Sėkmingas mokinių ugdymas šalyje, kurioje švietimas – prioritetas

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras kasmet parengia po kelias naujas kvalifikacijos tobulinimo programas bendrojo ugdymo mokyklų vadovams, pedagogams. Viena naujausių programų – stažuotė Kazachstano (Almatos, Astanos) ugdymo įstaigose. Tikslas – susipažinti su Kazachstano ugdymo įstaigų gerąja patirtimi sudarant palankias sąlygas gabiems mokiniams ugdyti.

Pirmieji Kauno pedagogų kvalifikacijos centro programą išbandė grupė Kauno bendrojo ugdymo mokyklų vadovų, kuriems vadovavo Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis, mero patarėja dr. Virginija Rupainienė ir centro direktorė Rasa Bortkevičienė.

 

Remiantis PISA 2015 m. tyrimo duomenimis, Kazachstano mokinių gamtos mokslų pasiekimai statistiškai reikšmingai patobulėjo visose keturiose ugdymo turinio srityse.

Ši šalis buvo pasirinkta dėl to, kad čia sistemingai gerėja mokinių mokymosi pasiekimai: tai rodo TIMSS ir PISA tyrimai. Akivaizdus pagerėjimas pastebimas lyginant 2011 m. ketvirtokų ir 2015 m. aštuntokų gamtos mokslų rezultatus (2011 m. IV klasės gamtos mokslų rezultatų skirtumas buvo 5 taškais žemesnis už tyrimo TIMSS skalės vidurkį, o 2015 m. ketvirtokų rezultatai statistiškai reikšmingai pakilo iki 50 taškų virš skalės vidurkio). Panašiai pakilo ir Kazachstano aštuntokų rezultatai, t. y. nuo 10 taškų žemiau skalės vidurkio 2011 m. iki 33 taškų aukščiau skalės vidurkio 2015 m. Remiantis PISA 2015 m. tyrimo duomenimis, Kazachstano mokinių gamtos mokslų pasiekimai statistiškai reikšmingai patobulėjo visose keturiose ugdymo turinio srityse. Žvelgiant į tyrimo duomenis, matyti, kad nuo 2012 m. matematinio raštingumo rezultatų vidurkis Kazachstane pagerėjo 28 taškais. Nuo 2012 iki 2015 m. padidėjo aukščiausius lygmenis pasiekusių mokinių dalis ir kartu sumažėjo dalis mokinių, nepasiekusių 2 lygmens.

 

Pažintis su intelektinėmis mokyklomis prasidėjo nuo ugdymo įstaigų, turinčių tiksliųjų mokslų pakraipą, toliau apsilankyta Pedagoginio meistriškumo centre. Jo valdymo pirmininkė Kuliaš Šamšidinova papasakojo apie Nazarbajevo intelektinių mokyklų pasiekimus. Šios mokyklos – ne tik gabių vaikų kalvė, bet ir pedagoginės patirties sklaidos vieta. Buvo pasidalyta patirtimi apie pedagogų rengimą, inovatyvias kvalifikacijos tobulinimo programas, metodinės pagalbos teikimo sistemą, mokytojų vertinimo metodiką, pedagoginius tyrimus.

 

Delegacija, apsilankiusi Kazachstano Švietimo ir mokslo ministerijoje, Astanos merijoje ir susitikusi su Lietuvos Respublikos Generaliniu konsulu Almatoje Dariumi Vitkausku, sužinojo apie Kazachstano istoriją, tradicijas, papročius, švietimą. Sužinota, kad siekdamas įtvirtinti kazachų, kaip nepriklausomos ir modernios tautos, tapatybę ir sudaryti galimybes veiksmingiau integruotis į pasaulinę rinką, prezidentas Nursultanas Nazarbajevas inicijavo kazachų kalbos abėcėlės pakeitimą – nuo kirilicos bus pereita prie lotyniškų rašmenų. 2019–2020 m. m. šalyje įdiegiama dvylikos metų mokymosi sistema (iki šiol buvo vienuolikos). Įdomu tai, kad veikia net ir mažos ugdymo įstaigos, pakanka 5 mokinių, kad mokyklos nejungtų su kita ar neuždarytų.

Almata dažnai pavadinama obuolių gimtine – manoma, kad būtent šiame Vidurio Azijos regione pradėti auginti obuoliai. Vienas iš miesto simbolių iki šiol yra obuolį primenanti skulptūra. 1998 m. praradusi Kazachstano sostinės vardą Almata liko ne tik didžiausiu šalies miestu, bet ir šalies kultūros, socialiniu ir finansų centru. Greitai augančiu, bet ne tokiu tviskančiu kaip naujoji sostinė Astana, kurios pavadinimas išvertus reiškia „sostinė“.

 

27-erius metus šalį valdantis Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas perėmė patirtį iš Singapūro, kurio pažanga sietina su prioritetu švietimui. Kazachstane buvo priimtas sprendimas palaipsniui siekti geresnės švietimo kokybės, pirmiausia sutelktas dėmesys į gabių vaikų ugdymą. Tyrimais nustatyta, kad moderni ugdymo aplinka lemia aukštesnę mokinių mokymosi motyvaciją: gerėjant mokymosi aplinkos kokybei, kyla mokymosi motyvacija, mokiniai atlieka mokomąsias užduotis, sutelkia dėmesį, labiau veikia savarankiškai, noriai mokosi, domisi mokymo veikla. Tuo tikslu buvo įsteigta autonominė švietimo organizacija „Nazarbajevo intelektinės mokyklos“, kuri nuo 2009 m. iki dabar įsteigė 20 mokyklų ir yra tiesiogiai pavaldi, kaip ir šios krypties mokyklos, Švietimo ministerijai. Jose mokosi 14 428 mokiniai, dirba 2879 mokytojai, iš jų 195 – užsieniečiai. Mokyklų misija – intelektinio potencialo didinimas įgyvendinant ir plėtojant gamtamokslę-matematinę kryptį ir daugiakalbės sistemos modelį siejant su geriausiomis Kazachstano tradicijomis, tarptautine patirtimi ir praktika.

 

Vaikai priimami į šias mokyklas pagal jų pasiekimus – patenka tik gabiausi mokiniai (atrenkami pagal testus), nepriklausomai nei nuo jų gyvenamosios vietos, nei nuo tėvų užimamos padėties. Almatoje veikiančios mokyklos direktorius teigė, kad priėmimas vyksta skaidriai, rodoma tiesioginė atrankos transliacija, todėl niekas negali padaryti įtakos. Vadovas sakė, kad atidarant mokyklą Almatoje į vieną vietą pretendavo net devyni mokiniai, o apskritai visose 20 mokyklų 2015 m. pateikę prašymus vidutiniškai į vieną vietą buvo 6,1 norinčių čia mokytis, tad konkurencija didelė. Mokykloje mokomasi nuo 7 klasės, joje daug dėmesio skiriama mokinių adaptacijai.

 

Visi mokiniai tris kartus per dieną maitinami nemokamai, jie aprūpinami mokymo priemonėmis, mokyklos uniforma, sporto apranga. Kiekvieno dalyko mokytojas dirba pagal toms mokykloms sudarytą specialią programą, parengtą konsultuojantis su užsienio specialistais, daugiausia iš Jungtinės Karalystės.

Mokyklos įsikūrusios moderniuose pastatuose, kurie pastatyti taip, kad per langus į pastato vidų patektų kuo daugiau saulės šviesos. Pastato atskiroje dalyje įrengti mokomieji kabinetai, laboratorijos, sporto salės, medicinos kabinetai, 500 vietų aktų salė, valgykla, žiemos sodas, treniruoklių salės, biblioteka ir kt. Visi mokiniai tris kartus per dieną maitinami nemokamai, jie aprūpinami mokymo priemonėmis, mokyklos uniforma, sporto apranga. Kiekvieno dalyko mokytojas dirba pagal toms mokykloms sudarytą specialią programą, parengtą konsultuojantis su užsienio specialistais, daugiausia iš Jungtinės Karalystės. Mokinių mokymosi rezultatai yra sistemingai tikrinami, vyrauja kriterinis vertinimas, nuolatinis kiekvieno vaiko pažangos stebėjimas. Orientuojamasi į kritinio mąstymo ugdymą, todėl skiriamos užduotys, kur mokiniai privalo samprotauti, analizuoti, argumentuoti, daryti išvadas, rašyti rašinius. Mokytojai mokiniams teikia konsultacijas. Ugdytiniai mokomi programuoti, dalyvauja projektinėje veikloje, kur integruojama teorija ir praktika, lanko popamokinės veiklos užsiėmimus.

