Šiaurės šalių patirtys švietimo srityje

Dovilė Šileikytė

Tęsiame temą apie gegužės pradžioje keturias dienas trukusią Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo konferenciją „NordEd“, kurioje siekta sustiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, skatinant politikos formuotojų ir visuomenės diskusijas aktualiomis temomis, dalijantis gerąja Šiaurės ir Baltijos regiono švietimo patirtimi. Šįkart ja dalijasi Danijos ir Estijos švietimo ekspertai.

Šiaurės šalių švietimo modelis. Mitai ir tikrovė

 

Pasak Casper‘o Rongsted‘o ir Anders‘o Peter‘o Nielsen‘o, „TEDx“ pranešėjų ir Šiaurietiškojo švietimo būdo pritaikymo mokyklose ekspertų, didžiausias dėmesys Šiaurės šalyse skiriamas mokytojų tobulėjimui ir edukacinei plėtrai, taip pat svarbu sieti minkštuosius ir kietuosius gebėjimus. Įvairiose šalyse situacija skiriasi, todėl reikia remtis tarptautiniais tyrimais, kuriais teikiamos apibendrintos išvados, o jomis galima pagrįsti naujoves. „Danijoje, kaip ir kitose šalyse vadovaujamės Tarptautiniu penkiolikmečių tyrimu (PISA), Tarptautine mokymo ir mokymosi apklausa (TALIS), pilietinio ugdymo ir pilietiškumo, kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimais. 49 proc. Danijos mokytojų dirba vaikų grupėse, kuriose vaikams skiepijamos pilietinio ugdymo ir pilietiškumo vertybės, tai – vienas mūsų prioritetų. Prasidėjus pandemijai, kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, būta problemų pereinant prie skaitmeninio mokymosi. Šiaurės šalyse pokyčiai vyko lengviau ir greičiau, nes sistema įsibėgėjusi, o tėvai ir mokytojai – įpratę, manome, kad tyrimai taip pat prisidėjo“, – pasakojo lektoriai. Trys pagrindinės vertybės Šiaurės šalių mokyklose yra šios: pasitikėjimas, iki minimumo sumažinta distancija, skirianti mokytoją ir mokinį bei socialinės kompetencijos ugdymas.

 

Kas penkerius metus atliekama apklausa, norint išsiaiškinti pasitikėjimo lygį. Šiaurės šalyse į klausimą „Ar sutinkate, kad galima pasitikėti didžiąja dalimi žmonių?“ teigiamai atsako 63 proc. apklaustųjų (Brazilijoje – 6,5 proc.). Švietime ši vertybė itin svarbi, reikia, kad valstybė pasitikėtų mokyklomis, mokytojai – mokiniais. Žinoma, gali būti, kad kartais pastarųjų elgesys sukelia pyktį, nepakantumą, bet svarbu ugdyti savarankišką mokinių mąstymą, kad jie galėtų laikytis savo nuomonės. Ugdymo procesas turėtų vykti be instrukcijų, kontrolės. Kitose šalyse mokiniams mokytojai dažnai sako: „Žiūrėkite, ką darome mes, ir kartokite“, o Šiaurės šalyse mokytojai ir mokiniai viską daro drauge. Tą pasitikėjimo lygį atspindi ir tyrimų rezultatai.

Lektoriai palygino Anglijos ir Šiaurės šalių mokyklas, skirtingą jų kultūrą: pavyzdžiui, kas kalba klasėje? Danijos mokyklose mokytojas kalba nuo penkių iki dešimties minučių pamokos pradžioje ir beveik tiek pat – jos pabaigoje, o Anglijoje mokytojai prakalba 77 proc. pamokos. „Pas mus nėra griežtų reglamentų, tik bendras mokyklų veiklą reglamentuojantis įstatymas, kuriame nurodytos ir apibrėžtos kompetencijos. Mokytojams svarbiausia, kad jų mokiniai būtų laimingi. O jie taip jaučiasi, nejausdami kontrolės, prievartos, bet žinoma, mes, kaip ir kitų šalių pedagogai, siekiame to paties – akademinių pasiekimų ir socialinių kompetencijų. Be to, Suomijos mokytojai daug laiko praleidžia bendraudami tarpusavyje, nors mokymosi vieniems iš kitų modelis taikomas ir kitose šalyse“,– kalbėjo Casper‘as Rongsted‘as ir Anders‘as Peter‘as Nielsen‘as.

