Stažuotė Amerikoje

Ramunė Cibulskienė
,
Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, „Open World“ programos dalyvė

Nuolat amerikietiškos šypsenos lydimi klausimai „Kaip tu? Kaip laikaisi? Kaip praleidai dieną?“, draugiškas apkabinimas, rūpestis pirmiausia kitu, o ne savimi, erdvių pritaikymas negalią turinčių žmonių poreikiams, mokymo įstaigų koridorių, salių puošmenos – profesionaliai ir estetiškai atliktos žmonių, turinčių fizinę ar psichinę negalią, fotografijos – visa tai lydėjo programos „Open World“ apie įtraukųjį ugdymą metu Floridoje, Džeksonvilyje. Tada ir aplankė mintis: juk tiek nedaug tereikia ir Lietuvoje, kad šalia tavęs esantį silpnesnį, nuskriaustą gyvenimo žmogų suptų rūpestis, globa, pagarba, pasitikėjimas…

JAV kongreso tarptautinės lyderystės „Open World“ mainų programa

 

Mokytojams dalyvauti įvairiuose konkursuose, mokymuose visada įdomu ir naudinga. Taip pasisemiama naujų idėjų, dalykinių žinių, dalijamasi gerąja patirtimi su kitais bendraminčiais. Tokia puiki galimybė teko man laimėjus Amerikos konsulato skelbtą konkursą vykti į stažuotę su „Open World“ programa į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Kovo pradžioje laimėję konkurso atranką, dalyvavę informaciniuose susitikimuose su programos organizatoriais dėl vizos ir programos aptarimo, vykome į įdomų alumnų susitikimą Amerikos ambasados svečių namuose Žvėryne, kur buvome šiltai priimti ir susitikome su šių namų šeimininku – Amerikos ambasadoriumi Lietuvoje Robertu S. Gilchristu.

Pažintis su JAV sostine Vašingtonu

 

Į JAV sostinę Vašingtoną atvyko penkios „Open Word“ programos delegacijos (iš viso 60 dalyvių): iš Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Lenkijos, Ukrainos. Iš Lietuvos dalyvavo dvi grupės – viena sudaryta iš švietimo lyderių (mokytojų, mokyklų direktorių ir ŠMSM atstovo), besigilinančių į švietimo politikos įgyvendinimo įtraukiojo mokinių ugdymo klausimus, kita grupė – nevyriausybinių organizacijų, žmogaus teisių gynėjų, jaunimo linijos atstovų. Amerikos tarybų pastate dalyvavome konferencijoje, kurioje klausėmės garsiausių JAV politikos, kultūros, švietimo lyderių, tokių kaip Kongreso tarptautinės lyderystės agentūros (COIL) vyresniojo programų vadovo Liuiso Madaniko, Amerikos tarptautinio švietimo tarybų pasaulinės lyderystės centro vykdomojo direktoriaus, Pasaulinio lyderių forumo pirmininko Samo Potolikio, Amerikos tarptautinio švietimo tarybų įkūrėjo, Amerikos tarybų centro direktoriaus profesoriaus Dano Deividsono, filosofijos mokslų daktaro, Džordžtauno universiteto viešojo administravimo instituto vyresniojo bendradarbio Mato Glasmano pranešimų apie Amerikos federalizmą, kultūrą, istoriją ir švietimą, diskutavome aktualiomis temomis. Padėkoję už paskaitas, apsikeitę simbolinėmis dovanėlėmis išvykome į ekskursiją po Vašingtono centrą.

Vašingtono įžymybės

 

Ekskursiją pradėjome alėjoje prie Potomako upės, pasidžiaugėme pirmaisiais Jošino vyšnių (tam tikros rūšies sakurų) žiedais, kuriuos Vašingtono miestui padovanojo Japonijos žmonės dar 1912 m. Vyšnių žydėjimo šventė Vašingtone simboliškai žymi pavasario pradžią, ji trunka ir švenčiama net keturias savaites. Per programos organizatorių surengtą ekskursiją išvydome daugelį Džordžtauno įžymybių: lankėmės prie Baltųjų rūmų, išvydome Kongreso biblioteką, su delegacijos nariais surengėme fotosesiją su Lietuvos vėliava prie Kongreso būstinės Kapitolijaus, deja, vis dar remontuojamo po 2021 m. sausio 6-ąją įvykusio šturmo. Pakeliui išvydome Tomo Džefersono memorialą, tautos tėvui Džordžui Vašingtonui atminti pastatytą 169 metrų aukščio obeliską, vietinių vadinamą tiesiog pieštuku, didingąjį Abraomo Linkolno memorialą, Nacionalinę dailės galeriją ir kt.

