Stažuotė Prancūzijoje

Gytis Mockus
,
Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos istorijos mokytojas

Vasario 27 – kovo 3 dienomis, pirmą kartą mokytojo karjeroje, teko sudalyvauti stažuotėje, kuri vyko Prancūzijoje, Puatjė mieste. Stažuotės tikslas buvo susipažinti ir panaudoti gerąją Prancūzijos pedagoginę patirtį, tobulinti socialinio ugdymo mokytojų dalykines ir bendrąsias kompetencijas, orientuotas į ugdymo proceso efektyvumo didinimą. Stažuotėje iš visos Lietuvos dalyvavo 10 socialinių mokslų mokytojų.

 

Kai sužinojau, kad patekau tarp 10 mokytojų, kurie vyks į stažuotę, labai apsidžiaugiau. Kadangi anksčiau neteko dalyvauti jokioje stažuotėje, lūkesčiai buvo įvairūs. Iš vienos pusės labai laukiau ir tikėjausi pasisemti kuo daugiau žinių, iš kitos pusės, buvo baimė, kad viskas vyks labai formaliai.

 

Pirmasis mūsų vizitas buvo Puatjė akademijos rektorate, kuris yra atsakingas už moksleivių ugdymo užtikrinimą. Akademijos darbuotojai mums pristatė Prancūzijos švietimo sistemą, kuri iš dalies yra panaši į mūsų, tačiau turi ir savų skirtumų. Prancūzijos švietimo sistemą sudaro:

  • Ikimokyklinis ugdymas, kuris nėra privalomas;
  • Pradinis ugdymas: 1–5 klasės;
  • Progimnazijos – (Prancūzijoje koledžai): 6–9 klasės;
  • Gimnazijos – (Prancūzijoje licėjai): 10–12 klasės;

 

Kaip ir Lietuvoje, mokslas yra privalomas iki 16 metų, veikia valstybinės ir privačios mokyklos. Skirtingai nei Lietuvoje, Prancūzijos licėjuose tik nuo 11 klasės mokiniai turi pasirinkti 3 mokomuosius dalykus, kurių mokysis intensyviau ir jiems bus skiriama daugiau pamokų, o 12 klasėje pasilieka 2 dalykai. Taip mokiniai jau licėjuje yra ruošiami savo profesinei ateičiai.

 

Akademijoje pristatė ir įtraukiojo ugdymo svarbą. Pagrindinė jų idėja – mokykla turi prisitaikyti prie mokinių, o ne atvirkščiai, todėl Prancūzijoje stengiamasi į mokyklas integruoti visus negalią turinčius mokinius. Akademijos pateiktais skaičiais, 86 proc. visų negalią turinčių mokinių yra integruoti į mokyklas. Jiems yra skiriami padėjėjai arba kuriamos atskiros klasės, kuriose yra užtikrinamas jų mokymas(is). Likusi dalis mokinių, kurie turi sunkią negalią, mokosi sveikatos įstaigose, kuriose dirba tam paruošti mokytojai.

 

Stažuotės metu aplankėme ir dvi Prancūzijos mokyklas (licėjus), kuriuose turėjome progą ne tik pabendrauti su mokytojais, bet ir stebėti jų pamokas. Stebėjome socialinių – ekonominių mokslų pamoką (lietuviškas atitikmuo būtų pilietinis ugdymas) bei istorijos pamoką. Pastebėjau, kad bent jau tose pamokose, kuriose teko būti, mokytojai mažai arba apskritai nenaudoja vadovėlių. Mokytojai turi savo asociacijas, kuriose dalinasi vieni su kitais įvairia medžiaga, informacija ir taip ruošiasi būsimoms pamokoms. Mokiniai gauna paruoštą dalinamąją medžiagą, su kuria per pamoką mokiniai ir dirba. Pamokose dominavo mokytojo vaidmuo, kur mokytojas daugiau pasakoja, o mokiniai konspektuojasi. Mokytojas stengiasi mokinius įtraukti į diskusijas, mąstyti kritiškai. Labai sužavėjo tai, kaip mokytojai laisvai jaučiasi pamokose, koks lengvas ir atviras yra bendravimas su mokiniais. Įdomiausia stebint pamokas buvo tai, kad net ir nuvykus už 2000 km nuo Lietuvos, pamokų tipas labai nesiskiria ir, manau, Prancūzų mokytojai turėtų ir iš mūsų ko pasimokyti. Stebėdamas šias pamokas, padariau išvadą, kad mūsų švietimo sistemai dažnai trūksta pasitikėjimo savimi. Mums nereikia visada stebėti kitų valstybių, jų kopijuoti ir mėginti pritaikyti prie savęs. Mano nuomone, mūsų švietimo lyderiai turėtų sukurti Lietuvos strategiją, kurios mes nuosekliai laikytumėmės ir nesiblaškytume.