 

Nuo tada, kai vaikui sukanka aštuoneri, mokytojai jau ima kalbėtis ir tarpusavyje, ir su mokiniais, ir su jų tėvais, kur link jie norėtų nukreipti vaiko kelią ateityje, klausia, ar šis pasirengęs, numatomos įvairios socialinės ir asmeninės prielaidos (motyvacija, savarankiškumas, pasirengimas rinktis, tolerancija, praktiniai įgūdžiai, kūrybiškumas). Danijoje norima, kad tie vertinimai būtų dar geresni, siekiama sužinoti, ką reikia keisti, todėl didelis dėmesys skiriamas individualiems, asmeniniams poreikiams, sunkiai dirbama mažinant atskirtį tarp mokytojų ir mokinių, sistemingai stengiamasi suprasti kiekvieno vaiko norus, kalbamasi individualiai, stengiamasi kurti palankią atmosferą, plėtoti socialines kompetencijas, pozityvų kontaktą, nes tai svarbi mokytojų darbo su vaikais dalis. Vaikų klausiama ne tik, ar šie supranta matematikos uždavinį, bet ir kaip jie randa draugų, kaip tą draugystę saugo, puoselėja, kas jiems patinka mokykloje. Vaikai ugdymo įstaigoje kuria individualius planus, tikslus, kalbant apie socialinės kompetencijos plėtojimą.

 

Vaikui svarbu žinoti, kad jis gali dvidešimt minučių dirbti savarankiškai, pats pasirinkdamas užduotį, temą, nes mokytojas juo pasitiki. Tokiu būdu, pradedant nuo mažų dalykų, auginamas pasitikėjimas. Itin svarbus mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas. Jei jų santykiai geri, jei vaikai mato, kad tėtis ar mama pasitiki mokytoju, tai ir jie pasitiki. Mokytojai ir tėvai bendradarbiauja įvairiai: vaikai gali su mokytojais kalbėtis įvairiomis temomis, kad ir apie augintinius, arba pakviesti tėvus dalyvauti pamokoje. Šiaurės šalių švietimo modeliai nukreipti į atskirus individus, bet taip pat mokiniai turi išmokti dirbti grupėje. Mokymas niekada negali būti statiškas procesas.“

Estijos švietimo sistemos sėkmės istorija

 

Estijos Specialioji švietimo srities pasiuntinė Birgit Lao, dirbanti Estijos Respublikos švietimo ministerijoje teigia, jog švietimo sistema turi būti grįsta moksliniais tyrimais, analizėmis, kurie atspindėtų  mokytojų, mokinių ir tėvų nuomonę. Šiuo metu aktualiausia diskusijų tema – hibridinis mokymas. „Kalbėdami apie mūsų švietimo sistemą, mintyje turime mokyklų savarankiškumą, ne tik nacionalinę šalies programą, bet ir mokyklų programas, nes kiekviena turi savąją (tai – direktoriaus prerogatyva, mokykloms suteikta laisvė). Mokytojų – ypač kai kurių mokomųjų dalykų – Estijoje trūksta, daugelis abiturientų planuoja jais tapti, nes juntamas didelis poreikis, tad mokiniai skatinami rinktis pedagogikos studijas. Stengiamės didinti atlyginimą, stiprinamos akademinės žinios, tobulinamos kompetencijos, dažnai žmonės keičia profesiją, anksčiau dirbę kitus darbus, nusprendžia tapti mokytojais. Visi mokytojai įgiję magistro laipsnį, yra vertinami visuomenės, jos nuomonė irgi svarbi“, – pasakojo B. Lao. Prieš keletą metų Estijoje parengti nauji mokytojų profesiniai standartai, atsižvelgiant į situaciją, istoriją, šaknis, pabrėžiant, kad ši profesija – vertinga, o šis darbas – prasmingas.

