ŠMSM pradeda konsultacijas dėl vidurinio ugdymo ateities

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda konsultacijas su švietimo bendruomene dėl atnaujinamos vidurinio ugdymo sąrangos. Šiandien projektas pristatomas Bendrojo ugdymo tarybai, vėliau konsultacijos bus tęsiamos su švietimo asociacijomis, laukiama ir visuomenės pastabų.

 

Siūlomų pokyčių tikslas – užtikrinti sąlygas baigiamųjų klasių mokiniams lanksčiau rinktis mokomuosius dalykus, susitelkti į jiems svarbiausius dalykus, mokytis juos nuosekliau ir giliau, skiriant daugiau laiko. Taip pat siūloma keisti pasiekimų vertinimą baigiant vidurinio ugdymo programą ir pereiti prie vadinamojo kaupiamojo vertinimo, kai galutinį pažymį brandos atestate lemia ne momentinis pamatavimas brandos egzaminu, o taip pat ir tarpiniai vertinimai per mokslo metus.

 

„Atnaujinant bendrojo ugdymo programas būtina peržiūrėti vidurinio ugdymo dalykus ir jiems mokytis skirtą laiką. Vidurinis ugdymas Lietuvoje trunka tik dvejus metus, mokomasi daug dalykų, todėl nepakanka laiko probleminiams klausimams, sudėtingesnėms temoms, gilesniam reiškinių pažinimui, kūrybiniams sprendimams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

 

Pasak viceministro, mokiniai, kurie norėtų į kai kuriuos dalykus įsigilinti, beveik neturi galimybių, nes privalo surinkti vidurinio ugdymo programai skirtas valandas, yra priversti mokytis dalykų, kurie ne visuomet atitinka jų poreikius.

 

„Šiuo metu viduriniame ugdyme daugiau dėmesio skiriama žinioms įgyti, tačiau trūksta laiko pritaikyti ir kūrybiškai panaudoti tas žinias, todėl atnaujinant vidurinio ugdymo programą siūlomos tokios veiklos, kaip brandos darbas ir socialinė ir pilietinė veikla. Šios veiklos užtikrintų pusiausvyrą tarp akademinių žinių, tyrinėjimu grįsto mokymosi ir į praktinę veiklą orientuoto ugdymo, skatintų mokinių sąmoningumą ir pilietinę brandą“, – sako R. Skaudžius.

 

Siūlomame svarstyti projekte numatyta skirti daugiau valandų lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos mokymuisi, taip pat siūlomi papildomi moduliai mokiniams, kurie tam tikrų dalykų norėtų mokytis išsamiau, atsisakoma dalykus skirstyti į bendrąjį ir išplėstinį kursą, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą bei matematiką, plečiamas mokinių pasirenkamųjų dalykų sąrašas tokiais dalykais kaip filosofija, psichologija, teisė.

 

Siūloma skirti daugiau valandų lietuvių kalbai ir matematikai

 

Siūloma, kad mokiniai 11–12 klasėje mokytųsi 6 privalomų dalykų (dabar yra 8), iš kurių lietuvių kalba ir literatūra bei matematika būtų privaloma visiems, o kitus 4 rinktųsi iš dalykų sąrašo. Į jį įeitų mokomieji dalykų iš šių grupių: kalbos (mokyklose tautinės mažumos kalba įeitų ir gimtosios kalbos: vokiečių, rusų, baltarusių, lenkų), STEM mokslai (biologija, chemija, fizika, informatika, inžinerinės technologijos), visuomeninis ugdymas (istorija, geografija, ekonomika ir verslumas) ir menai. Taip pat privalomas būtų fizinis ugdymas (3 val. per savaitę), socialinė ir pilietinė veikla, brandos darbas, kuris dabar yra tik pasirenkamas.

 

Privalomiems dalykams mokytis būtų skiriama daugiau valandų. Lietuvių kalbai ir literatūrai – bendruoju kursu 4 val. per savaitę, išplėstiniu kursu – 6 val. per savaitę. Dabar yra skiriamos 3 val. bendrajame kurse ir 4 val. išplėstiniame kurse. Matematikai siūloma taip pat skirti 4 val. bendrajame kurse ir 6 val. išplėstiniame – dabar yra 3 val. bendrajame ir 4,5 val. išplėstiniame.

 

Privalomai mokinio pasirenkamam dalykui būtų skiriamos 4 val. (dabar yra 2-3 val.). Skiriant daugiau valandų dalykams bendras savaitinių valandų skaičius mokiniams, taigi, ir mokymosi krūvis, nesikeistų.

 

Iš laisvai pasirenkamų dalykų mokinys galėtų rinktis dalykų modulius, dalykus iš laisvai pasirenkamų dalykų sąrašo: menus, psichologiją, filosofiją, etiką, tikybą, laisvės kovų istoriją, etninę kultūrą ir kt.

 

Mokiniams būtų užtikrinamas didesnis pasirenkamųjų dalykų mokymosi lankstumas ir bendrojo, profesinio, specializuoto, neformaliojo ugdymo sistemų dermė, jei mokinys pasirinktų modulius ne tik savo mokykloje.

 

Kaupiamasis vertinimas

 

Siūloma, kad privalomieji ir privalomai pasirenkamieji mokomieji dalykai būtų vertinami egzaminu arba kitu patikrinimu, pvz., tiriamuoju arba projektiniu darbu.

 

„Nors mokomasi plačiai, tačiau brandos atestatui gauti pakanka išlaikyti du egzaminus arba vieną egzaminą ir parengti brandos darbą. Tokia sistema neskatina mokytis nuosekliai ir atsakingai visų vidurinio ugdymo dalykų, todėl mokyklose dažnai nuvertinamas dalykų mokymasis, jei mokiniai nesirenka laikyti egzamino.  Kita vertus,  brandos egzaminų sistema turi per daug lemiamo svorio ir kelia daug įtampų ir streso mokiniams, mokytojams ir tėvams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

 

 

Vidurinio ugdymo nauja sąrangos projektas parengtas konsultuojantis su užsienio ir nacionaliniais ekspertais, mokytojų, mokinių, mokyklų vadovų, universitetų ir kt. organizacijų atstovais. Kaupiamojo vertinimo sistema išbandyta Nacionalinės švietimo agentūros vykdomame projekte „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“.

 

Atnaujintos vidurinio ugdymo bendrosios programos būtų pradėtos įgyvendinti nuo 2023–2024 mokslo metų.

 

Vidurinio ugdymo sąrangos projektas skelbiamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje, pastabas ir pasiūlymus kviečiame teikti iki š. m. gegužės 3 d. el. p. ugdymas@smm.lt.

 

ŠMSM inf.