėmis rolėmis, formuojant projekto terpę – pagal mane – laisvai. Net sveikintina.
      Dar esu nusipirkusi knygas „Alisa stebuklų šalyje” ir „80 dienų aplink pasaulį”, lietuviškas, paruoštos STEAM projektams (labiau progimnazijos lygiui, nors bet kokį projektą galima sunkinti iki norimo lygio). Tai jose yra kūrinio tekstas ir kai sutinkamas kažkoks gamtamokslinis klausimas, prasideda nesudėtingo eksperimento aiškinimas. https://www.knygos.lt/lt/knygos/alisa-stebuklu-salyje–steam-istorijos/

      O pas mus „Laisvės” gimnazijoje vakar buvo STEAM diena ir mūsų šaunūs creatyvinis mokytojų kolektyvas sukūrė trumpą STEAM projektą: einama į žygį (jei būtų laiko, važiuotų į Anykščius) ir ten ieškoti žolelių, kurios išvardintos „Anykščių šilelyje”. Mokiniai turėjo paruošti visų minimų žolelių lentelę ir ieškoti, fotografuoti (arba skinti). Ir kitą dieną, t.y. vakar pristatyti, kiek kokių žolelių rado, kas tai per žolelės, kam naudojamos, ar galima praktiškai panaudoti ir t.t. Ir ar yra išvardintų kūrynyje žolelių, kurių jau ir nerasi (aš asmeniškai nieko šia tema pasakyti negaliu :)). Tai ne anglų kalba, be abejo, bet lietuvių. Būtų ilgesnis projektas, galima būtų išnagrinėti dirvos Vilniaus žaliajame masyve ir Anykščiuose cheminę sudėtį ir kaip ją veikia užterštumas ir kt. rodykliai.
      O galima būtų paimti per anglų kalbą nagrinėjamą kūrinį ir pvz, atlikti tyrimą, kokie gi nuodai galėjo būti duoti Džuljetai, kad ji atrodė mirusi ir ką ji galiausiai galėjo išgerti… Na, čia tik „ant greičio”.
      Gal reikėtų šia tema parašyti naują straipsnį? 🙂