ŠMSM suburta ekspertų komisija įvertino kolegijų pateiktus jungimosi planus

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.

 

Šalyje stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama gerinti koleginių studijų kokybę ir kokybiškų studijų prieinamumą kiekviename regione. Norima, kad kolegijos taptų stipriais specialistų rengimo bei taikomojo mokslo centrais ir prisidėtų prie regionų plėtros rengdamos aukštos kvalifikacijos specialistus, siūlydamos verslui taikomuoju mokslu grįstus sprendimus.

 

Dėl to didinamas valstybės finansavimas studijoms bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai, siekiama, kad taikomieji moksliniai tyrimai taptų privaloma prielaida kokybiškoms aukštojo mokslo studijoms.

 

„Valstybinės kolegijos pirmiausia galėjo pačios tartis ir įsivertinti savo galimybes pasiekti joms nustatytus ilgalaikius strateginius tikslus ir vykdyti kokybiškas studijas. Kolegijų pateiktas iniciatyvas vertinome atsižvelgdami į jų galimybes sudaryti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei tobulinti, taip pat prisiderinti prie regionų darbo rinkos poreikių.

Valstybinių kolegijų tinklą numatoma atnaujinti iki 2024–2025 mokslo metų pradžios. Tačiau nei studentams, nei darbuotojams jaudintis dėl pokyčių nereikia. Kiekviena kolegija yra svarbi savo regionui ir turi stiprybių bei kokybiškų studijų programų, tad aukštasis mokslas išliks visuose miestuose, kur yra vykdomas dabar. Tai reiškia, kad aukštosios mokyklos ir toliau veiks, tik kai kurios taps kitų aukštųjų mokyklų dalimi. Studentai toliau tęs pasirinktas studijas, o jas besirinksiantieji kitąmet mokytis pradės jau sustiprėjusiose kolegijose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

 

Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Gintaro Valinčiaus, paruoštas kolegijų tinklo projektas atitinka Lietuvos poreikius plėtoti ir stiprinti kolegijų tinko pajėgumus.

„Mokslinių tyrimų atžvilgiu, tai prisidės prie kolegijų vykdomų taikomųjų tyrimų plėtros ir stiprinimo, geriau atlieps visuomenės ir verslo interesus“, – sako G. Valinčius.

Ekspertų komisijos siūlymai

 

Ekspertų komisija, įvertinusi valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas, pritaria penkiems jungimosi projektams.

Siekiant sustiprinti kolegines studijas Alytaus regione, ekspertai rekomenduoja Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos. Alytuje galėtų veikti Kauno kolegijos padalinys, teikiantis paslaugas jį supančiai Alytaus regiono bendruomenei. Regioninio padalinio veikla būtų grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais – vykdomos aukštojo mokslo studijos, veikiančiame STEAM atviros prieigos centre įgyvendinamos mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, atliekami tiriamieji darbai ir projektai, teikiamos kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paslaugos.

 

Sutelkiant kolegines studijas Vilniaus regione, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija galėtų būti prijungiama prie Vilniaus kolegijos. Vilniaus kolegija yra multidisciplininė kolegija, vykdanti ir inžinerinės studijas, todėl kolegijų jungimasis sudarytų sąlygas lankstumui, studijų tarpkrypiškumui, taikomųjų tyrimų vystymui, tarptautiškumui plėsti. Taip pat būtų stabilizuojamas studentų skaičius, optimizuojama studijų krypčių ir programų pasiūla, sutelkti ištekliai kokybiškoms studijoms, sustiprintos inžinerijos ir meno studijos regione.

Reorganizuojant valstybinių kolegijų tinklą, daliai aukštųjų mokyklų rekomenduojama įsteigti naujus darinius regionuose.

 

Siekiant sutelkti inžinerinės pakraipos kolegines studijas Kauno regione, siūloma reorganizuoti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją ir Kauno technikos kolegiją į naują Lietuvos inžinerijos kolegiją, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungiant prie Kauno technikos kolegijos. Lietuvos inžinerijos kolegija turėtų sutelktą akademinį potencialą kokybiškoms studijoms bei moksliniams tyrimams vykdyti ir rengtų darbo rinkos poreikius atitinkančius aukštos kvalifikacijos inžinerinio profilio specialistus, taip pat turėtų giminingų studijų bei taikomųjų tyrimų vykdymui reikalingą infrastruktūrą.

 

Sutelkiant jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos pakraipos kolegines studijas, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą siūloma prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją. Aukštųjų mokyklų sinergija leistų integruoti visą Lietuvos teritoriją į jūrinės valstybės kontekstą – darbuotojų, jūrininkų, specialistų, transporto, logistikos ir energetikos specialistų rengimas padėtų pritraukti visų Lietuvos miestų gyventojus, paskatintų mokslinių tyrimų, vykdomų Jūreivystės akademijoje, plėtrą, koleginių studijų kokybės gerinimą, regionui svarbių programų vykdymą bei studentų skaičiaus augimą.

 

Siekiant išsaugoti ir stiprinti aukštojo mokslo studijas Marijampolės regione, Marijampolės kolegija galėtų būti prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Marijampolėje. Tai padėtų atliepti Marijampolės regiono plėtros viziją, užtikrinant aukštojo mokslo prieinamumą ir studijų kokybę, vykdant regionui paklausių specialistų rengimą. Abiejų aukštųjų mokyklų studijų krypčių suderinamumas bei bendradarbiavimo įdirbis užtikrintų sklandų konsolidacijos procesą.

 

Ekspertų komisija taip pat pritaria Klaipėdos valstybinės kolegijos savarankiškam stiprinimo planui. Kolegija turi galimybę pasiekti valstybinių kolegijų stiprinimo plane iškeltus ilgalaikius tikslus kolegijoms ir veikti savarankiškai. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad kolegija gali susidurti su išūkiu dėl studentų skaičiaus mažėjimo, mokslinės veiklos rezultatams keliamų reikalavimų ir padidėsiančios aukštųjų mokyklų konkurencijos regione.

 

Įvertinus Panevėžio kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos ir Utenos kolegijos pateiktus stiprinimo planus ir atsižvelgiant į kolegijų ribotas galimybes savarankiškai pasiekti valstybinių kolegijų stiprinimo plane joms keliamus tikslus, šioms trims kolegijoms rekomenduojama iki metų pabaigos priimti sprendimus dėl galimo susijungimo. Nors aukštosios mokyklos turi stiprybių, jų vykdomų studijų krypčių panašumas ir poreikis stiprinti vykdomų studijų ir mokslinių tyrimų kokybę skatina ieškoti tarpusavio sinergijos sutelkiant kolegines studijas Šiaurės Lietuvos regione. Tai padėtų stabilizuoti studentų skaičių, padidintų absolventų atitiktį regiono darbo rinkos poreikiams, sutelktų dėstytojų potencialą, valdymą ir kokybės užtikrinimo sistemą, efektyvų išteklių naudojimą ir padidintų institucijų konkurencingumą bei įvaizdį nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Šis siūlymas Vyriausybei svarstyti teikiamas nebus, kadangi dar reikalingos diskusijos, įtraukiant ir šių miestų interesų grupes.

Komisijos siūlymus dar svarstys Vyriausybė

 

Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.

Komisijos rekomendacijas įvertins l. e. p. švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Iki birželio 30 d. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei.

Siekis – aukštesnės kokybės koleginės studijos

 

Stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti prielaidas kolegijų vykdomų studijų kokybei gerinti. Tai daryti numatoma sutelkiant studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgiant į regiono ir įvairių sektorių poreikius.

 

Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.

 

Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

 

Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

 

Nuo 2022 m. kolegijose startavo trumposios pakopos studijos, kuriose savo kompetencijas gali tobulinti profesinę kvalifikaciją įgiję absolventai ar profesinės patirties sukaupę darbuotojai. Numatoma galimybė kolegijose pradėti ir profesinės magistrantūros studijas.

 

Siekiant geresnės studijų kokybės, priimtas sprendimas dėl minimalių reikalavimų suvienodinimo visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas – jie bus taikomi nuo 2024 m. Tai leis paskatinti studentų pasirengimą studijoms bei jų motyvaciją. Taip pat atnaujinamos aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairės, rengiamas tyrėjų ir dėstytojų karjeros modelis.

 

Nuo 2024 m. aukštosioms mokykloms bus skiriamas ir skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus.

 

Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, taip pat šalies Studijų kokybės vertinimo centras.

 

ŠMSM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.