Šiaurės šalių literatūros savaitė Alizavos pagrindinėje mokykloje

Danutė Miknevičienė
,
Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos ir Alizavos padalinio bibliotekininkė

Šviesos ir žodžio šventė

 

Lapkričio 14 d. Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai, kaip ir 2020 bibliotekų Alandų bei Farerų salose, Grenlandijoje, Islandijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Lietuvoje, dalyvavo Šiaurės šalių literatūros savaitės šviesos ir žodžio šventėje. Šių metų tema „Gamta šiaurėje“.

 

Nuo ankstyvo rytmečio bibliotekoje apsilankė mažiausieji mokyklos ugdytiniai – ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai su savo vadovėmis Rima Dyraite ir Onute Šiupieniene. Paskui – pirmokai su mokytoja Birute Kairiene. Vėliau trečiokai ir jų mokytoja Aldona Laužikienė, ketvirtokai ir jų mokytoja Aiva Janušauskienė.

 

 

Žvakių šviesoje kartu su bibliotekininke vaikai skaitė šiauriečių autorių (Martino Glazo Serupo iš Danijos ir Malinos Kivelä iš Suomijos) paveikslėlių knygą „Jei sutiktum lokį“. Iliustracijas šiai knygutei sukūrė Lina Bondestam iš Suomijos (dailininkė Lina Bondestam prieš kelerius metus viešėjo Alizavos mokykloje!). Šilto humoro pilna knygelė nagrinėja klausimą, ką reikėtų daryti sutikus lokį. Žmogaus ir lokio susitikimas aprašomas žaismingai, pasakojimas balansuoja tarp faktų ir išmonės.

 

Vaikai aptarė knygos viršelį, ant kurio nupieštas lokys, ir vienbalsiai nusprendė, kad tas lokys visai nepiktas, greičiau išdykęs. Ir nuo tokio lokio tikrai nereikia bėgti. Su juo tikrai galima pasikalbėti apie orą ar pasakyti kokį juokelį. Arba kartu pabandyti piešti.

 

Perskaitę knygutę, vaikai puikiausiai žinojo, ką reikia daryti ir ko negalima daryti susitikus lokį. Vaikai nupiešė lokio pėdsakus, dainavo daineles apie gyvūnus, kalbėjosi, kad laukinių gyvūnų nereikia bijoti ir erzinti, bet reikia būti draugiškiems ir tada šie gyvūnai elgsis draugiškai.

 

Mažyliai ir pirmokai nupiešė lokio pėdų atspaudus ir jais papuošė biblioteką.

 

5–10 klasių mokiniai, vadovaujami dailės ir technologijų mokytojos metodininkės Audronės Užtupienės, sukūrė ir papuošė biblioteką menine kompozicija „Švari gamta. Ką mes galime padaryti?“. Vyko mokinių diskusijos, ką galėtų padaryti šalies Vyriausybė, ką galėtų padaryti mokykla ir ką galėtų padaryti kiekvienas mokinys, kad gamta būtų švaresnė.

 

Įspūdžiai iš kelionių po Šiaurę

 

Keliautoja, mokytoja Audronė Užtupienė 5–10 klasių mokiniams pasakojo apie gamtą Šiaurėje. Šiaurėje medeliai – nuskurdę, neaukšti, vietovės kalnuotos. Pakilęs vieną kilometrą į kalnus medžių jau nebepamatysi. Daugybė įvairiausių samanų. Neišpasakytas jų grožis. Skverbiasi ir žydi net pro mažiausią tarpelį akmenyne. Labai sraunūs kalnų upeliai. Vienas kelias net pavadintas „Tūkstantis upelių“, nes ištisai skersai pagrindinio kelio srovena daugybė upeliukų. Keliautoja matė vaizdų, kaip pakalnėse vandens telkiniai užteršti žmonių išmestomis šiukšlėmis. Vandenyje plaukioja vaistų buteliukai, plastiko atliekos, sauskelnės su „įdaru“, moteriški higieniniai paketai, plastikiniai buteliai… Aplinka stipriai dvokia.

 

Mokytojos Audronės draugai keliaudami šiukšles pasiima ir vežasi automobiliuose 2–3 dienas, kol randa deramą vietą tinkamai jomis atsikratyti. Keliautoja papasakojo nutikimą, kaip šiukšlės išgelbėjo jų kelionę. Bevažiuojant prastais keliais prakiuro mašinos bakas. Artimiausia gyvenvietė buvo už šimto kilometrų. Vyrai šiukšlių maiše surado atitinkamo dydžio kamštį ir juo užkimšo bako skylę. Tai buvo gamtos padėka už deramą elgesį su ja.