Bendraujant mokyklų lygmeniu – svarbūs skaitmeniniai įgūdžiai, kurie plėtojami bendrųjų kompetencijų kontekste. „Šeštoje–devintoje klasėse atliekame tyrimus, kuriais matuojame skaitmeninį raštingumą. Prieš septynerius metus įvedėme skaitmeninio mokymosi medžiagą, kad būtų galima pereiti nuo popierinių knygų, sąsiuvinių, prie skaitmeninių mokymosi priemonių, kalbant apie nuotolinį mokymą(si), visi tie instrumentai yra labai svarbūs. Vaikai turi ir skaitmeninių, ir popierinių vadovėlių, įprato mokytis naudodamiesi skaitmeniniais ištekliais, spręsti uždavinius elektroninėje erdvėje. Estijoje yra keletas el. testavimo sistemų, tokiu būdu trečioje, šeštoje ir devintoje klasėse tikrinami mokinių matematikos ir estų kalbos gebėjimai. Neturime tikslo visiškai pakeisti knygų skaitmeninėmis priemonėmis, tai hibridinis metodas. Elektroninis mokymasis niekada nepakeis knygų skaitymo“, – užtikrina Estijos atstovė.

 

Pastebėta, kad vaikai tapo kūrybiškesni, šiuolaikiškesni, ugdomas jų verslumas, vyksta papildomos veiklos, neįtrauktos į mokyklų programas, pabrėžiama fizinės veiklos, programoje ir už jos ribų esančių veiklų derinio ir kovos prieš patyčias svarba. Estijoje praktikuojama nacionalinė švietimo konsultavimo paslauga – tarnyba, ten kiekvienas mokinys gali kreiptis logopedų, psichologų, socialinių pedagogų ir pan. specialistų pagalbos, šios paslaugos tapo itin reikalingos pandemijos metu. Mokinių gerovė – sritis, kurioje mūsų šalis pasiekė gerų rezultatų.

Pasak Gundos Tire, koordinuojančios Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą (PISA) Estijoje, iš pradžių, kai Estijos mokinių rezultatai PISA penkiolikmečių tyrimuose pakilo, niekas tuo netikėjo. „Kas lėmė sėkmę? Tai, kad dirbome kartu: mokiniai, mokytojai, visa mokyklos bendruomenė. Turbūt svarbiausios priežastys, sudarančios prielaidas geriems pasiekimams – lygybės ir kokybės derinys, išsami ir visa apimanti mokymo programa. Vykdoma stebėsena – jei mokykloms skiriama autonomija, reikia užtikrinti ir stebėseną – kokie jų pasiekimai. Kasdienius sprendimus mokyklos priima remdamosi savo nuožiūra, mokytojai gali laisvai naudotis norimais vadovėliais, mokomąja medžiaga“, – pasakojo G. Tire. Estijos švietimo sistema glaudžiai susijusi su Suomijos sistema, grindžiama vertybėmis, įtrauktimi; įvedama daugiau dalykų, kad mokiniai turėtų pasirinkimo laisvę, o ne manytų, kad su mokymusi susiję dalykai jiems brukami „per prievartą“. Tyrimai rodo, kad 70 proc. mokinių patenkinti savo gyvenimu, laimingi, 94 proc. jų lankė darželį. Didžioji dalis mokinių įvaldė bazinį gebėjimų lygį skaitymo, matematikos, gamtos mokslų srityse.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.