 

Vašingtono oro uoste abi Lietuvos delegacijos pasuko skirtingomis kryptimis: mūsų švietimo darbuotojų delegacija išskrido į Floridą, į Džeksonvilį – vieną didžiausių šios valstijos miestų, skalaujamą ir upės, ir Atlanto vandenyno, o kita grupė – į Mičiganą, Kalamazu miestą.

„GlobalJax“ programa

 

Visą savaitę mes, kaip švietimo srities atstovai, dalyvavome Floridos ne pelno siekiančios organizacijos „GlobalJax“ sudarytoje programoje. Buvome apgyvendinti amerikiečių šeimose, kurios stengėsi paįvairinti mūsų laisvalaikį, kuo daugiau parodyti ir papasakoti apie jų valstiją. Laisvu laiku aplankėme aligatorių fermą, vykome į žygį su naujais šeimų nariais kajakais Saint Johnso upe, pasimaudėme Atlanto vandenyne, lankėmės Cummer meno muziejuje, miesto teatre. Paskutinį vakarą mūsų delegacija surengė atsisveikinimo ir programos apibendrinimo vakarą „GlobalJax“ organizacijos ir bendruomenės nariams. Gaminome lietuviškų patiekalų stalą, mokėme amerikiečius nelengvai įkandamos lietuvių kalbos, patys įteikėme padėkas ir dovanėles šiltai mus priėmusioms šeimoms ir patys gavome programos įvykdymo sertifikatus. Vakaro metu užsimezgė įdomi pažintis – į šventę su mumis susitikti atvyko Lietuvos Respublikos garbės konsulas Floridoje Michaelis J. Breenas su žmona. Pasitaikė puiki galimybė pasikalbėti apie jo įspūdžius prieš keletą mėnesių apsilankius Lietuvoje, pakvietėme apsilankyti dar kartą Lietuvoje ir mūsų mokyklose.

Įtraukiojo ugdymo patirčių beieškant Floridoje: geri pavyzdžiai užkrečia

 

Floridos valstijoje mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, įtraukusis ugdymas organizuojamas jau nuo 1975 m., o 2004 m. pakoreguotame Asmenų su negalia švietimo įstatyme (IDEA) užtikrinama, kad visi negalią turintys vaikai privalo turėti galimybę gauti nemokamą tinkamą valstybės finansuojamą švietimą. Išskirtiniu mokiniu (studentu) apibrėžiamas bet kuris mokinys (studentas), kuriam nustatyti specialieji poreikiai, įskaitant tiek gabius, tiek turinčius negalią mokinius (Sec.1003.01, 2022 Florida Statutes). Taigi, patirties ugdant įvairių galių mokinius amerikiečiai turi jau bene 50 metų. Ar Lietuvai dar ne per anksti naikinti specialiąsias mokinių ugdymo(si) įstaigas ir įtraukti visus įvairaus spektro negalią turinčius mokinius į bendrojo ugdymo mokyklas nuo 2024 m. – klausimas, kurį nepaliaujamai uždavinėjome švietimo įstaigų lyderiams amerikiečiams. Vieno atsakymo taip ir negavome, nes vieni vadovai akcentuodavo (dėl ko mes Lietuvoje nė vienas nesiginčijame) socializacijos ir integracijos į visuomenę svarbą, kiti stebėjosi tokia Lietuvos skuba. Tačiau aplankę daugelį gerai sutvarkytų įstaigų, aptarnaujančių itin daug didelių ir skirtingų specialiųjų poreikių turinčius mokinius (studentus, suaugusiuosius), patys atvirai matėme, kad šiuo metu dar neturime tokios techninės įrangos, tokių mokytojų ir mokytojų padėjėjų įgūdžių, parengtos sklandžios ir apgalvotos kvalifikacijos kėlimo sistemos, kad galėtume prakalbinti nebylį, kad pateiktume įprastoje progimnazijoje ar gimnazijoje knygą, pratybų sąsiuvinį Brailio raštu regėjimo negalią turinčiam mokiniui ir pan.