 

Audronė papasakojo apie jūrų potvynius ir atoslūgius. Parodė nuotraukų, kaip atrodo Baltosios jūros dugnas atoslūgio metu. Ant dugno matyti įvairiausių mažyčių pūslyčių. Tai jūros dugno augmenija, įvairios kriauklytės. Panašias mokiniai pagamino savo meninėje kompozicijoje. Audronė parodė ametisto akmenį, parsivežtą nuo Baltosios jūros pakrantės. Parodė auskariukus ir kaklo papuošalą, pagamintus iš ametisto akmens. Šis akmuo dėl violetinio atspalvio naudojamas įvairių papuošalų gamybai.

 

Keliautoja parodė pelkių nuotraukų. Miškas, berželiai, žalios samanos… Vaizdai idiliški, net norisi gultis ant pūkuotų samanų, bet tai labai pavojinga. Pasukus vos žingsnį nuo kelio, nugarmėsi į prarają, niekas net negalės ištraukti. Per pelkes nutiesti keliai iš medžių rastų. Ar tie rastai dar nesutrūniję, būtina kaskart kruopščiai patikrinti. Labai drėgna, be galo daug uodų. Pasakojo apie kelionę kalnais debesyse. Kelio beveik nesimato, nes debesys – tai tirštas rūkas, nuolat esi šlapias.

 

Mokytoja Audronė parodė Barenco jūros pakrantės nuotraukų. Pakrantė nuklota juodais, pailgais lyg kardas, akmenimis. Šiais mokytojos atsivežtais akmenimis mokiniai papuošė meninę kompoziciją.

 

Geografijos pamokos

 

Lapkričio 17 d. Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja metodininkė Inga Inapienė 6–10 klasių mokiniams vedė pamokas apie gamtą Šiaurėje.

 

Trumpai su mokiniais padiskutavus, kas asocijuojasi su šiaure, mokytoja paskelbė pamokos uždavinius: susipažinti ir paanalizuoti Šiaurės Europos gamtą ir paruošti kūrybinį pranešimą duota tema.

 

Šiaurės Europai priklauso Islandija, Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Šiaurės Europa – tai ledyno kūrinys. Suomija – viena seniausių žemės sausumos dalių. Didžiausi Europoje Skandinavijos kalnai, kuriuos ledynai skaldė, zulino. Krantai irgi ledyno palikimas. Vandeniui atsitraukus liko gilios įlankos, kurias norvegai pavadino fiordais. Suomijoje ir Švedijoje fiordų nėra, ten viskas atsidūrė po vandeniu ir susiformavo povandeniniai uolų labirintai – sherai. Virš vandens nosytes iškišusios uolos – tai nuostabios scherinės salelės. Mokytoja parodė filmuotų šių salelių vaizdų. Vienos didesnės, kitos mažesnės, apaugusios spygliuočiais medžiais, mėgstančiais šaltą klimatą. Žmonės čia prisistatę namelių, atvyksta poilsiauti.

 

Mokytoja pademonstravo kiekvienos šalies būdingiausių vaizdų. Danijos Mons uolas ir dėmėtuosius elnius. Danijai priklausančių salų, Grenlandijos ir Farerų, nuostabią gamtą, gražius namelius. Farerų salų įdomųjį (šiek tiek pakrypusį) Siorvagstano ežerą. Islandijos, kuri yra tarp dviejų plokščių, todėl jai būdingi ugnikalnių išsiveržimai, krioklius, kalnus, pašvaistes. Auksinius smėlio paplūdimius, žaliuojančias pievas su gražiausiomis gėlytėmis, ryškiai mėlynus ežeriukus su daugybe smulkių žuvyčių. Norvegijos įspūdinguosius fiordus, milžiniškus krioklius, įstabias uolas, amžino įšalo ledynus. Trolio liežuvį, kur keliauja turistai ir fotografuojasi. Ir serpantinus (padarytus kelius į kalnus). Švedijos Ropos upę, kuri plukdo daugybės ledynų vandenį. Kalnų berželius, įvairius žilvičius. Šiaurės elniukus, besiganančius prie kelių. Suomijos ramius ežerus, kalnų „karolius“, pušynus, pušynus…

 

Mokiniai, pasiskirstę po du, atliko kūrybinę užduotį. Burtų keliu išsitraukę šalį, ruošė trumpus pranešimus, juos iliustravo, paskui vieni kitiems pasakojo ir rodė.

 

Dar mokytoja demonstravo vaizdus, o mokiniai turėjo atspėti, iš kurios jie šalies.

 

Rato istorija

 

Anglų kalbos mokytoja Daiva Jukonė 7 klasės mokiniams rodė filmą apie šiaurės gamtą ir gyvūnus. Visi drauge aptarė filmą ir mokiniai kūrė rato istoriją apie baltąjį lokį ir jo atrastą draugą.

 

Įdomių Šiaurės šalių literatūros savaitės renginių metu buvo ugdomos mokinių gerumo išraiškos gamtoje, pažįstant įvairius augalus, gyvūnus ir natūralų kraštovaizdį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *