Smulkiosios motorikos lavinimas per įvairias veiklas

Rasa Kartanienė
,
Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos, Daugų IUS logopedė metodininkė

Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos Daugų IUS ugdytiniai ir visa skyriaus bendruomenė jau ne vienerius metus vykdo veiklas, skirtas smulkiosios motorikos lavinimui.

 

Projekto ,,Smulkiosios motorikos lavinimas per įvairias veiklas“ tikslas – ne lapuose parašyti žodžiai. Stengėmės kiekvieno mėnesio tikslą pasiekti. Tam reikėjo tartis, susitarti, informuoti, padėti, pergalvoti… Išties, dideli darbai atliekami ne per vieną mėnesį ir ne vieno žmogaus pastangomis. Bendraudamos su gimnazijos pradinių klasių mokytojomis, stebėdamos, kaip ugdytiniams sekasi pirmoje klasėje, nutarėme tęsti pradėtus darbus.  Nuošalyje nepalikome ir tėvų bei kitų bendruomenės narių, kurių pagalbos dažnai vaikams reikėjo. Ypač nuotolinio ugdymo metu.

 

Kiekviena veikla turėjo savo pavadinimus. Skirstėme ir vykdėme veiklas, tinkančias esamam metų laikui. Rudenį kalbėjome, kas yra ornamentas, išbandėme įvairias priemones. Artėjant Kalėdoms, ant senų tapetų kūrėme įvairių motyvų ornamentus, papuošėme grupių duris. Stebėjome, kokius pėdsakus palieka įvairių žaislų, džiovintų lapų anspaudai.

Veiklas pradėjome nuo ,,Svetimų pėdsakų“ – filmuko, kurio moralą aiškinomės pratybose, kantriai peržiūrėdami dar ir dar. Klausimai, į kuriuos atsakinėjo vaikai, buvo ir paprasti, ir sudėtingesni. Klausėme savęs: ar gera būti geram? Ar reikia? Dirbome nuotoliniu būdu, tad vaikai filmo herojus piešė, spalvino, kirpo ir ruošėsi kitoms veikloms. Darbus filmavo ir fotografavo. Šią žiemą sniego buvo daug, tad ir įdomių užduočių netrūko. Sniegas – itin tinkama priemonė nulipdyti zuikį, lapę. Ilgais žiemos vakarais turėjome veiklų ,,Piršteliai pasakoja…“ ir kūrėme istorijas, naudodami pirštų mankštos pratimus. Lavinome vaizduotę ir pirštukus, artikuliacinį aparatą ir stambiąją motoriką.

 

Ilgėjant dienoms, ruošėmės sutikti pavasarį. Sistemingai dirbome, norėdami įrodyti, kad galime išmokti, o ką primiršome – prisiminti dar ir dar kartą. Pavasario mėnesius skyrėme judesio, garso ir ritmo sintezei. ,,Pavasario linksmybės“ – paukščių pamėgdžiojimai, skaičiuotės, žaidimai. Lavinome dėmesį, klausą, orientaciją erdvėje, kalbos supratimą. Kiekvienoje grupėje vienus darbus keitė kiti. Išmėginome daug įvairių dailės ir darbelių technikų.

 

Smulkiosios motorikos lavinimas – svarbus. Nepelnytai nuvertiname ankstyvąjį motorikos lavinimą. Turime  daug raumenų, juos treniruoti reikia nuo pat ankstyvo amžiaus. Pirštų pratimai tapo dažna mankšta. Žaidimus paįvairinome iliustracijomis, plaštaką padėję ant lapo, piešėme gyvūnus. Neužmiršome ir tėvų bei senelių gyvenimiškos patirties. Jie pasidalijo senoviškais juokingais posakiais. Tikslas – automatizuoti tariamus garsus žodžiuose. Buvo įdomu ir linksma, veikla gerai įsimenama. ,,Ar skanu buvo? –Skanu!-Tai duok katei nosį nulaižyc!“

 

Filmo ,,Svetimi pėdsakai“ herojų figūras pritvirtinome prie šiaudelių – tai lėlių teatrui arba šešėlių teatrui skirta priemonė. Daug veiklų pakartojome, prasidėjus vasarai. Tik tradicinė Šeimos diena vyko be mamų, globėjų, tėčių ir senelių.  Todėl nusprendėme šventės akimirkas nufilmuoti ir patalpinti mūsų grupėse internetinėje erdvėje.

 

Projektas tęsėsi visus mokslo metus, tad iššūkių buvo daug. Bet to sunkaus darbo rezultatai labai džiugina. Juk mes bendradarbiavome, ieškojome geriausių darbo būdų, patys mokėmės. Dažnai reikėjo prisitaikyti prie nenumatytų aplinkybių. Tapome labiau patyrę, pasitikintys savimi.

 

 

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.