Skaitomų knygų įgalinimas patirtinėse vaikų veiklose

Nuolat skubančiame ir modernėjančiame pasaulyje knyga gali tapti puikia priemone, turtinančia vaikų kalbą, plečiančia žinias apie Lietuvos rašytojus, knygų turinio samprata tampa puikiu naratyvu patirtinėse vaikų veiklose.

Sausį Vilniaus lopšelio-darželio „Papartis“ ikimokyklinio amžiaus grupių „Zuikučiai“, „Aitvarėliai“ ir „Nykštukai“ pedagogės su ugdytiniais dalyvavo tarptautiniame projekte „Kartu paskaitykim knygelę“. Projekto tikslas – skatinti šalies ir užsienio lietuvių vaikų domėjimąsi lietuvių rašytojos Evelinos Daciūtės kūryba, ugdyti kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar negeba išsamiai analizuoti kūryboje slypinčios informacijos, tačiau tai, kaip jie suvokia girdėtą tekstą, gali išreikšti patirtinėse veiklose: statiniu, piešiniu, lipdiniu ir kitokiu vaizdiniu. Patirtinė veikla yra pirmoji vaiko teksto suvokimo išraiška. Kilusias mintis iš girdėto teksto vaikai įprasmino darbais: sukūrė daug piešinių, lankstė arba lipdė knygų personažus, gamino knygų skirtukus, statė, konstravo statinius.

Perskaičius knygą „Laimė yra Lapė“, vaikai sugalvojo pasigaminti lapes. Pedagogės neskubėjo ugdytiniams išrikiuoti priemonių, kurių prireiks tokiam darbui. Buvo tariamasi, kokios medžiagos, priemonės, jų nuomone, labiausiai tiktų gaminant lapes. Taip atsirado oranžinės spalvos kartoninis popierius, plastikinės akys, klijai, žirklės, kailinė medžiaga. Kantrus suaugusiojo buvimas paskatino ugdytinius pačius mąstyti ir ieškoti variantų, tam pasitarnavo ir mąstymo žemėlapis, kuriuo surinkta informacija apie laimės suvokimą, kada ugdytiniai jaučiasi laimingi. Taikant patirtinį metodą vaikai žinias sugeria per asmeninę patirtį, įsitraukia į veiklas, kurioms jiems tenka patiems pasiruošti, sugalvoti, kaip įgyvendinti savo sumanymus, paskui apmąstyti, ką pavyko padaryti, ir taip tobulėti. Ugdytinių pagamintos lapės buvo aukštos, kuo didesnės, su ilgesnėmis kojomis, kad laimės aplinkui būtų kuo daugiau.

Perskaičius eilėraštuką „Kažkur“ iš knygelės „Paslapčiausia paslaptis“ grupės aplinkoje vyko sujudimas, iš įvairaus dydžio ir formų medinių kaladėlių po truputį pradėjo ryškėti namų kontūrai: aukšti koloniniai statiniai, dideli langai, įvairių formų stogai, tvoros, baseinai, vandens nutekėjimui skirti latakai. Tarp ugdytinių vyko glaudus bendradarbiavimas, pokalbiai, dalytasi mintimis, siūlytos idėjos „Pagalvok apie namą“. Iš plastilino kamuoliukų lipdyti Kažkuriukai, iš antrinių žaliavų gamintos rankytės ir plaukučiai, akytės… Taip vyko ugdymo procesas, paremtas jų pačių idėjomis, refleksijomis ir emocijomis. Procesas tapo prasmingas, įdomus besiugdančiam vaikui, nes paties kuriamas žinojimas įgauna didesnę vertę.

Kai į vaikų širdeles pasibeldi per ypatingas istorijas, o tokia būtent ir yra „Katinas ir tulpė“, draugystė, kuri skatina augti, praplečia širdį ir nuspalvina gyvenimą ryškiausiomis spalvomis. Ugdytiniai pasakojo, kaip būti geru draugu. Guodė katiną, kad su tulpe ir vėl pasimatys pavasarį. Savo ugdymo įstaigos gėlių sodelyje pasodinsime tulpių svogūnėlių – priminimas apie ypatingą draugystę, naratyvas darželio aplinkoje su nuostabia mintimi.

Pirmos klasės mokinys pristatė vaikams knygelę „Drambliai ėjo į svečius“. Ugdytiniai gamino tvarius drambliukus iš antrinių žaliavų. Keliaudami su edukacine bitute „Bee Bot“ stengėsi įsiminti drambliukų kelionės seką ir ką joje sutiko. Taip lavėjo ugdytinių skaičiavimo įgūdžiai, programavimo pradžiamokslis, kuris leido lengviau įsiminti knygelės istoriją per Europos „CodeWeek“ savaitę.

Patirtinis ugdymas su knyga – įdomus, patrauklus, įgalino vaikus drąsiai veikti, diskutuoti, tartis, ieškoti sprendimo būdų ugdymosi procese.

+3

0