 

Mokymas Nazarbajevo intelektinėse mokyklose vyksta trimis kalbomis. Vaikai, kurių gimtoji kalba yra kazachų, daugelį dalykų mokosi gimtąja kalba, visuotinę istoriją – rusų kalba, o gamtos mokslus – dažniausiai anglų kalba. Tai priklauso ir nuo mokytojų gebėjimo kalbėti angliškai. Šiuo metu kiekvienam mokytojui keliamas reikalavimas mokėti anglų kalbą, todėl rengiami anglų kalbos kursai, kuriuos apmoka valstybė. 2020 m. planuojama, kad visus dalykus mokys tik vietos mokytojai ir užsieniečių pagalbos nereikės. Mokymas trimis kalbomis nuo kitų mokslo metų bus pradedamas įgyvendinti visose Kazachstano mokyklose. Priimtas sprendimas, kad mokyklose, kur vaikai mokosi gimtąja kazachų kalba, visuotinę istoriją mokysis rusų kalba (Kazachstano istoriją – kazachų kalba), o nuo 2019 m. vyresnėse klasėse chemiją, fiziką, biologiją ir informacines technologijas – anglų kalba.

 

Mokyklose labai svarbus socialinio ir emocinio intelekto ugdymas, daug dėmesio teikiama savybėms, reikalingoms šiuolaikiniam žmogui: savęs pažinimui, mokymui būti laimingam, kritiniam mąstymui, kūrybiškumui, vertybinėms nuostatoms.

Nazarbajevo intelektinėje mokykloje daug dėmesio skiriama bendruomeniškumui puoselėti. Beveik kiekvieną rytą mokiniai susirenka į aktų salę, kur informuojami apie mokyklos gyvenimo aktualijas. Tėvai skatinami dalyvauti mokinių mokymo procese: organizuojamos dienos tėvų darbovietėse, tėvai vadovauja būreliams, organizuojami bendri projektai, pavyzdžiui, knygų skaitymas kartu su tėvais ir kt. Kad įgytų kitokios patirties, mokiniai pratinami prie visuomenei naudingos, labdaringos veiklos (pagalba senelių, kūdikių namuose ir kt.).

 

Mokyklose labai svarbus socialinio ir emocinio intelekto ugdymas, daug dėmesio teikiama savybėms, reikalingoms šiuolaikiniam žmogui: savęs pažinimui, mokymui būti laimingam, kritiniam mąstymui, kūrybiškumui, vertybinėms nuostatoms. Daug investuojama į pedagogų komandą, jaunėja mokytojų amžius, didėja jų kvalifikacijos kategorijos, kas 6 metus vyksta mokytojų atestacija. Tačiau atsirado kita problema: gerus specialistus vilioja kitos šalys (pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir kt.).

Baigę šias mokyklas mokiniai 100 proc. įstoja į aukštąsias mokyklas. Mokyklos sertifikatą pripažįsta Kembridžo universitetas, į kai kuriuos universitetus mokiniai priimami iš karto į antrą kursą.

 

Stažuotės dalyviai susitiko ir su Almatos vidurinės mokyklos bei Astanos gimnazijos Nr. 78 administracijomis, pasidalijo patirtimi, pabendravo su mokiniais.

