Šiąnakt man šypsosis raudonnosis klounas

Justina Čiplytė
,
PKNPM 10 klasės mokinė, mokyklos tarybos narė

Kas yra Kalėdų laukimas mokykloje? Laikas, kai svajojame apie Kalėdų senelio ruošiamas dovanas, kai rūpinamės aplinkiniais, parodome jiems daugiau meilės. Tačiau jaunam žmogui advento laikotarpis siejasi ne tik su santūrumu, ramybe, bet ir nedidelėmis pramogomis su bendraamžiais. Prieš mokinių atostogas PKNPM vyresniųjų klasių mokiniai vyko į Kauno cirko meno akademiją. Apsilankėme Baltijos cirko klounų muziejaus ekspozicijoje, kur  gyvena beveik 2000 eksponatų! Tai klounai, kurie atkeliavo iš kaimyninių bei tolimų šalių. Piešti, megzti, susiūti iš medžiaginių lopinėlių, kiti drožti iš medžio, keramikiniai, sidabriniai, stiklo klounai – įvairiausi, dideli ir miniatiūriniai, labai linksmi ir liūdnoki, gražūs, šmaikštūs ir žaismingi….Visi su raudonomis nosimis ir atrodo geraširdžiai!

 

Po to stebėjome ekvilibristės ir oro gimnastės pasirodymus ant lanko, ant medinio kamuolio, žongliravimą įvairiomis priemonėmis. Artimiausias mūsų širdutėms aktorius – mišrūnėlis Lakis. Tai juodai baltas šunelis, kuris mums dėmesį skyrė visą apsilankymo laiką: šoko pagal muziką, vartėsi, nešė dovanas (iš balionų pagamintas figūrėles) vaikams, atliko kitus dresuotojos prašymus.

 

Smagiausia, kad po pasirodymo turėjome pakankamai laiko patys išbandyti įvairius numerius su cirko rekvizitais – palaipioti virve, pasisupti ant lanko, prašyti Lakio atlikti vieną ar kitą numerį. Jau pavargę susėdome papietauti toje pačioje patalpoje, kur mus nuoširdžiai priėmė teatro darbuotojai.

 

Jau pasistiprinusių prie miesto pilies mūsų laukė gidė, kuri pradėjo pasakojimą apie Kalėdinių papročių atsiradimą Lietuvoje. Būrėmės iš jos maišelio traukdami riešutus, sužinojome, ką viską matantis Kalėdų senelis palieka dovanų blogiems vaikams (anglių gabaliukus), slidinėdami praėjome pusę senamiesčio. Smagiausias momentas – ant užpakalio nusileisti nuo pilies kalno!

 

Galų gale prieš akis atsivėrė didžioji Kauno eglė. Buvome ją matę nuotraukose, per televiziją, bet gyva ji padarė labai didelį įspūdį – aukšta, apsupta auksu tviskančiomis žvaigždėmis, kurios tarsi byra ant žmonių. Eglutės kaimynystėje esantys permatomi kupolai  – mažos saldumynų ir suvenyrų krautuvėlės kvietė vidun išgerti šiltų gėrimų. Karštas šokoladas ar pabarstukais paskanintas vaflis ant pagaliuko leido pasijusti kalėdinio miestelio svečiu.

 

Pajutę, kad nuo slidaus grindinio pavargo ir sušlapo kojos, skubėjome į autobusą. Laimingai pasiekėme Panevėžį.

 

O vakare kiekvienas galvojome, ar visiems buvo smagu, ar savo elgesiu netrukdėme praeiviams, ar nesusipykome, ar pagelbėjome neapsakomai slidžiu grindiniu eiti savo draugui… Ramaus ir šventiško Kalėdų ir Naujųjų laukimo!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.