Skandinaviškos įtraukiojo ugdymo įžvalgos ir patirtys

Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Suomijos ir Danijos ambasadomis Lietuvoje bei Šiaurės ministrų tarybos biuru Vilniuje toliau plėtoja „NordEd“ švietimo iniciatyvą, kuria siekiama sustiprinti Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą švietimo srityje. Jau trečioji Vilniuje surengta „NordEd“ konferencija buvo skirta įtraukiojo ugdymo problemoms.

Abipusis susidomėjimas

 

Sveikinimo žodį konferencijos „NordEd – įtraukiojo ugdymo link“ dalyviams tarusi Suomijos ambasadorė Lietuvoje Arja Makkonen padėkojo Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei ir jos komandai už aktyvų dalyvavimą „NordEd“ projekte. Ambasadorė pabrėžė, kad šios „NordEd“ konferencijos temą pasiūlė pati ministrė. Padėkos žodžiai už pagalbą organizuojant renginį buvo skirti ir Nacionalinei švietimo agentūrai bei kitiems projekto partneriams.

 

Pasveikinusi konferencijos pranešėjus ambasadorė A. Makkonen išreiškė viltį, kad diskusija apie Šiaurės šalyse ir Lietuvoje sukauptą įtraukiojo ugdymo patirtį bus vaisinga. Kreipdamasi į renginyje dalyvaujančius Lietuvos mokyklų vadovus, ambasadorė pabrėžė labai svarbų jų vaidmenį siekiant geresnio įtraukiojo ugdymo. „Jūs duodate nurodymus mokytojams, teikiate jiems paramą, nurodote veiklos kryptis mokyklos kolektyvui, kuriate darbo kultūrą, motyvuojate pedagogus. Tai nėra lengva užduotis. Tikiuosi, kad šiandien šioje konferencijoje pasisemsite įkvėpimo kai kuriais savo veiklos aspektais“, – sakė ambasadorė. Pridūrusi, kad mokytojai – švietimo sistemos stuburas, A. Makkonen padėkojo jiems, kad rado laiko dalyvauti konferencijoje ir sužinoti daugiau apie įtraukiojo ugdymo raidą Suomijoje ir Danijoje. Ambasadorė taip pat sakė, kad toks susidomėjimas yra abipusis: esą švietimo ekspertams iš Šiaurės šalių įdomu išgirsti apie įtraukiojo švietimo būklę ir ateitį Lietuvoje.

 

Suomijos ambasadorė pateikė glaustą įtraukiojo ugdymo savo šalyje apžvalgą. 1998 m. prasidėjusi esminė Suomijos mokyklų reforma tapo įstatymo dėl pagrindinio išsilavinimo pagrindu, jis užtikrina vienodą švietimo paslaugų prieinamumą ir lygias mokinių teises visose privalomo ugdymo įstaigose. Šis principas turėjo būti taikomas ir pagalbinėms bei specialiosioms mokykloms. 2007 m. buvo parengta ilgalaikė vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo strategija, po metų – plati įtraukiojo ugdymo diegimo programa. Suomijos parlamentas įtraukties didinimo šalies mokyklose procesą paskatino 2011 m. priėmęs įstatymo dėl pagrindinio išsilavinimo papildymus. Buvo pataisytas anksčiau galiojęs Mokinio gerovės įstatymas, o 2014 m. priimta naujoji Mokinio gerovės įstatymo redakcija. 2014 m. buvo patvirtintas esminis pagrindinio išsilavinimo teikimo principas, teigiantis, kad pagrindinis ugdymas bus plėtojamas remiantis įtrauktimi.

Didžiausias iššūkis – atverti protus

 

„Keitimasis žiniomis yra svarbus, bet tai tėra pirmasis žingsnis. Žinoma, kad švietimo problemų mūsų regione neišspręsime, bet raginame visas suinteresuotas puses pasisemti naudos iš mūsų forumų, konkrečiais veiksmais diegiant perimtą patyrimą visais lygmenimis“, – tokiais žodžiais į konferencijos dalyvius kreipėsi Šiaurės ministrų tarybos biuro direktorė Helena Nilsson. Ji priminė, kad ši konferencija – jau trečiasis „NordEd“ iniciatyvos renginys Lietuvoje: pirmoji, įvykusi prieš metus, buvo skirta ugdymo kokybei Šiaurės šalyse ir Lietuvoje. Antrojoje konferencijoje, surengtoje šių metų pavasarį, nagrinėtos socialinės mokyklos aplinkos, patyčių prevencijos problemos.

