Skirtingiems mokiniams – skirtingi mokymo(si) būdai ir užduotys

Dovilė Šileikytė

Tęsiame temą apie universalųjį dizainą mokymuisi (UDM) – šįkart pateikiame keletą praktinių pavyzdžių, kuriais Utenos rajono pedagogai, dirbantys su įvairaus amžiaus ugdytiniais – nuo ikimokyklinukų iki vyresniųjų klasių mokinių – su kolegomis dalijosi nuotoliniame renginyje „Mokslo ir praktikos sintezė: universalaus dizaino mokymesi taikymo patirtys“. Tikimės, kad tai padės geriau suprasti, kaip edukologijos forume išsakytas idėjas galima įgyvendinti praktiškai, mokant skirtingų gebėjimų mokinius.

Ikimokyklinio ugdymo projektas „Transporto priemonės“

 

Utenos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Agnė Mikienė ir Vygaudė Bislytė pristatė įgyvendintą projektą „Transporto priemonės“. Jo veiklos vyko grupėje, kurioje yra vaikų su regos sutrikimais, sulėtėjusia raida, įvairaus lygio kalbos sutrikimais, gabių ir įprastos raidos vaikų. Pirmiausia, anot pedagogių, reikia vaikus geriau pažinti, kad būtų galima apsispręsti, koks mokymosi būdas kiekvienam iš jų tinkamiausias. Mokytojos planavo, kad mažesnieji transporto priemones klasifikuos pagal spalvą, detales, vyresnieji – pagal funkciją (plaukia, skrenda, važiuoja) arba apibendrintą kategoriją.

 

Vaikams, turintiems regos sutrikimų, parinktos priemonės, kurios yra ryškios arba galimos liesti; turintiems kalbos sutrikimų – pasitelkta logopedo pagalba, žaidimai, kuriuose pavaizduotos transporto priemonės ir aiškiai tariami jų pavadinimai, gabiam vaikui pasiūlyta papildomų, sudėtingesnių užduočių; ugdytiniui su sulėtėjusia raida – trumpiau ir aiškiau suformuluotos užduotys, pasiūlytos trumpos veiklos su draugais, be to, jam padėjo mokytojo padėjėjas.

 

Vaikai dėliojo dėlionę, žiūrėjo filmuką apie transporto priemones, dalijosi savo žiniomis ir patirtimi. Ugdytiniai, kuriems patinka būti vieniems ar šalia kitų – rinkosi knygeles, tokia vaizdinė priemonė jiems padeda geriausiai. Kitas vaikas geriau įsimena matydamas, liesdamas, klausinėdamas, pakartodamas informaciją. Berniukams, kuriems kartais patinka rami veikla, pedagogės pasiūlė piešti mašinėlėmis, prie kurių pritvirtintos rašymo priemonės, mergaitei, kuri pamėgusi dėliones – dėlioti dėlionę su transporto priemonėmis, kadangi ji netaria garso „r“ mokytoja padėjo jai garsiai tardama pavadinimus „dviratukas“, „triratukas“, kad ji pajustų palaikymą. Kalbos sutrikimą turintį ir jautriai į pralaimėjimus žaidimuose reaguojantį vaiką mokytojos pakvietė dėlioti geometrinių figūrų trasas, kuriomis važiavo lenktyniniai automobiliai, keli berniukai veikė atskirai, bet šalia. Kalbantis, dalijantis pastebėjimais, vaikas gali girdėti žodžius ir juos pakartoti, susikaupti padėjo ir tai, kad grupėje buvo tylu, nes ši veikla vyko, kol grupėje dar nebuvo kitų vaikų.

Pexels.com nuotr.

Ugdytiniui, turinčiam regos sutrikimą, tyrinėti transporto priemonių švyturėlius ir dydžius padėjo draugas, kadangi vaikui reikia daugiau laiko, kad suprastų, pamatytų, kokia tai transporto priemonė, šalia esantis draugas kantriai laukė, atsakė į klausimus, o ant stalo nebuvo jokių nereikalingų daiktų, kad neblaškytų dėmesio. Berniukas, dėliojantis korteles, mokėsi klasifikuoti automobilius pagal spalvas, mergaitėms, linkusioms į meninę veiklą, pasiūlyta ant tapeto piešti kelią, dangų ir vandens telkinį. Kadangi grupėje daug berniukų, kuriems patinka žaisti mašinėlėmis, jie galėjo įvairiomis transporto priemonėmis žaisti ant mergaičių piešinio, žaisdami diskutavo, kodėl laivas neskrenda, tokiu būdu vaikai klasifikavo transporto priemones pagal funkciją (skrenda, plaukia, važiuoja).