 

Žinoma, privačių mokymo ir gyvenimo įstaigų techninė pusė džiugino ir stebino: nuosavas mokyklos daržas, šiltnamis, žuvų auginimo talpos, maža ferma su arkliais, skirtais negalią turintiems vaikams jodinėti, prijaukintų triušiukų ir paršiukų aptvaras, nuosavas šunų maisto gamybos cechas ir t. t. Daugelyje įstaigų vadovai pabrėžė įtraukiojo ugdymo praktinę dalį – svarbu ne akademinės žinios ir pasiekimai, o pa(si)rengimas gyvenimui, socializacija, savarankiško gyvenimo įgūdžių formavimas. „Pine Castle Inc.“ vadovė H. Jones teigė, kad turintys intelekto ir raidos sutrikimų (IDD) asmenys turi teisę gyventi visavertį ir produktyvų gyvenimą. Ši įstaiga pirmoji organizacija Floridoje, įkurta rūpintis specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, pamažu keitė savo programą ir dabar dirba su suaugusiųjų dienos mokymo programa „Kelias į galimybes“. Ši programa suteikia galimybę ten besilankantiems žmonėms įsidarbinti, atlikti visuomenei naudingus darbus, pabendrauti, pasportuoti, praleisti dieną neužsidarius tarp keturių sienų. Sistema veikia, metodai nuolat gludinami. Neįgaliųjų įdarbinimas jų pačių baigtose mokymo įstaigose, karjeros galimybės kavinėse, amatų centruose – Lietuvos siekiamybė. Pavyzdys – vienos šeimos, turinčios keturis vaikus su Dauno sindromu ir autizmo spektro sutrikimais, įkurtas kavinių tinklas „Bitty&Beau’s Coffee“. Šioje kavinėje dirba intelekto ir vystymosi sutrikimų turintys asmenys. Kavinė sparčiai plečiasi į kitas valstijas ir yra įdarbinusi apie 400 darbuotojų. Jų siekis – negalią turintiems žmonėms tapti labiau vertinamiems, priimtiems ir įtrauktiems į kiekvieną bendruomenę. Kava šioje kavinėje mūsų delegacijos nariams labai patiko!

Taikytina patirtimi laikyčiau ir prevencinį darbą, teikiamą profesionalią pagalbą smurto ar išpuolių atvejais, reagavimą ir problemų sprendimą nedelsiant. „Pace Center for Girls Jacksonville“ direktoriaus paklausėme, ar pasitaiko smurto protrūkių ir kokių priemonių tuomet imamasi. Jis atsakė, kad svarbiausia neišprovokuoti tokių merginų proveržių, užkirsti tokiam emocijų pliūpsniui kelią iš anksto. Parodė estetišką nusiraminimo kambarį, kur mergaitės gali net valandėlę numigti. Vadinasi, svarbu kuo geriau pažinti kiekvieną mokinę ir tinkamai atlikti prevencinį darbą. Tą patį kalbėjo ir apie nelankomumą: iškart reaguojama, skambinama, išsiaiškinamos nelankymo priežastys, ieškoma būdų spręsti problemą kartu su mokine, jos tėvais, globėjais.

Išgirdome patrauklią mintį iš Šiaurės Floridos specialiosios mokyklos (North Florida School of Special Education) programų vadovės dr. D. Rains. Ji teigė, kad užsiima mokytojų apmokymu, jai tai patinka daryti, bet mokytojų, darbuotojų kvalifikaciją vertina iš šalies samdomas nepriklausomas konsultantas, užtikrinantis sprendimų nešališkumą.

Patiko lankytose įstaigose įvairių negalių mokiniams pritaikyta įranga, estetiškai puoselėjama aplinka – sienas puošia profesionaliai padarytos neįgaliųjų mokinių ar suaugusiųjų nuotraukos, įvairūs mokinių darbai. Mokiniams ir jų tėvams patinka matyti besišypsančius, laimingus savo vaikus.