 

Į konferenciją iš Seimo salės atskubėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė padėkojo kolegoms iš Šiaurės šalių už šio renginio organizavimą, prisiminė prieš metus Suomijos ambasadoje Lietuvoje vykusią diskusiją apie būtinybę perimti švietimo organizavimo patirtį iš Šiaurės šalių, mokytis iš jų sėkmės istorijų ir padarytų klaidų. Ministrė padėkojo už dalijimąsi patirtimi. „Aš visiškai sutinku su jumis, kad įtrauktis yra vertybė, kad ji parodo, kokios mūsų visuomenės vertybės, koks mūsų požiūris į kiekvieną žmogų, į kiekvieną vaiką“, – sakė ji.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė pabrėžė, kad šiuo požiūriu Lietuvoje susiduriama su dideliu iššūkiu. „2024 m. turime plačiai atverti mūsų mokyklų duris visiems vaikams. Iššūkis – ne tik atverti duris, dar didesnis iššūkis – atverti mūsų protus. Tai pats didžiausias iššūkis. Mokytojų, ministerijos specialistų, tėvų, visų mūsų visuomenės narių galvose turėtų įvykti vertybinė slinktis“, – sakė dr. Jurgita Šiugždinienė, forumo dalyviams palinkėjusi atviros, konstruktyvios, vaisingos diskusijos.

Kuo anksčiau atliepti poreikius

 

Suomijos nacionalinės švietimo agentūros patarėja švietimo klausimais dr. Katri Kuukka savo pranešime apibūdino, kaip šioje šalyje įgyvendinamas įtraukusis ir specialusis ugdymas. Pateikusi įtraukiojo ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo diegimo Suomijos mokyklose apžvalgą, ji paminėjo svarbiausius šiuo požiūriu teisės aktus, patvirtintas strategijas ir programas. Pranešėja išskyrė 2020–2022 m. vykdomą „Teisės mokytis“ programą, skirtą specialiųjų poreikių turinčių ikimokyklinio, pradinio ir vidurinio ugdymo mokiniams, kuri paremta Suomijos premjerės Sannos Marin vadovaujamos vyriausybės programos nuostatomis. Pasak dr. K. Kuukkos, šį rudenį bus pateikta galutinė programos ataskaita ir rekomendacijos: jos turėtų išsamiausiai apibrėžti įtraukties problemos sprendimo būdus Suomijos švietimo sistemos kontekste.

 

Pranešėja pabrėžė, kad esminis Suomijos švietimo sistemos tikslas – užtikrinti besimokančiųjų lygybės ir lygiateisiškumo principus. Kiekvienam mokiniui bandoma padėti siekti pažangos, nuo ankstyvo amžiaus stengiamasi atliepti mokinio poreikius, kai tik jie būna nustatomi. Mokinio gerovės ir ugdymo pažangos principų įgyvendinimas turi eiti greta, sakė dr. K. Kuukka. „Manau, kad visą laiką, kai siekiame mūsų požiūrio ar veiksmų pokyčių, susijusių su įtrauktimi, privalome galvoti apie švietimo vertybes ir etiką. Turbūt visi su tuo sutiksime“, – sakė pranešėja.

 

Ji pristatė šiuo metu šalyje veikiančią paramos ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sistemą, aptarė jos lygius ir paramos formas, pagalbos priemonių planavimą, praktinius vaiko gerovės užtikrinimo būdus. Nurodžiusi, kad sustiprintą ar specialiąją pagalbą Suomijoje 2021 m. gavo 23 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, paminėjo iššūkius, su kuriais susiduriama mokant mokytojus ir mokyklų vadovus spręsti praktines įtraukiojo ugdymo problemas, atnaujinti jau įgytas žinias ir gebėjimus.

