Seminaras „Muzikos mokymas: patirtis ir inovacijos“

Laura Svirskaitė
,
Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos solfedžio dalyko mokytoja

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla, tęsdama tradiciją dalytis gerąja mokytojų ir mokyklų patirtimi, lapkričio 19 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ surengė VII seminarą „Muzikos mokymas: patirtis ir inovacijos“. Šiais metais seminaras ne tik sukvietė muzikos mokyklų atstovus, bet ir įgavo naujų spalvų, sujungdamas priešmokyklinio ugdymo dalyvius, progimnazijų, gimnazijų mokytojus bei Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro narius. Išsiplėtė ir temų spektras: nuo mokyklos bendruomeniškumo, lyderystės paieškų iki kūrybiškumo ugdymo ir net kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų muzikos.

 

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos direktorė Aldona Skruibytė savo sveikinimo žodyje perdavė susižavėjimą lektorių žiniomis ir nuolat siekiančių tobulėti pedagogų gausa. Seminaras prasidėjo nuo lyderio savybių paieškų ir lyderių svarbos švietimo sistemoje pristatymo. Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė apibūdino lyderystės meną ir pabrėžė, kad lyderis – tai asmuo, kuris įkvepia, įgyja sekėjų, sukaupia autoritetą. Apie mokyklą ir jos bendruomenę pranešimą skaitė ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius Sergejus Neifachas. Jo manymu, teigiamų pokyčių galime tikėtis tada, kai nuolatos žinias gilina visa mokyklos bendruomenė, todėl itin svarbu, kad mokytojas taip pat nuolatos keistųsi ir kurtų tvaraus dialogo erdves.

 

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama specialiųjų poreikių turintiems vaikams, todėl šią temą pristatė Alytaus muzikos mokyklos direktorė Aldona Vilkelienė. Lektorė pateikė kelis protinę ir fizinę negalią turinčių vaikų ugdymo atvejus. Per pranešimą buvo pabrėžta, kad ypač svarbus pedagogų pasiruošimas ir žinios bei įtraukus švietimas. Klausos negalią taip pat aptarė ir Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora, pabrėžęs, kad ir kurtieji bei neprigirdintieji muziką pažįsta ir jaučia, gali pagal ją judėti, šokti, nes muziką supranta remdamiesi judesiais ir žemųjų dažnių virpesiais.

 

Labai svarbią ir aktualią seminaro dalį sudarė ir muzikos mokyklų mokytojų pranešimai, per kuriuos buvo kalbama apie kūrybiškumą muzikos istorijos pamokoje, taip pat solfedžio pamokos svarbą ir su solfedžiu susijusią projektinę veiklą. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos ir chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ vyr. mokytojas Viktoras Bakys pateikė savo muzikos istorijos pamokos „Kaip pažadinti kūrybiškumą mokiniuose“ praktikos rezultatus. Lektorius pabrėžė, kad kūrybiškumas kyla iš originalios idėjos, kuriai svarbu turėti apčiuopiamą vertę. Istorijos pamokoje lektorius siūlo surengti kūrinio interpretacijos palyginimus, kompozitoriaus rankraščių tyrinėjimus, haiku eilėraščio kūrimą remiantis kompozitoriaus muzika ar savęs užkodavimą melodijoje, kaip tai darė baroko epochos kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas.

 

Antano Žitkausko nuotraukos

Solfedžio pamoką aptarė Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokytoja metodininkė Nadežda Dambrauskienė. Lektorė pristatė skirtingus solfedžio dalyko metodus ir papasakojo, kaip solfedį galima integruoti į specialybės pamokas. Per pranešimą mokiniai Adamas Alazzamas (mokyt. Snieguolė Jogėlienė) ir Girmantė Zolubaitė (mokyt. Loreta Rutkauskaitė) iliustravo pamokos darbą bei pateikė veiksmingus metodų rezultatus.

Gerąja patirtimi, vykdant projektinę veiklą, dalijosi Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos vyr. mokytoja Klara Karnaševičienė. Dažnai pedagogui tenka sukti galvą, kaip paįvairinti ugdymo procesą ir papildyti kūrybiškais užsiėmimais, o projektinė veikla tam puikiai tinka. Mokytoja pristatė projektą „Ritmuojame ir kuriame kartu“, kurio praktinis rezultatas – koncertas – užbaigė visos dienos seminarą.

 

Lektoriams pristačius kiekvieno dalyko svarbą ir galimybes, verta pridurti, kad pedagogas ne tik ugdo vaiko dalykinius gebėjimus, bet ir yra svarbus emocinio ryšio ugdytojas. Būtent šią temą pabrėžė psichologė, emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė Nomeda Marazienė. Kiekvienas asmuo transliuoja tam tikras emocijas, o palankus mikroklimatas pamokoje ypač svarbus ugdant pasitikėjimą ir empatiją, nes blogos emocijos, pavyzdžiui, pyktis, labai sumažina kiekvieno asmens IQ ir kūrybiškumą.

 

Taigi, skatinkime vaikus nuolatos gilinti savo žinias ir ugdyti kritinį mąstymą, bet nepamirškime, kad geriausius rezultatus pasieksime tik palankaus pamokos mikroklimato sąlygomis. O sukurti jį galime dalydamiesi idėjomis, naujais metodais ir projektinės veiklos pavyzdžiais, kad kiekvienas į seminarą atvykęs mokytojas gerąja patirtimi galėtų paįvairinti savo mokyklos ar pamokos veiklą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.