 

Kito vizito metu aplankėme ir Puatjė mokytojų rengimo universitetą. Norint tapti mokytoju, pirmiausia reikia baigti mokslus ir gauti bakalauro laipsnį, o tada galima stoti į Mokytojų rengimo universitetą, kuriame studentams yra suteikiamas magistro laipsnis (studijų trukmė 2 metai). Po to studentai laiko mokytojų egzaminą ir tada valstybė paskiria, kuriame regione mokytojas privalės dirbti. Iš vienos pusės, tokia sistema atrenka tik motyvuotus žmones, kurie yra įsitikinę, kad nori dirbti mokytojais ir po studijų beveik visada yra įdarbinami mokykloje. Lietuvoje daugelis studentų, baigusių pedagogikos studijas, į mokyklas dažnu atveju dirbti nenueina ir pasirenka kitą profesinę kryptį. Iš kitos pusės, Prancūzijoje mokytojai negali laisvai pasirinkti norimos mokyklos ar gyvenamosios vietos, kas Lietuvoje, šiuo atveju, yra privalumas.

 

Paskutinis mūsų stažuotės vizitas buvo Akademinė tęstinių mokslų mokykla, kurioje mokytojai gali keltis savo kvalifikaciją. Mokytojams yra organizuojami įvairūs seminarai, kursai ir kiti užsiėmimai. Šioje akademijoje teko pabendrauti su mokytoju, kuris labai nuoširdžiai pasidalino savo mintimis apie mokytojo profesiją Prancūzijoje. Visas problemas, kurias išsakė šios akademijos mokytojas, galime išgirsti ir Lietuvoje: mokytojo darbas nėra vertinamas, darbo užmokestis yra per mažas, mokytojai turi labai daug darbo, jaučiamas nemažas mokytojų trūkumas. Taip pat kaip ir Lietuvoje, Prancūzijoje yra mėginama spręsti šias problemas, suteikiant mokytojams daugiau pagalbos, keliant mokytojo profesijos prestižą.

 

Apibendrindamas stažuotės patirtį, galiu pasakyti, kad tai buvo viena mano geriausių patirčių dirbant mokytoju. Stažuotės metu teko ne tik susipažinti su Prancūzijos švietimo sistema ir jos problemomis bei pasiekimais, tačiau ir su puikia iš Lietuvos atvykusia mokytojų komanda, su kuria ir toliau palaikome ryšius. Ši stažuotė suteikė ir naujų žinių, praktinių įgūdžių bei daugiau pasitikėjimo savimi, savo daromu darbu ir noro prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo. Tokios stažuotės turėtų būti organizuojamos dažniau, o jose dalyvauti daugiau mokytojų. Manau, kad kartais per daug užsidarome savo mokyklose ir nebepastebime, kas vyksta aplink mus.

 

Noriu nuoširdžiai padėkoti visai Nacionalinės švietimo agentūros komandai, kuri prisidėjo prie šios puikios stažuotės organizavimo bei viliuosi, kad pavyks ir ateityje sudalyvauti panašiuose projektuose.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.