Skatinti kultūros poreikio būtinybę

Kultūros pasas – priemonė, leidžianti mokiniams dalyvauti Kultūros paso paslaugų rinkinyje siūlomuose renginiuose ir edukaciniuose užsiėmimuose. Nuo spalio 4 d. šia galimybe galėjo naudotis tik pradinių klasių, o nuo šių metų pradžios – visi mokiniai.

Tam, kad galėtų naudotis Kultūros pasu, mokykla turi prisijungti prie sistemos puslapyje http://kulturospasas.emokykla.lt. Tada mokytojas kartu su klase ar grupe iš siūlomo paslaugų rinkinio išsirenka patraukliausią veiklą. Tai gali būti kultūros ar meno renginys, kultūrinės edukacijos užsiėmimas muziejuje ar bibliotekoje, apsilankymas teatre ar kita. Šiuo metu siūloma 531 veikla, daugiausia pasiūlymų yra etninės kultūros ir kultūros paveldo srityse.

 

Paslauga gali naudotis mokinių klasės arba grupės: pavyzdžiui, pusė klasės eiti į kultūrinės edukacijos užsiėmimą muziejuje, o kita pusė – į spektaklį. Dalyvauti paslaugose būtų galima ir jungtinėms grupėms iš kelių klasių. Kiekviena mokykla savarankiškai sprendžia, kaip mokyklos viduje organizuoti veiklas, kad būtų patogiausia naudotis Kultūros paso paslaugomis.

Kiekvienam mokiniui kultūros ir meno veikloms skiriama 15 eurų per metus – ši suma buvo pasirinkta, atsižvelgus į darbo grupės pateiktus pasiūlymus, įvertinus panašias užsienio šalių programas ir Lietuvos finansines galimybes bei atliktų apklausų rezultatus. Kultūros paso veiklos 2018–2019 m. finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš kultūros paso lėšų sumokėti paslaugos teikėjui už transporto paslaugas negalima, lėšos yra virtualios ir skirtos tik edukaciniams renginiams. Jei mokykla nori užsakyti išvažiuojamąją paslaugą, papildomai mokėti paslaugos teikėjui už atvykimą į mokyklą nereikia, nurodyta kaina yra galutinė. 

Kultūros paso koncepcija

 

Kultūros paso koncepciją kūrė tarpinstitucinė darbo grupė – kultūros ir švietimo sričių, administravimo ir finansų specialistai bei mokinių atstovas. Siekiant išsiaiškinti, kokie kultūros renginiai yra noriai lankomi mokinių, kokia renginių pasiūla atokesnėse vietovėse, buvo apklausti mokiniai, mokytojai ir kultūros įstaigos, nepriklausomi menininkai. Vėliau Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų sudaryta ekspertų komisija vertino siūlomas paslaugas – ar jos atitinka koncepcijoje nurodytus kriterijus: indėlį į mokinių kultūrinio akiračio plėtimą, kultūros patirčių įvairovę bei kūrybingumo ir kritinio mąstymo ugdymą. Taip pat pasirinktos paslaugos, kurios yra ilgalaikės, teikiamos metus ar ilgiau, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems mokiniams įtraukti. Kultūros paso idėja buvo kuriama siekiant padaryti ugdymo procesą įdomesnį ir įvairesnį, suteikti galimybių mokytojams ir mokiniams aplankyti daugiau kultūros objektų, skatinti kultūrinį mokinių sąmoningumą, ugdyti kūrybingas asmenybes, stiprinti bendrąsias menines ir kultūrines kompetencijas, reikalingas savarankiškai ir aktyviai dalyvauti meninėje kūryboje ir šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime. Tikimasi, kad kultūros pasas skatins kultūros ir meno įstaigas siekti aukštesnės paslaugų kokybės, padidės kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų vartotojų skaičius ir išaugs kultūros ir meno įstaigų įsitraukimas į mokinių kultūrinį ugdymą(si), stiprės visuomenės kultūrinė tapatybė ir bendruomeniškumas, kūrybingumas ir kritinis mąstymas, plėsis visuomenės narių, kurie rinksis aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugas, ratas. Jei vaikų kultūros suvokimas, meninis skonis, kultūros pažinimo ir patyrimo įpročiai bus skatinami nuo mažens, tikėtina, kad kultūros poreikis jaunam žmogui taps būtinybe. Kuriant ir įgyvendinant Kultūros paso koncepciją buvo remiamasi Vokietijos, Islandijos ir Latvijos bei kitų valstybių pavyzdžiais.

Mokyklų patirtis

 

Pasinaudoję Kultūros pasu, Molėtų Suginčių pagrindinės mokyklos pradinukai lankėsi Vilniuje, Kamerinio teatro spektaklyje „Emilis iš Lionebergos“, pastatytame pagal to paties pavadinimo švedų rašytojos Astridos Lindgren kūrinį. Tauragės r. Gaurės pagrindinės mokyklos pradinukams vyko užsiėmimas „Lėlių teatro dirbtuvės“, kurį vedė Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Rita Bernotienė. Mokinukai buvo supažindinti su lėlių teatru, lėlių gamyba ir naudodami įvairias priemones sukūrė pasirinkto tipo teatrinę lėlę. Sukurtas lėles vaikai pasiliko sau atminimui, galės panaudoti mokykloje su savo mokytojomis per pamokas, kalbėdami apie draugystę, pareigą, emocijas ir t. t. Pasak Kultūros paso koordinatorės Ritos Katauskienės, vaikai galės kurti nedidelius dialogus ir taip per lėlę išreikšti savo mintis, emocijas, kurias kartais gali būti sunku reikšti droviems, uždariems, taip pat specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Lėlės bus puiki pagalbinė mokymo priemonė mokytojui, leidžianti paįvairinti mokymą, padaryti jį žaismingesnį, patrauklesnį vaikams. Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniai naudodamiesi Kultūros pasu gamino apyrankes, suvenyrus, susipažino su dvaro mada ir gyvensena, kepė duoną ir gamino robotus – dalyvavo įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuos organizavo Šiaulių „Aušros“ muziejus, Angelo muziejus, įmonė „Rūta“ ir Išmanioji mokykla. Renginiai vykdavo per pažintines dienas arba po pamokų. Mokyklos socialinė pedagogė Greta Šiaučiulytė sako, kad užsiėmimai vaikams patiko ir jie entuziastingai įsiliejo į kiekvieną naują veiklą, labiausiai juos sužavėjo renginiai, kuriuose galėjo ką nors pasigaminti sau – apyrankes, puodelius, knygos skirtukus ir pan. Mokiniai, jų tėvai ir mokytojai džiaugėsi veiklomis bei jų suteikiama patirtimi.

 

Parodoje „Mokykla“ apie Kultūros pasą pasakojusi kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė minėjo, kad koncepcijos kūrėjai laukia mokyklų atsiliepimų, pasiūlymų. Galbūt jų turite ir jūs, gal buvote vieni pirmųjų, šiemet išbandžiusių kultūros paso veiklas, ir norite pasidalyti patirtimi?