Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas nuotolinio mokymo metu

Aurelijus Petrėnas

Viena pagrindinių šiuolaikinės mokyklos užduočių – ugdyti socialines ir komunikacijos kompetencijas. Norint ugdyti nuolat žinių siekiančius, išprususius, nuovokius ir rūpestingus jaunuolius, vis daugiau dėmesio skiriama mokymo mokytis ir mąstymo lavinimui. Tokiu būdu ugdomi nuovokūs ir kultūrų skirtumus gerbiantys piliečiai. Mokant nuotoliniu būdu elektroninėje erdvėje, šių kompetencijų ugdymas tampa iššūkiu, tačiau net ir šiuo atveju, procesą įmanoma įgyvendinti sklandžiai.

Socialinio ir emocinio ugdymo metodika naudinga ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams. Tyrimais nustatyta, kad neformalus mokytojų ir mokinių ryšys skatina geresnius mokymosi rezultatus. Socialinis ir emocinis ugdymas suteikia pagrindą kurti tvaresnį ryšį su moksleiviais bei atveria galimybes svarbių kompetencijų ugdymui: savivokos, laiko planavimo, atsakingo sprendimų priėmimo, socialinio suvokimo, santykių kūrimo bei puoselėjimo.

 

Ugdymo procese reikia įtraukti aktyviuosius ugdymo metodus, kurie skatina mokinius mąstyti, analizuoti, veikti, reikšti savo nuomonę. Labai svarbus mokymasis bendradarbiaujant, formuojantis gebėjimą dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę ne tik dėl savo, bet ir dėl komandos rezultatų.

 

Pasak Trakų r. Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ socialinės pedagogės Jolantos Vaičiūnienės, persiorientavus mokytis nuotoliniu būdu, mokinių socialinių-emocinių kompetencijų ugdymas tęsiamas. „Pasikeitus mokymosi formatui, pasikeitė ir mokinių kasdienė veikla. Ugdant savitvardos kompetenciją, mokinius įtraukėme kurti pasikeitusio mokymosi taisykles. Vaikai mokėsi planuoti laiką ir laikytis pasikeitusios dienotvarkės, į veiklas įtraukėme atsipalaidavimo pratimų streso mažinimui“, – pasakoja J. Vaičiūnienė, pridurdama, jog siekiant ugdyti vidinės motyvacijos, atsparumo ir atkaklumo įgūdžius, tėvams vertėtų priminti, kad vaikui susidūrus su sunkumais, šie neskubėtų padėti juos įveikti. Vaikas gali išmokti puikiausiai tai padaryti savarankiškai.

 

Specialistė akcentuoja, jog būtina skirti laiko pokalbiams apie mokinių emocijas bei jausmus, nes tokiu būdu stiprinamas pasitikėjimo savimi jausmas. Mokiniai skatinami išsikelti mokymosi tikslus (pamokai, dienai, savaitei), kad sugebėtų prisiimti atsakomybę dėl asmeninių mokymosi rezultatų.

Norint užtikrinti ugdymo kokybę nuotolinio mokymo metu, svarbu atsižvelgti į individualias ugdytinių galias, gebėjimus ir poreikius. Svarbu užtikrinti mokymosi prieinamumą kiekvienam bei naudoti pažangos siekimo sistemą įvairių gebėjimų mokiniams, mokyti teorines žinias taikyti praktiškai.

 

Vienas iš svarbiausių dalykų – pamokų kokybės gerinimas, stiprinant mokinių vertinimą ir įsivertinimą tinkamu metu, sudarant mokiniams galimybes stebėti savo mokymąsi ir gebėjimą prisiimti atsakomybę dėl rezultatų, tai yra sudaryti galimybę įveikti mokymosi sunkumus. Jų pasiekti padeda jauki ugdymo aplinka, grindžiama tarpusavio supratimu.

 

Siekiant aukštesnių mokymosi rezultatų, mokiniams verta organizuoti papildomų konsultacijų, nustatyti jų pasiekimų lygį, stebėti ir aptarti daromą pažangą. Išsiaiškinus kiekvieno mokinio stiprybes ir ugdymosi poreikius, priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar mokiniui reikalingos pagalbos, būtinai pasikalbėti su mokiniu bei jo tėvais.

„Pirmojo karantino metu, mokiniams, kurie susidūrė su mokymosi sunkumais nuotoliniu būdu, teikta individuali pagalba“, – pasakoja Roma Pašinskienė, pridurdama, kad prie gerų rezultatų prisidėjo ir laiku teikiamas grįžtamasis ryšys, signaliniai mokymosi rezultatų aptarimai.