Įdomūs ir turiningi apsilankymai Kazachstano humanitarinio-teisės, L. N. Gumilyovo Eurazijos nacionalinio ir Nazarbajevo universitetuose. Šių universitetų vadovai papasakojo apie savo bendradarbiavimo partnerius kitose šalyse (bendradarbiauja ir su Kauno universitetais), mokslininkų, dėstytojų ir studentų mainus, jungtinius tyrimus, atskleidė bendradarbiavimo formas su bendrojo ugdymo mokyklomis.

 

Viena iš universiteto prioritetinių veiklos sričių – tarptautinis bendradarbiavimas. Tai neabejotinai prisideda prie Kazachstano švietimo sistemos rezultatų pasaulio lygmeniu. Strateginiai universiteto partneriai yra didžiausios Amerikos ir britų aukštojo mokslo institucijos.

Nazarbajevo universitetas nustebino savo prabanga, modernia įranga, dėmesiu studentams: jiems įrengtos įvairios darbo ir poilsio zonos, universitetą ir studentų bendrabutį jungia stiklo galerija. Ypatingas dėmesys skiriamas sveikatai ir fiziniam aktyvumui, todėl sportas yra neatskiriama universitetinio gyvenimo dalis. Kiekvienas studentas gali pasirinkti užsiėmimą pagal savo poreikius.

Universitetas pasižymi griežta studentų atrankos sistema, akademiniu sąžiningumu. Čia mokosi beveik 5 tūkst. studentų, dirba 4 tūkst. dėstytojų. Šiam universitetui tik devyneri metai, bet jau spėjo įsitvirtinti kaip elito institucija, jungianti originalias tradicijas su modernia švietimo sistema ir geriausiu švietimo modeliu. Universiteto misija – sukurti pavyzdinį švietimo modelį, kuris tiktų visoms šalies aukštojo mokslo įstaigoms. Pagrindinis universiteto tikslas – rengti specialistus, kurie vėliau prisidės prie valstybės vystymosi ir klestėjimo.

 

Viena iš universiteto prioritetinių veiklos sričių – tarptautinis bendradarbiavimas. Tai neabejotinai prisideda prie Kazachstano švietimo sistemos rezultatų pasaulio lygmeniu. Strateginiai universiteto partneriai yra didžiausios Amerikos ir britų aukštojo mokslo institucijos. Universitetas remia studentų mainų programą, taip pat priima mokytis užsienio studentus. Geriausiems universiteto studentams suteikiama galimybė mokytis pagrindinėse užsienio šalių švietimo įstaigose partnerėse. Dauguma dėstytojų universitete yra užsieniečiai, atvykę čia iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Australijos ir kitų šalių. Kviečiami dirbti universitetų partnerių profesoriai. Taip pat yra mokytojų mainų ir bendrų mokslinių tyrimų programa.

 

Stažuotės dalyviai džiaugiasi, kad galėjo susipažinti su Kazachstano švietimo sistema, gabių vaikų ugdymo galimybėmis, moderniomis intelektinių mokyklų erdvėmis. Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su nacionaliniu kvalifikacijos kėlimo centru „ORLEY“ prie Kazachstano Švietimo ir mokslo ministerijos ir Švietimo kompetencijos centru prie Nazarbajevo universiteto. Šiuose centruose vykdomi pedagogų kvalifikacijos poreikių tyrimai, mokymai, teikiama metodinė pagalba, kita informacija, rengiamos ir akredituojamos ugdymo programos.

 

Pasikeista patirtimi, sutarta plėtoti ryšius tarp konkrečių Kauno ir Almatos bei Astanos bendrojo ugdymo mokyklų. R. Bortkevičienės vadovaujamas Kauno pedagogų kvalifikacijos centras padės Kauno bendrojo ugdymo mokykloms, norinčioms turėti partnerių kontrastų kupinoje šalyje, o pageidaujantiems pedagogams – dalyvauti naujoje programoje.

Prie sėkmingos stažuotės įgyvendinimo itin prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasadorius Kazachstano Respublikoje p. Vytautas Naudužis, trečiasis sekretorius p. Adomas Davalga, Lietuvos Respublikos ambasada Kazachstano Respublikoje.