Įtraukiojo ugdymo aplinkos

 

Danijos vertinimo instituto (EVA) vyriausioji konsultantė Chantal Maria Pohl Nielsen savo pranešimą apie Danijoje vyraujantį požiūrį į įtraukųjį ugdymą pradėjo nuo esminių šios srities iššūkių, kaip bendrąjį ugdymą sujungti su specialiųjų poreikių tenkinimu. Daug dėmesio skyrė kokybiniam trijų šalies pradinių mokyklų specialiojo ugdymo tyrimui. Pranešėja konstatavo, kad Danijos švietimo sistemoje įvyko posūkis nuo bipoliarinės pagalbos specialiųjų poreikių turintiems vaikams struktūros prie skirtingų bendrojo ir specialiojo ugdymo derinimo būdų įvairovės. Iki 2012 m. bendrojo ugdymo mokyklos Danijoje buvo atskirtos nuo ugdymo įstaigų, pritaikytų specialiųjų poreikių vaikams. Paaiškėjus, kad apie 30 proc. visų mokykloms skirtų lėšų atitenka nuo bendrojo ugdymo proceso atskirtoms specialiojo ugdymo įstaigoms, šalies vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus. Buvo iškeltas tikslas, kad 96 proc. įtraukiojo ugdymo paslaugų būtų teikiama bendrojo lavinimo mokyklose. Nuspręsta peržiūrėti ir paties specialiojo ugdymo sampratą.

 

2014 m. Danijoje buvo pradėta bendrojo lavinimo mokyklų reforma, o po 2 metų surengtas švietimo įstaigų patikrinimas, kuriuo siekta išsiaiškinti įtraukiojo ugdymo organizavimo patirtis. Remiantis jo rezultatais buvo atsisakyta jau minėto 96 proc. įtraukties tikslo. Šiais metais, atsižvelgus į individualius mokinių poreikius, šalyje pradėtos kurti įtraukiojo ugdymo aplinkos: mokyklos pradėjo ieškoti balanso, kaip užtikrinti individualius ugdymosi poreikius su įtraukiojo ugdymo aplinka.

Tendencijos ir iššūkiai

 

Danijos vaikų ir švietimo ministerijos ir Nacionalinės švietimo ir švietimo kokybės agentūros patarėja Kristine Bang Andreasen savo pranešime praplėtė savo kolegės C. M. P. Nielsen pateiktą daniškų įtraukiojo ugdymo kontekstų apžvalgą. Minėdama svarbiausias praėjusio dešimtmečio politines iniciatyvas įtraukiojo ugdymo plėtros srityje ir su tuo susijusias reformas, lėmusias didžiausius įtraukiojo ugdymo sistemos Danijoje pokyčius, pranešėja išskyrė 2012 m. priimtą vadinamąjį „Įtraukties įstatymą“. Įgyvendinant jį buvo siekiama sumažinti besimokančiųjų specialiojo ugdymo klasėse skaičių ir taip įveikti atskirtį: iki to laiko bendrasis ir specialusis ugdymas Danijoje buvo gana griežtai atskirtas. Savivaldybėms ir mokykloms buvo suteikta daugiau lankstaus veikimo galimybių. Anot K. B. Andreasen, svarbus postūmis pokyčiams buvo supratimo, kas turėtų būti laikoma vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymu bendrojo lavinimo mokyklose, esmės suformulavimas. 2014 m. prasidėjo svarbi mokyklų sistemos reforma – ja buvo siekiama sumažinti šeimų socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto (SEK) poveikį. Vaikų iš skirtingos socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos ugdymas buvo tapęs svarbia problema. Pasak pranešėjos, visa reformos vykdymo eiga vienaip ar kitaip buvo susijusi su pastangomis sumažinti vaikų socialinę ir ekonominę atskirtį. Taip pat svarbus reformos aspektas buvo padidintas dėmesys mokinių gerovės dalykams. 2020 m. Danijoje buvo įsteigta ombudsmeno institucija, besirūpinanti specialiųjų poreikių ir globos paslaugų reikalingų neįgalių vaikų ugdymo kokybe. Paaiškėjo, kad reikia įdėti daug pastangų, kad būtų sumažinta šioje srityje egzistuojanti atskirtis.