 

Su ugdytinių tėvais verta organizuoti trišalius susitikimus, kai mokiniai, tėvai ir auklėtojas aptaria mokinio individualios pažangos planą, jo įgyvendinimo etapus bei sėkmes ir nesėkmes. Tuos planus verta nuolatos peržvelgti mokslo metų eigoje. Tai padeda siekti aukštesnių rezultatų. Šiai minčiai pritaria ir Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ laikinai direktorės pavaduotojos ugdymui pareigas einanti R. Pašinskienė.

Moteris pasidalijo, kad mokyklos administracija, pedagogai ir pagalbos mokiniui specialistai teikė informaciją tėvams, konsultavo jiems rūpimais klausimais. Tėvai objektyviai įvertino savo vaikų galimybes, mokymosi sunkumus, savarankiškumą, pagal galimybes ir poreikį padėjo savo vaikams. „Tėvams įsitraukus į nuotolinio ugdymo procesą, aktyviai bendradarbiaujant su mokytojais bei pagalbos mokiniui specialistais, sustiprėjo mokyklos bendruomenės ryšiai, kurie ypač svarbūs vaikų socialiniam-emociniam bei akademiniam tobulėjimui“, – įsitikinusi specialistė.

 

Ugdant tarpusavio santykių kūrimo bei palaikymo kompetenciją, vaikai bendrauja virtualiai, palaiko santykius susisiekdami su klasės draugais, pristatydami savo darbus. Virtualių pamokų metu mokiniams suteikta galimybė diskutuoti ne tik mokymosi temomis, bet ir jiems rūpimais klausimais. Ugdymo procesas paįvairinamas žaidimais bei kitomis veiklomis.

Viena iš svarbiausių kompetencijų, norint siekti aukštesnių akademinių rezultatų – savimonė: tikslus savęs suvokimas, jausmų atpažinimas, gebėjimas suvokti stipriąsias ir silpnąsias savo puses, gebėjimas išsikelti tikslus ir nuosekliai jų siekti, savarankiškumas, pasitikėjimas savimi ir teigiamas mąstymas.

 

Su mokiniais verta kalbėtis apie visuomenėje vykstančius pokyčius, jų priežastis ir pasekmes. Planuojant pokalbius egzistuoja tik viena taisyklė: suteikti mokiniams faktais paremtą ir jų amžiui tinkamą informaciją. Kalbėjimasis tokiomis temomis gali padėti formuoti moksleivių empatiją ir socialinį suvokimą, jaustis ne tokiais vienišais. „Kalbantis su mokiniais apie šių dienų aktualijas ugdomas jų socialinis sąmoningumas. Ugdydamiesi empatiją ir pagarbą kitam, jie komunikuoja tarpusavyje, naudodamiesi informacinėmis komunikacijos priemonėmis. Teikia pagalbą klasės draugams, padeda vieni kitiems įveikti kasdienius mokymosi iššūkius“, – pasakoja J. Vaičiūnienė.

 

Pamokose verta taikyti šiuolaikiškus, mokinių veiklą aktyvinančius metodus, pasitelkti daugiau vaizdinių ir informacinių priemonių. Planuojant pamokų turinį verta naudoti kuo įvairesnes skaitmenines mokymo priemones, užtikrinti ugdymo metodų įvairovę, atsižvelgti į mokinių mokymosi stilius, gebėjimus, poreikius ar polinkius. Tai įgyvendinti galima diferencijuojant užduočių kiekį ir laiką, skirtą joms atlikti.

 

Siekiant ugdyti socialines-emocines kompetencijas, verta skatinti gilintis ir domėtis viena konkrečia tema, arba kitaip – skatinti mokytis nuodugniai. Naudojantis šia ideologija, su šūkiu: „Mokyti mažiau, bet giliau“, didžiulė pažanga padaryta Singapūre. Rezultatai – stulbinami. Vos per kelis dešimtmečius, mažai raštingais laikyti šalies gyventojai tapo pasaulyje pirmaujančios valstybės kūrėjais.

 

J. Vaičiūnienė pasakoja, kad Trakų r. Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ ugdytinių socialinės-emocinės kompetencijos ugdymui pasitelkiami šie metodai: diskusija, žaidimas, „Minčių lietus“, „Noras ir nenoras“, „Blyksnis“, „Minčių žemėlapis“, „Mozaika“, „Burbulų dialogas“, „Juoko pertraukėlė“, „Staigmena“, „Emocija pasitelkus daiktus“, „Atspėk emociją“.

Mokinių dalyvavimas Tarptautinėse prevencijos programose „Zipio draugai“ ir „Obuolio draugai“ permainų metu padėjo įveikti socialinius bei emocinius sunkumus.

 

Daugumai mokinių nuotolinis mokymasis patinka, tik pasigendama natūralaus bendravimo su klasės ir mokyklos bendruomene, dalyvavimo bendrose šventėse, renginiuose, išvykose.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *