Smėlio fantazijos

Atrodo, kad krapštymasis smėlio dėžėje vaikui – smagumėlis ir nieko daugiau! Vaikas sėdi smėlio dėžėje, lipdo pyragus, stato pilis, pirštais čiupinėja auksinį smėlį. Tiesiog linksmai žaidžia. Juk viskas atrodo labai paprasta…

Vilniaus lopšelio-darželio „Lakštingala“ mokytojos sudarė sąlygas savo ugdytiniams tyrinėti, eksperimentuoti, daryti įvairius bandymus su smėliu.

 

Pyragaičiai, smėlio pilys yra ir linksmybės, ir smagus žaidimas. Bet, be abejo, tai dar ir labai naudinga veikla, lavinanti vaiką įvairiomis kryptimis. Pirštais barstydamas sausą smėlį ar minkydamas šlapią smėlį, jausdamas jo šilumą ar vėsą, vaikas praturtina lytėjimo patirtį, lavina vieną iš svarbių pojūčių – lytėjimą.

Tai tiesiog nuostabu: lipdome smėlio pyragus, kasame griovelius ir kartu tampame protingesni, vystome savo smegenis. Pildamas smėlį į formeles ar kibirėlius, dėliodamas smėlio figūrėles, vaikas lavina judesių koordinaciją, taiklumą ir tvarkingumą.

 

Bet tai dar ne viskas. Bet koks smėlio statinys yra kūrybinis procesas. Ir kuo įvairesnių smėlio pasaulių vaikas sukurs, tuo geriau vystysis jo fantazija ir vaizduotė. Čia pat smėlio dėžėje galima išmokti skaičiuoti, skaityti ir rašyti. Ir pagaliau smėlio dėžė yra ta vieta, kur vaikai praeina pirmąją socializacijos mokyklą, mokosi santykių su bendraamžiais pagrindų.

Smėlis dažnai vaikus veikia kaip magnetas, jų rankos pačios nesąmoningai pradeda pilti ir sijoti smėlį, statyti tunelius, kalnus, kasti duobes. Ir jei prie to pridėsite įvairių žaislų, tada vaikas turi savo pasaulį, kuriame sugalvoja ir fantazuoja, drauge mokosi dirbti, siekti tikslų.

 

„Smėlio fantazijos“ tikslas buvo sudaryti palankias sąlygas edukacinei veiklai su vaikais vasarą. Laimei, šio džiaugsmo buvo daug.

Žaisdami su smėliu vaikai jaučiasi esą savo mažo pasakų pasaulio šeimininkai ir yra savo pasakos režisieriai bei autoriai. Žaisdami smėlio dėžėje vaikai pasijunta tikrais burtininkais.