 

Vaikai, kurie mokosi naudojant smulkiąją motoriką, kirpo, klijavo, rūšiavo transporto priemones, veikdami vieni šalia kitų dalijosi žiniomis, visi galėjo patirti sėkmę: vieni – galėdami padėti, kiti – pagalbą priimti. Berniukai, kurių išlavėjęs inžinerinis mąstymas, konstravo „Lego“ kaladėlėmis, kūrė įvairias transporto priemones pagal kategorijas, jas įvardijo, žaidė. Berniukui, kuris yra gabus, pažįsta raides, pasiūlyta dėlioti transporto priemonių pavadinimus iš kaladėlių, vėliau jam kilo mintis ieškoti sudėliotiems žodžiams atitikmenų grupėje. Mergaitė, turinti kalbos sunkumų, žaidė žaidimą, naudodamasi planšete, klausėsi įgarsintų žodžių – transporto priemonių pavadinimų – siedama garsą su vaizdu, ji galėjo kartoti išgirstus žodžius. Projekto metu su vaikais individualiai dirbo logopedė, ugdytiniai su pedagogėmis mokėsi eilėraščių, dainelių apie transporto priemones, keliavo į miestą stebėti transporto priemonių, mokytis saugaus eismo taisyklių.

 

Vėliau vaikai, žaisdami savo sugalvotus žaidimus, pritaikė įgytas žinias: žaidimuose atsirado automobilių plovykla, autoservisas, degalinė, vaikai vartojo automobilių dalių pavadinimus, konstravo oro balionus, sakė, ko reikia, kad jie pakiltų, leistųsi ir pan.

Darbo reikia įdėti daugiau, bet rezultatai – akivaizdūs

 

Mokytoja Danguolė Valavičienė, dirbanti lopšelyje-darželyje „Gandrelis“ papasakojo apie darbą 3–5 m. vaikų amžiaus grupėje, kurioje ugdosi keturi specialiųjų ugdymosi poreikių ir skirtingų interesų turintys vaikai (du iš jų turėjo autizmo spektro sutrikimų). Pasak pedagogės, nusprendus veikti taikant vaikams patinkančius pomėgius, medžiagos paruošimas prieš užsiėmimus jai užimdavo daugiau laiko nei įprasta, bet rezultatai – akivaizdūs.

 

Pavyzdžiui, pasirinkus temą „Rausvas obuolys iš sodo“ vaikai sužinojo, kur ir kaip auga obuoliai, kaip atrodo obelys, dideli ir maži įvairių spalvų obuoliai, ir patys galėjo pasirinkti užduotį – spalvinti ar aplikuoti: vieni sumanė žaidimą, įvardydami, kad didesni obuoliai bus tėtis ir mama, o maži – vaikiukai, kad vaisiai būtų panašesni į žaidimo personažus, jiems nupiešti veidukai. Autizmo spektro sutrikimą turintis berniukas pasiūlė, kad obuolys gali tapti automobiliu – tad reikėjo padaryti ratus. Veiklos vyko ne tik grupėje, bet ir lauke: čia mažieji skaičiavo, matavo, piešė ant smėlio, o mokytoja džiaugiasi matydama, kad vaikai pastebi ne tik kitų, bet ir savo nesėkmes: „Siūlome jas spręsti čia ir dabar, patiems pasirinkti sprendimo būdus, kitokius vaikus dažniau kalbiname, skatiname, padedame jiems sudėtingesnėje, bet jų pačių pasirinktoje veikloje. Lauko aikštelėje tie vaikai labai greitai (greičiau ir paprasčiau nei grupėje) su kitais randa bendros kalbos ir veiklos“.

 

Aukštakalnio progimnazijos Žiburio skyriaus pradinių klasių mokytoja Rasa Juodvalkienė, kuri pernai mokė ketvirtokus, o šiemet ugdo pirmokus, naudoja UDM strategiją ir kontaktinio, ir nuotolinio mokymo metu. Pirmiausia, kad neliktų aplinkos trikdžių, pritaikyta klasės aplinka: pastatyta sienelė, kad vaikas už jos pasijaustų saugiau, kaip namie, vietoj kėdės padėtas sėdėti skirtas kamuolys, kad vaikas galėtų geriau susikoncentruoti; išbandytos ir ausinės, skirtos atsiriboti nuo šurmulio. R. Juodvalkienės teigimu, skirtingo amžiaus vaikams, kad įsitrauktų į pamoką, reikia skirtingų būdų. Pernai ketvirtokus įtraukdavo vaizdo įrašų žiūrėjimas, bet pirmokams šis būdas netinka, jie geriau įsitraukia judėdami arba klausydamiesi garso įrašo pamokos pradžioje.

