Siūlomi pokyčiai aukštojo mokslo srityje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams, sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.

Norminių kainų didinimas – tik pirmas žingsnis

 

Šiems pokyčiams atsivers galimybė, jei bus pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam projektui dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo. „Be adekvataus aukštojo mokslo finansavimo negalime siekti kokybės: geresnės studijų bazės, studentų gyvenimo sąlygų, aukštesnių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų, didesnių skatinamųjų stipendijų gerai besimokantiems. Aukštasis mokslas finansuojamas per studijų krepšelius. Pagal tai, kiek studentų priima aukštoji mokykla, kai studentas priimamas į valstybės finansuojamą vietą, valstybė apmoka studijų kainą. Todėl norint pakelti studijų kokybę, būtina didinti norminę studijų kainą. Šis didinimas yra tik pirmas žingsnis, valstybės finansavimas ir toliau turi didėti, o studijų finansavimo principai turi keistis iš esmės“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

 

Finansavimas, Lietuvoje tenkantis vienam studentui, yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Lietuvoje vienam studentui (2017 m. duomenimis) valstybės skiriami 4272 eurai, o EBPO šalių vidurkis buvo 9393 eurai. Mažiau studijos finansuojamos tik Bulgarijoje, Latvijoje, Serbijoje ir Graikijoje.

 

„Šiuo metu norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengia studijų organizavimo išlaidas. Mažiausias ir neadekvatus valstybės finansavimas yra socialinių mokslų studijoms, todėl joms būtina didinti finansavimą“, – pažymi J. Šiugždinienė.

 

Atsiranda atvejų, kai universitetai iš studentų, kurie moka už studijas ima didesnę kainą, nei moka valstybė ir tokiu būdu mokantys už mokslą papildomai finansuoja valstybės finansuojamus studentus. „Taip neturėtų būti. Ir čia yra vienintelė išeitis – didinti studijų kainą, kad valstybė už studentų rengimą mokėtų kainą, kuri padengtų aukštųjų mokyklų išlaidas rengiant studentus“, – sako ministrė J. Šiugždinienė.

Renatos Česnavičienės nuotrauka

2020 metų priėmimas – neatsižvelgus į valstybės poreikius

 

Anot ministrės, studijų vietos, remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, turi būti planuojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir įvertinant absolventų įsidarbinimo rodiklius. Valstybės finansuojamų vietų skaičius kiek sumažėtų tik socialinių mokslų studijų kryptyse, į kurias 2020 m. vietų skaičius buvo padidintas net 2,4 karto.

 

2020 m. daugiau kaip 3000 jaunuolių nutraukė studijas valstybės nefinansuojamose vietose ir stojo iš naujo į universitetus dėl to, kad gautų nemokamas vietas. Tačiau dauguma jų stojo į socialinių mokslų studijų kryptis (teisė, socialiniai mokslai, verslas ir viešoji vadyba), kuriose valstybės finansuojamų vietų skaičius buvo padidintas neatsižvelgiant į valstybės ir rinkos poreikius. Todėl tai, kas buvo padaryta 2020 m., yra vertintina kaip nepagrįstų lūkesčių moksleiviams ir absolventams sukėlimas.

 

„Valstybė turi apsispręsti: ar ją tikrai tenkina pigiai kainuojančios studijos, ar ji siekia konkuruoti pasaulyje ir didinti studijų kokybę? Turime atvirai pripažinti, kad šiuo metu didelė dalis baigusių socialinių mokslų studijas dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą“ ,  – sako J. Šiugždinienė. Šiais metais preliminariai planuojama į valstybės finansuojamas vietas priimti apie 12 tūkst. pirmakursių.

 

Verslo ir administravimo, bei teisės absolventai, remiantis EBPO statistika, Lietuvoje sudaro 27.2 proc. – tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp EBPO šalių. Kuriose šalyse šis rodiklis dar aukštesnis? Brazilijoje, kur jis siekia 35,2 proc., Kosta Rikoje  – 33,6 proc., Rusijoje – 32,5 proc. Tuo tarpu šis rodiklis stipriai žemesnis šiose šalyse: Švedija (13,5 proc.), Islandija (15 proc.), Pietų Korėja (16,2 proc.), Austrija (16,3 proc.).

 

Gamtos mokslų, matematikos, statistikos studijas Lietuvoje baigia apie 3,4 proc. absolventų, Jungtinėje Karalystėje 17 proc., Prancūzijoje – 10,1 proc., JAV – 9,9, Kanadoje – 9,8, Airijoje, Austrijoje apie 9 proc. Mažiausiai šių studijų krypčių absolventų yra Kolumbijoje, Čilėje, Brazilijoje, Meksikoje, Kosta Rikoje (1,1–2,4 proc.).