Įtraukiojo ugdymo iššūkiai

 

Susitikimuose su Floridos valstijai atstovaujančio kongresmeno A. Beano padėjėja A. Crawford, Džeksonvilio miesto savivaldybės Neįgaliųjų paslaugų skyriaus vyr. koordinatore K. Tucker, Džeksonvilio visuomenės švietimo fondo vadove R. Fortune aptarėme Lietuvos ir JAV bei Floridos švietimo sistemų panašumus ir skirtumus, dažniausias problemas. Išsiaiškinome, kad švietimo problemos dėl gana klaidžios politinės sistemos labai lėtai sprendžiamos. Organizuojant įtraukųjį ugdymą iššūkiai labai panašūs kaip Lietuvoje: mokytojų, ypač vyrų mokytojų (jų mokyklose ypač juodaodžių, lotynų amerikiečių kilmės vyrų mokytojų), trūkumas, nes nepatraukliai maži atlyginimai, šlubuojanti mokytojų parengimo, kvalifikacijos kėlimo sistema, apmokant mokytojus ir jų padėjėjus dirbti su mokiniais, studentais ar suaugusiaisiais, turinčiais negalią, nuolatinės lėšų paieškos. Skirtingai nei Lietuvoje, Amerikos mokyklose aktyviai į lėšų rinkimą įsitraukia bendruomenė, vykdomi įvairūs bendruomenių vakarai, renkamos lėšos įvairiems projektams, techninei įrangai, kabinetams, salėms, stadionams įrengti, įdomu, kad tokie mecenatai pagerbiami atminimo lentose įrašant jų pavardes ar pastatams ir kabinetams suteikiami jų vardai.

Mažais žingsneliais įtraukiojo ugdymo link

 

Visų gerbiama lietuvių edukologė Meilė Lukšienė dar 2000 m. yra pasakiusi, kad mokykloje turi gyventi ir augti gyvas, sveikas vaikas su savo besiskleidžiančiomis dvasinėmis ir fizinėmis galiomis. Prie jo turi būti priderintas visas mokymo ir auklėjimo turinys bei metodai. Ir kai nuo 2024 m. specialiųjų poreikių turintiems vaikams turės atsiverti visos šalies mokyklos, kyla dar daug pagrįstų abejonių, ar mes visi pasiruošę viską tinkamai padaryti?

 

Mažais žingsneliais pati keliauju įtraukiojo ugdymo link, giliai suprasdama, kad tik užmezgę geranoriškumu, draugiškumu grįstą ryšį su mokiniu leisime jam „neiškristi“ iš klasės konteksto, būti jos dalimi, pripažinti jo išskirtinumą kaip vertybę. Programa „Open World“ man leido susipažinti ir paanalizuoti Floridos valstijos mokyklų sisteminį ir vertybinį požiūrį į įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo prielaidas ir principus, gilintis į taikytinus savo darbe metodus, praktikas, iš arti stebėjau ir kartu su priimančių įstaigų atstovais aptariau pačius įvairiausius tokio ugdymo aspektus: kokiais būdais teikiama mokymo(si) pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių ir didesnį mokymosi potencialą turintiems mokiniams, kaip palengvinamas darbas mokytojams, kokiais būdais mokytojai skatinami, pritraukiami į mokymo įstaigas, su kokiais iššūkiais susiduriama. Tik atradę ir priderinę tinkamai turinį, metodus „prie vaiko“, galėsime išvysti jo akyse džiaugsmą.

Grįžusios iš stažuotės manęs mokiniai klausė, ar norėčiau gyventi Amerikoje? Ar tikrai Amerika svajonių šalis? Ir taip, ir ne. Besišypsantys, pagalbą siūlantys paslaugūs žmonės, tvarkingi miestai, šiltas klimatas, vandenynas, dėmesys įvairių galių žmonėms tikrai būtų viliojantis. Tačiau ir tame krašte už Atlanto yra problemų, jos panašios į Lietuvos, tad norėtųsi geresnę savo ir savo vaikų ateitį, perėmus geruosius JAV pavyzdžius, kurti čia, tėvynėje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.