„Šimtmečio dialogas: dedikacija Sigitui Gedai ir Maironiui“

Rugsėjo 14 dieną Alytaus Putinų gimnazijoje vyko renginys (pagal kultūros paso programą), kurį organizavo gimnazijos bibliotekos vedėja, kultūros paso koordinatorė Marytė Žuromskienė ir mokytojas, jaunųjų žurnalistų būrelio vadovas, Vytautas Bigaila. Gimnazijos abiturientai turėjo garbės susipažinti su Kauno dramos teatro aktore, skaitove, UNICEF Geros valios ambasadore, lietuviškojo žodžio puoselėtoja ir skleidėja, Klaipėdos universiteto docente Virginija Kochanskyte bei Kazlų Rūdos Kultūros Centro direktoriumi Valdu Andriuškevičiumi, kuris grojo šiuolaikinio kompozitoriaus V. Bagdono kūrinius klarnetu.

Susipažinome su poeto Sigito Gedos kūriniais – devyniais sonetais ir epitafija ,,Maironio mirtis“. Sonetai tarsi Maironio apsireiškimas S. Gedos sapnuose, tarsi pats Lietuvos klasikas kalbėtų kito klasiko lūpomis, klojo istorijos vingius ir kritikavo lietuvių kalbos negerbiančius tautiečius – juos atspindi ištrauka iš S. Gedos Penktojo soneto: „Jie dedas kuo nebus ir kuo nebuvo tarp milžinų, savaime išpjautų. O aš ne toks. Aš ne iš tų lietuvių. Jie vagia ir meluoja. Man graudu… Su tavimi Krėvė, Čiurlionis… Du jie, o trečio šiam pasauly nerandu. Penki Suvalkai eina parsiduoti, išlaisvint kūnų, sielą gi – išduoti, žydėti iškilmingai, sau rusėt“. Poetas Sigitas Geda apie poetą Maironį yra parašęs: „Šioje kiekvienam žmogui laiko apibrėžtoje dramoje dar spėjo suprojektuoti idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą. Jis davė mums tikruosius mūsų formatus, per jį esame tokie, kokie esame, žinodami, nujausdami, kokie galime būti. Tai užuovėja amžiaus gale, o būsimiesiems laikams – mūsų visavertiškumo garantas. (…) Šalia Maironio galime pasimatuoti savo moralinį ūgį.” Mąstant apie poetą Sigitą Gedą, jo genialią kūrybą ir nuveiktus darbui Lietuvos Atgimimui, taip apibūdinti galėtume ir jį patį, bei jo kūrybą.“

V. Kochanskytė pasidalijo mintimis: „Esu dėkinga likimui, kad teko laimė pažinti šį genialų poetą ir nuostabų žmogų, dalyvauti jo kūrybos vakaruose, draugauti. Mano kūrybinėje biografijoje stipriausiai, ko gero, yra sukrėtusi, būtent, S.Gedos poezija – ji yra tverianti žmoguje Naują užgimimą. Poetas ir mąstytojas V. Gėtė yra pasakęs: „Tiesa nematoma, ji atpažįstama iš apsireiškimų“. S. Gedos tekstuose yra metafizinio realizmo bruožų, todėl jie sukuria magiško užkalbėjimo įspūdį. Jo vitališkasis žmogus tarytum pratęsia Dievo darbą nepailstančiu žodžiu, kuris magiškai keičia mūsų vidaus pasaulį – atveria, praplečia, turtina. Tai valios gyventi apraiška lietuvių literatūroje.“

Galiausiai aktorė išreiškė padėką šio renginio organizatoriams: „Poetinė dedikacija „Šimtmečio dialogas“ virto gyvu dialogu su jaunimu, kuriam rūpi lietuvybės ir Lietuvos išlikimo klausimai. Trys pamokos, persmelktos moksleivių dėmesingu įsiklausymu į Sigito Gedos skaudžius ir viltingus mintijimus. Ačiū Valdui už jautrų dialogą su poezija ir jaunimu. Ačiū bibliotekos vedėjai Marijai Žuromskienei ir mokytojui Vytautui Bigailai už pakvietimą į susitikimą su brandžiu jaunimu. Ačiū direktoriaus pavaduotojai Vytai Šiugždinienei už dėmesį ir gerus žodžius. Stiprybės mokytojams, pasišventusiai auginantiems Lietuvą jaunų žmonių širdyse.“ Mes, gimnazistai, esame labai dėkingi už šių garbingų svečių apsilankymą Alytaus Putinų gimnazijoje ir mielai lauksime sugrįžtančių.

+6

0