Abiturientai renkasi ne perspektyvias, bet pigiausias studijas

 

Prieš keletą metų atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad tik 40 proc. baigę studijas rinktųsi tą pačią specialybę. Kodėl taip atsitinka? Nes būsimi studentai nėra supažindinami su karjeros galimybėmis, tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykų ugdymas nėra patrauklus ir todėl absolventai renkasi ne visada apgalvotai, dažnai pigiau kainuojančias studijas.

 

Statistika negailestinga. Tarkime, 84 proc. universitetuose baigusiųjų matematikos arba informatikos studijas įsidarbina, 86 proc. jų – aukštos kvalifikacijos darbuose. Vidutinės jų pajamos siekia 1814 eurų. Tuo tarpu 73 proc. universitetuose baigusiųjų socialinius mokslus įsidarbina, tačiau tik 55 proc. dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, o vidutinės pajamos siekia 1211 eurų. (Jei įtrauktume kolegijas, šie rodikliai būtų dar prastesni).

 

Šie rodikliai prastesni nei visų krypčių bendrai (59 proc. įsidarbina darbuose, kur reikalingas aukštasis mokslas, vidutinės pajamos 1297 eurų). Kadangi mažiau nei trys ketvirtadaliai įsidarbina ir vos daugiau nei pusė – darbuose, kur reikalingas aukštasis išsilavinimas, tik apie 40 proc. baigusiųjų socialinių mokslų studijas dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas. Anot viceministro Gintauto Jakšto, jei neatsakingai didiname valstybės finansuojamų vietų skaičių, sudarome neracionalius lūkesčius stojantiesiems, kurie vėliau nedirba pagal specialybę, turi migruoti ar persikvalifikuoti, dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Viceministras teigia, kad Lietuva pirmauja kaip visuomenė, kurios daugelis narių turi aukštojo mokslo diplomus, bet nepasižymi kitais rodikliais: „Paprastai šalyse, kuriose dauguma gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, yra aukštas inovatyvumo lygis, labai geri sveikatos rodikliai, aukšta vidutinė sveika gyvenimo trukmė, didelis aktyvumas pilietinėse ir socialinėse iniciatyvose – mes tuo nepasižymime. Galima sakyti, kad didelė dalis žmonių įgyja diplomus, bet vargu, ar įgyja aukštąjį išsilavinimą“.

Augtų finansavimas magistrantūrai ir kolegijoms

 

Šiuos netolygumus lemia ir tai, kad šiuo metu universitetuose studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes. Kainos žemiausiose grupėse nepagrįstai atsilieka nuo kitų: atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos šiuo metu yra didesnis nei 9 kartai. „Kai kurios studijų sritys šia prasme devalvuojamos, netgi dempinguojamos. Pavyzdžiui, socialinių mokslų studijų kainos, kurias aukštosioms mokykloms moka valstybė, nepelnytai daug mažesnės nei kitų sričių. Todėl studijų kainų grupių skaičių planuojama sumažinti nuo 8 iki 5. Tai sumažins studijų kainų skirtumus, kurie daug metų augo nepagrįstai“, – sako J. Šiugždinienė.

 

Studijų kainų grupių sumažinimas atvertų daugiau galimybių vykdyti tarpkryptines studijas, kas iki šiol buvo sudėtinga dėl didžiulių skirtumų tarp studijų kainų. Taip pat augtų finansavimas magistrantūros studijoms ir kolegijoms. Universitetų studijų kainų grupės susilygintų su kolegijų, o tai pagerintų studentų pereinamumą iš kolegijos į universitetą. „Šis sprendimas per pastaruosius keliolika metų jau yra seniai pribrendęs, per laikotarpį, kai buvo įvesti studijų krepšeliai, studijų kainų grupės labai išsiderino, liko neaiškios, nes atsirado naujų studijų programų, todėl ankstesnė sistema neteko savo prasmės ir paskirties. Sudėtinga bendradarbiauti su užsienio universitetais, kurti naujas tardisciplinines studijų programas, o valstybės finansavimo didinimas vienam studentui būtinas, nes, pavyzdžiui, socialinių mokslų studijų programų kaina net nedengia pagrindinių studijų valdymo išlaidų“, – aiškina ministrė.

Siūloma studijų finansavimą didinti 25 proc., tai vyks nuosekliai, pirmiausia – pirmakursiams, anksčiau įstojusiųjų studijų kainos nesikeis, taigi pokyčiai bus įgyvendinti per 4–5 metus. Dabartiniai studentai kokybės pokyčio nepajustų, o darbo rinkoje pokytį galėtume pamatyti maždaug po 10 metų.

 

Šis projektas suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų asociacija, atsižvelgta į dalį studentų atstovybių išsakytų pastabų.

 

Parengta pagal ŠMSM informaciją

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.