Specialistai pataria: kaip padėti vaikams labiau pasitikėti savimi

Vaikų kasdienybė kupina „jų dydžio“ iššūkių: ne visada pavyksta puikiai sutarti su bendraamžiais ar suprasti greta esančius suaugusius. Nuo pat ankstyvo amžiaus vaikų aplinka pilna įvairios informacijos, kurią ne visada pavyksta perprasti. Kaip mes, tėvai, galime padėti savo vaikams išmokti nebijoti, pasitikėti savimi, drąsiai ir kritiškai žvelgti į pasaulį bei vertinti save – pataria „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja-ekspertė Jolanta Žvirblienė ir psichologas Simonas Berenis, šia tema kalbėsiantis nemokamoje konferencijoje tėvams „Auginame pilnavertes asmenybes“.

 

Nepasitikėjimo savimi priežastys

 

Nepasitikintis savimi vaikas – nepasitiki savimi visose situacijose. Ar taip būna? Kažin. „Siūlau sąmoningiau pažvelgti į šią temą ir atsisakyti tokio termino kaip „bendras nepasitikėjimas savimi“. Net jeigu vaikas jaučia nerimą įvairiose gyvenimiškose situacijose – tai nereiškia, jog jis niekada nepasitiki savimi. Labai tikėtina, jog jis pasitiki savimi valydamasis dantis, klodamas lovą, žaisdamas savo kambaryje ar valgydamas. Daug tinkamiau yra kelti šiuos klausimus – kas vyksta (tiek išorėje, tiek vaiko viduje) konkrečioje situacijoje, kai vaikui kyla nepasitikėjimo savimi jausmas ir kodėl kai kurie vaikai jaučia šį jausmą dažniau nei kiti? Atsakymas slypi tiek vaiko prigimtyje (kiek jautrus jis yra fiziologiškai), tiek jo patirtyje, kuri formuoja įsitikinimus apie pasaulį, save bei kitus žmones (kuo įsitikinimai nerimastingesni, tuo jautresnis vaikas ir nerimas bei nepasitikėjimo jausmas savimi – didesni)“, – pabrėžia „Šiaurės licėjaus“ psichologas Simonas Berenis.

Nepasitikėjimas savimi dažniausiai išsisprendžia laikui bėgant, kai vaikas auga kartu su didėjančiu kompetentingumo jausmu. Pasitaiko, jog nepasitikėjimo savimi jausmas įtraukia į vadinamąjį „užburtą ratą“, pavyzdžiui: įsivaizduokite, vaikas eina į baseiną ir patirią nesėkmę (nepavyksta plaukti kaip kitiems). Galvoje gali kilti mintys „aš nevykėlis“ ar „man nepavyks“, o tai sukelia nemalonias kūno reakcijas, ką paprastai vadiname stresu ar nerimu. Kadangi šis jausmas nėra malonus, vaikas nusprendžia baseino vengti (nustoja lankyti). „Tuo metu vaikui pasidarys lengviau, bet mintys „aš nevykėlis“ ar „man nepavyks“ dėl to nesusilpnės. Atvirkščiai – jos gali sukelti dar didesnį nesėkmės ir nusivylimo savimi jausmą, nes vengimas gali sustiprinti mintį, jog „neinu į baseiną, nes bijau, o tai dar labiau įrodo, kad esu nevykėlis“. Taip patenkama į „užburtą ratą“, kai nepasitikėjimo savimi jausmas iššaukia vengiamo elgesį, kas ateityje dar labiau sustiprina nepasitikėjimo savimi jausmą“, – pastebi psichologas.

Auginame pasitikėjimą

 

Psichologas Simonas Berenis išskiria du pagrindinius būdus, padėsiančius siekiant įkvėpti vaikams pasitikėjimo savimi:

Pirmas – rodykite jiems pavyzdį. Jeigu vaikas jaučia, kad tėvai įvairiose gyvenimiškose situacijose tikrai pasitiki savimi (nėra nerimastingi, yra labiau atsipalaidavę), tuomet jis irgi pajus, kad pasaulis saugus, todėl galima ir drąsiau jame jaustis. Antras – drąsinkite vaiką ir sudarykite jam sąlygas patirti sėkmę. Kuo vaikas daugiau ir sėkmingiau išbus įvairiose situacijose, tuo stipresni bus šie ir susiję įsitikinimai:

• „aš galiu susitvarkyti su mane supančiu pasauliu“;
• „man pavyks“;
• „nors ir yra baisu, aš galiu išbūti, kad pasiekčiau savo tikslą“.