 

Pedagogė pamokų metu tą pačią informaciją ir pasako, ir užrašo lentoje (pavyzdžiui, sakydama puslapio ar užduoties numerį), pateikia vaizdu, garsu ir judesiu (pavyzdžiui, mokantis, kas matuojama metrais vaikai skaito vadovėlio medžiagą, klausosi pokalbio, žiūri vaizdo įrašą ir vieną metrą apkabina rankomis).

Mokiniai patys renkasi užduotis ar jų atlikimo būdus, priemones

 

Pradinukų mokytoja pasakoja, kad suteikia mokiniams galimybę rinktis, o jie to pamokos momento labai laukia, tarsi nejučia mokosi patys. Vaikai sprendžia, ar skaityti medžiagą vadovėlyje, ar internete, ką nors skaičiuodami gali naudotis skaičių kortelėmis, liniuote, pirštais, vietoj metro juostelės naudotis šimtalangiu, rulete. Lietuvių kalbos pamokoje – klausytis mokytojos skaitomo teksto ir sekti, klausytis ir žiūrėti į paveikslėlius šalia teksto ar klausytis teksto garso įrašo ir žiūrėti į paveikslėlius šalia teksto. Mokytis eilėraščio tekstą galima ne tik žiūrint į tekstą, bet ir klausantis įrašo, galima rinktis – mokytis savarankiškai arba su mokymosi draugu, iš karto atiduoti mokytojai atliktą užduotį ar taisyti ją tol, kol nelieka klaidų. Galima išmokti eilėraštį, kaip susitarta, iki penktadienio arba atsiskaityti anksčiau, pasirinkti, ar atsiskaityti pasakojimą klasėje, ar (garso arba vaizdo) žinutės įrašą mokytojai nusiųsti naudojantis bendradarbiavimo ir komunikavimo platforma „MS Teams“ ir tai padaryti nuotoliniu būdu. Piešiant – pasirinkti flomasterius, pieštukus ar kitas priemones, arba kurią nors kompiuterio piešimo programą.

 

Tais pačiais principais vadovaujamasi ir vyresnėse klasėse. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos fizikos mokytojas Stasys Kirdeikis papasakojo apie nuotolinę pamoką „Reostatai buityje“, kai mokiniai turėjo nuspręsti, ar jie kuria reportažą filmuodami telefonu, ar pristatymą su skaidrėmis, ar užsiima skaičiavimais, naudodamiesi formulėmis. Integruotos fizikos ir anglų kalbos pamokos apie Saulės sistemą metu mokiniai galėjo rinktis grupę pagal atliekamą veiklą: kurti žodyną, duomenų bazę arba atlikti užduotis. Pedagogo teigimu, bėgant laikui UDM dizaino elementų pamokose atsiranda vis daugiau: gimnazistams sudaroma galimybė rinktis šaltinį, veiklą, vertinimą.

 

Inga Tutkienė, Dauniškio gimnazijos anglų kalbos mokytoja, dalijosi patirtimi apie pamoką, kurioje mokiniai sprendė, kokią istoriją rašys per anglų kalbos pamoką – meilės, nuotykių, siaubo ar kt. ir kokia forma – ar tai bus rašinys, komiksas su tekstu, ar rašymo užduotis žodžiu (įkalbėdamas įrašą mokinys turi užrašyti titrus).

 

Taigi UDM taikomas leidžiant mokiniams pasirinkti įvairias darbo, atsiskaitymo formas, priemones, būdus. Mokytojai pastebi, kad kartais, kai mokinys pasirenka sau tinkantį būdą, didėja jo motyvacija, pasitikėjimas savimi, kartais vaikai išsikelia iššūkius – pavyzdžiui, mokinė, kuriai ne itin sekasi piešti (nors rašinius rašo be problemų), pasirinko per pamoką vietoje rašinio kurti komiksą. Pedagogai tokiais atvejais tik džiaugiasi ir skatina mokinius išeiti iš komforto zonos, nebijoti rinktis sau neįprastų veiklų ar jų formų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.