Apžvelgusi dabartines įtraukiojo ugdymo plėtojimo bendrojo lavinimo mokyklose tendencijas, pranešėja konstatavo, kad jos yra kelių krypčių. Pirmoji – bandymas įtraukti daugiau mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, į bendrojo lavinimo procesą. Tam naudojamos tarpinio ugdymo formos. Antroji kryptis – iškilę įtraukiojo ugdymo sunkumai, dėl kurių Danijoje 2016–2020 m. išaugo mokinių specialiojo ugdymo įstaigose skaičius, o tai, pasak pranešėjos, kelia susirūpinimą.

 

Įtraukties plėtojimo tendencijos 2011–2020 m. rezultatai yra įspūdingi: maždaug 95 proc. mokinių Danijos pradinėse mokyklose yra įtraukti į bendrąjį ugdymą. Įtrauktų mokinių skaičiaus kreivė didėjo 2011–2016 m., bet vėliau ji šiek tiek ėmė smukti. Maždaug 5–6 proc. mokinių pradinėse mokyklose yra likę atskirto specialiojo ugdymo aplinkoje: jie mokosi arba specialiose bendrojo ugdymo mokyklų klasėse, arba atskirose specialiosiose mokyklose. „Norėtume, kad įtraukties kreivė toliau kiltų aukštyn, bet kol kas ji nežymiai žemėja“, – teigė pranešėja.

 

Kalbėdama apie didžiausius įtraukiojo ugdymo iššūkius Danijoje, K. B. Andreasen rėmėsi šios šalies Socialinių mokslų tyrimų centro išvadomis. Jose sakoma, kad viena didžiausių problemų – vaikų su diagnozuotais autizmo spektro sutrikimais skaičiaus didėjimas (2011 m. tokia diagnozė buvo nustatyta 1,2 proc. visų vaikų, o 2019 m. – jau 2,2 proc.). Taip pat išaugo vaikų, turinčių elgesio sutrikimų (nuo 1,8 iki 2,7 proc.) ir psichikos sutrikimų (nuo 0,8 proc. iki 1,4 proc.), dalis. Susirūpinimą kelia tokių diagnozių skaičiaus didėjimas.

 

Kitas rimtas iššūkis – tai, kad mokytojai apklausose nurodo didėjantį mokinių, kuriems reikalinga pagalba mokantis, skaičius. Dažnai jie tokios pagalbos nesulaukia. Daugiau mokytojų suvokia galintys dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, bet tokiems pedagogams reikalinga didesnė mokyklų vadovų pagalba. Pranešėjos manymu, tai labai svarbus aspektas. Dar viena problema – mokytojai ir mokyklų vadovai tėvų indėlį į įtraukiojo ugdymo procesą laiko komplikuotu, nors tėvų įsitraukimas šia prasme yra lemiantis. Ypač sunku, kai kalbama apie vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, todėl labai svarbu sustiprinti tėvų įsitraukimą. Pabrėžiama ir tai, kad mokyklos tikisi didesnės savivaldybių institucijų pedagoginės ir psichologinės pagalbos. Danijoje savivaldybės yra gana stiprios ir gali teikti mokykloms tokio pobūdžio paramą, bet dėl darbų gausos kartais prireikia net kelerių metų, kol mokyklos jos sulaukia.

 

„Kokios galimos šių iššūkių priežastys? Pirma, bendrojo lavinimo mokyklos kol kas neparodė didelių pasiekimų įtraukiant vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Tai gali būti susiję su išteklių ir pedagogų, turinčių atitinkamų kompetencijų, stoka. Antra, daugėja mokinių, kuriems nustatomi specialieji poreikiai. Trečia, vis labiau ryškėja socialinė tendencija: daugėja vaikų ir jaunuolių, turinčių psichikos sutrikimų“, – sakė pranešėja. Kita vertus, anot K. B. Andreasen, yra pozityvių ženklų: specialiojo ugdymo kursas tapo privalomas rengiant visų dalykų mokytojus, specializuotose vaikų ugdymo įstaigose vis daugiau dėmesio skiriama ugdymo kokybei ir kokybiniams tyrimams, vis didesnę reikšmę įgauna tarpinio ugdymo formų bendrojo lavinimo mokyklose paieškos ir tyrinėjimai.

 

Visą konferencijos „NordEd – įtraukiojo ugdymo link“ įrašą galima pamatyti Nacionalinės švietimo agentūros „YouTube“ paskyroje.

 

„Švietimo naujienų“ inf.