Skelbiama mokytojų tyrimo TALIS 2018 antroji ataskaitos dalis: Lietuvos mokytojai išsiskiria kaip daug bendradarbiaujantys

Bendradarbiaujantys, nelinkę keisti mokyklos, patenkinti savo darbu, jaučiantys esą savarankiški formuodami ugdymo turinį, – tokius pagrindinius Lietuvos mokytojų bendruomenės bruožus atskleidė šiandien skelbiamas tarptautinis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) mokymo ir mokymosi tyrimas TALIS. Apklausa buvo atlikta 2018 m.

Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos mokytojai / Artūro Žuko nuotr.

„Džiugina, kad Lietuva šiame tyrime išsiskiria aukštais mokytojų tarpusavio bendradarbiavimo, taip pat ir mokytojų bendradarbiavimo su mokyklų vadovais rodikliais. Ypač dabar svarbus bendruomenės susitelkimas, kai visi labai skubiai rengiamės būtinam švietimo žingsniui – visuotiniam nuotoliniam mokymui“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

 

EBPO šiame tyrime išskyrė šiuos kelis dalykus, būdingus Lietuvai. Bendradarbiavimo ir apipusės paramos sąlygas teigia patiriantys 87 proc. Lietuvos mokytojų (EBPO – 81 proc.). Tą patvirtina ir mokyklų vadovai. 63 proc. mokyklų vadovų teigia, kad reguliariai per pastaruosius 12 mėn. rėmė mokytojų bendradarbiavimo veiklas, kuriant naujas mokymo praktikas (EBPO – 59 proc.). 11 proc. Lietuvos mokytojų bendradarbiauja profesinio tobulėjimo veiklose (EBPO – 21 proc.), bet tik 5 proc. užsiima komandiniu mokymu (EBPO – 28 proc.).

 

86 proc. Lietuvos mokytojų teigia galintys nuspręsti dėl ugdymo turinio ir medžiagos per pamokas (EBPO vidurkis 84 proc.). Net 52 proc. mokyklų vadovų pažymi, kad mokytojai dalyvauja formuojant mokyklos ugdymo politiką, ugdymo turinį (EBPO vidurkis – 42 proc.). Tą patvirtina ir mokytojai: 85 proc. jų teigia, kad jiems sudaromos galimybės aktyviai dalyvauti priimant sprendimus mokyklose (EBPO – 77 proc.).

 

83 proc. Lietuvos mokytojų teigia, kad iš esmės jie patenkinti mokytojų darbu. Tai mažesnis procentas nei EBPO šalių, dalyvavusių tyrime, vidurkis (90 proc.). Tik 14 proc. Lietuvos mokytojų sutinka su teiginiu, kad jų profesija visuomenėje yra vertinama, o tai gerokai mažiau nei EBPO šalių, dalyvavusių tyrime, vidurkis (26 proc.).

 

77 proc. mokytojų pasisakė esą patenkinti darbo sutartimi – tai didesnis procentas nei EBPO šalių vidurkis (66 proc.).

92 proc. Lietuvos mokytojų turi nuolatinę darbo sutartį, be to, ta sutartis nenutrūksta ir sulaukus pensinio amžiaus (EBPO šalių vidurkis – 82 proc.). Tik 3 proc. Lietuvos mokytojų turi laikinas darbo sutartis, ir tai yra gerokai mažiau nei EBPO šalių vidurkis (12 proc.).

Kalbant apie mokytojų mobilumą, tik 15 proc. Lietuvos mokytojų norėtų keisti mokyklą, jei pasitaikytų tokia galimybė (BPO šalių vidurkis – 20 proc.).

Nepatenkinti atlyginimu buvo 11 proc. Lietuvos mokytojų (EBPO vidurkis – 39 proc.).

 

75 proc. Lietuvos mokytojų teigia sulaukę atsiliepimų apie savo darbą, kuris teigiamai paveikė jų mokymo veiklas (EBPO vidurkis – 71 proc.). Be to, 84 proc. Lietuvos mokytojų teigia gavę apie jų darbą atsiliepimų, kurie rėmėsi bent 4 skirtingais metodais, o tai gerokai didesnis procentas nei EBPO vidurkis (52 proc.).

Lietuvos mokytojai rūpinasi ir savo profesiniu tobulėjimu. 97 proc. Lietuvos mokytojų dirba mokyklose, kuriose profesinių kompetencijų tobulinimo planų rengimas po vertinimo yra įprasta praktika (EBPO – 90 proc.).

 

TALIS – tai tarptautinis tyrimas, kuriame tiriama mokytojų darbo aplinka ir darbo sąlygos mokyklose. Tyrimas apibūdinamas kaip „mokytojo balso“ tyrimas – juo norima išgirsti mokytojų ir mokyklų vadovų nuomonę įvairiais švietimo klausimais. Tyrimo tikslas – surinkti informaciją apie mokytojus ir mokyklas, mokytojų darbo ypatumus, ugdymo aplinką, lyderystės mokyklose aspektus, mokytojų darbo vertinimą ir grįžtamąjį ryšį.

TALIS tyrimo dalyviai – mokytojai, dirbantys pagal pagrindinio ugdymo programą, ir vadovai tų mokyklų, kuriose tokie mokytojai dirba.

 

Pirmasis TALIS tyrimas vyko 2008 m., antrasis – 2013 m., trečiasis tyrimas 2018 m. TALIS 2018 tyrimo ataskaita pateikiama dviem dalimis. Pirmojoje ataskaitos dalyje „Mokytojai ir mokyklų vadovai – besimokantys visą gyvenimą“, skelbtoje 2019 m. birželio 19 d., nagrinėti mokytojų ir mokyklų vadovų profesinių žinių ir gebėjimų klausimai. Antrojoje ataskaitos dalyje „Mokytojai ir mokyklų vadovai – vertinami profesionalai“, dėmesys skiriamas mokytojo ir mokyklos vadovo profesijų prestižo, karjeros galimybių, bendradarbiavimo kultūros, atsakomybės bei autonomijos (savarankiškumo) klausimams.

 

ŠMM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.