Nelyginkite vaikų tarpusavyje

 

Kiekvienas vaikas – individuali asmenybė ir bet koks jo lyginimas su kitais dažniausiai išryškina tai, ko stokojama. Konkuruodami su kitais, vaikai praranda galimybę būti savimi. Vertindami ir lygindami vaikus, tiek tėvai, tiek mokytojai sudeda juos tarsi į „lentynėles“, kurios sunumeruotos „pirmas“, „dešimtas“ ir t. t. Mažiau pasitikintys vaikai susitaiko bei patiki, kad gali būti tik „dešimti“, tada praranda motyvaciją augti.

„Kai klasėje mokomės ne dėl vietos reitingų lentelėje, pradingsta konkurencija, keičiasi vaikų požiūris į draugus ir patį mokymąsi. Išnyksta įtampa, didėja ir išlaisvėja bendradarbiavimas, visas dėmesys skiriamas bendram darbo rezultatui pasiekti. Vaikai nebijo būti savimi, atsipalaiduoja, nebelieka baimės klysti“, – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja J. Žvirblienė.

Mokykite savo pavyzdžiu

 

Dauguma vaikų nori būti panašūs į tėvelius, nes jie – didžiausias autoritetas. Vaikai neabejoja tėvų žodžių ir pavydžių teisumu. Todėl dauguma tėvų veiksmų, tiek tinkamų, tiek ne, bus pastebėti ir užfiksuoti, o ateityje – pakartoti. Žodinę informaciją vaikams sunkiau atkartoti, o elgesį jie tiesiog kopijuoja. Dažnai savo elgesio atkartojimą galima pamatyti vaikų žaidimuose, o kartais tai gali atsitikti labai netikėtose ar netgi nemaloniose situacijose.

 

„Savo pavyzdžiu galima vaikus išmokyti daugybės teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, kalbėti ir klausyti. Dažnai girdėdami tėvus bendraujant mandagiai, vaikai taip pat mokosi  atsiprašyti, paprašyti, pasisveikinti, padėkoti. Taip pat iš jūsų vaikai gali mokytis kalbėti paeiliui, nepertraukinėti. Jei išklausote vaiką, patys sulaukiate savo eilės ir leidžiate jam pasakyti, mokote jį elgtis taip pat. Kaip valdyti savo emocijas, vaikai taip pat gali išmokti iš jūsų. Vaikai atidžiai stebi jūsų jausmus ir reakcijas. Iš to jie mokosi, kaip reaguojama tam tikrose situacijose. Užsiimdami bendra veikla, tinkamu pavyzdžiu galite parodyti vaikui, kaip jūs elgiatės kai kyla nepasitikėjimo jausmas: sprendžiant konfliktus, susipažįstant su naujais žmonėmis, išreiškiant jausmus bei kitose situacijose. Šias, nors ir paprastas bei pažįstamas situacijas, svarbu vaikams paaiškinti žodžiais: ką jūs darote, kodėl elgiatės vienaip ar kitaip. Dažnai vaikai net neįsivaizduoja, kokios yra suaugusiųjų elgesio priežastys. Mokymas pavyzdžiu visada bus veiksmingesnis, jei papildysite jį paaiškinimais“, – pataria pradinio ugdymo mokytoja Jolanta Žvirblienė.

 

Šia ir kitomis, tėvams aktualiomis temomis, kalbėsime kovo 17 d. 18 val. KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančioje nemokamoje konferencijoje tėvams „Auginame pilnavertes asmenybes“. Šis, Šiaurės licėjaus, kartu su akademiniu partneriu Kauno technologijos universitetu bei leidykla „Šviesa“ organizuojamas renginys skirtas įvairaus amžiaus atžalas turintiems tėvams – nuo pačių mažiausių iki studijas besirenkančiųjų ar jau studijuojančiųjų. Konferencijos metu kviesime tėvelius paklausti savęs, ar nepamiršome tobulėti ir mes? Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

 

„Šiaurės licėjaus“ inf.