„Sėju, auginu ir laukiu su džiaugsmu“

Ekologinis ugdymas neišvengiamai prisideda prie besiformuojančios asmenybės. Jau nuo mažens vaikai pratinami kaip elgtis su gyvūnais, augalais, kaip savo jėgomis gali puoselėti, saugoti ir kurti gamtą. Juk vaikas neatskiriama jos dalis. Nuo vaikystės išugdytas požiūris ir meilė supančiai aplinkai daro žmogų ir brandžiu, ir atsakingu.

 

Nuotolinio ugdymo metu puoselėtas ekologinis ugdymas, pažintinė, praktinė, tiriamoji, kūrybinė veiklos. Vaikus skatinome tapti aktyviais gamtos puoselėtojais. Jausti viso proceso seką ir atlikto darbo džiaugsmą, kai savo mažomis rankomis užauginamas ir nuimamas derlius.

Vaikai susipažino su augalo augimo keliu (dygsta, auga, bręsta), sužinojo, ko reikia, kad daigelis sudygtų ir augtų. Mažieji sėjo, sodino, laistė; stebėjo ir džiaugėsi sulaukę pirmųjų daigų; tyrinėjo, palygino augalų sėklas; kūrė iš jų kompozicijas, ragavo pačių užaugintų svogūno laiškų, salotų; nusakė aiškiausiai pastebimus augalo požymius.

Gamtamoksline veikla (augalų priežiūra ir rūpinimasis) skatinome ir vaikų atsakomybės jausmą.

 

Keletas mamų refleksijų, įgyvendinant šią veiklą:

„Šiandien sodinome svogūnus, tada ėjome pasižiūrėti, kas vyksta šiltnamyje, kaip sudygo pomidorai, agurkai (kartu su močiute sodinti). Apžiūrėjome, kaip atrodo vaisių, daržovių sėklos, išsiaiškinome, kuo jos skiriasi. Pasidžiaugėme prieš savaitę pasodintomis salotomis, špinatais…

Apylinkėse apsidairėme kokio yra dirvožemio: juodžemio, smėlio, molio. Pasišnekėjome, kokiems augalams, koks dirvožemis patinka (pačiupinėjome, tyrinėjome). Aptarėme, kas pagaminta – sukurta žmogaus ir savaime neauga, dėl įdomumo pasodinome „Lego“ ir pinigų, žiūrėsime kas nutiks.

Pabuvome gryname ore, pasiklausėme paukštelių, pripildėme lesyklas, stebėjome vabaliukus, matėme stirnų ir lapių (gyvename tokioje vietoje, kur tokių gyvūnų sutinkame dažnai).

Smagiai leidžiame laiką, visa diena užimta, pietų miegeliui nėra laiko!“

 

„Pasirinkome užduotį – tyrinėjimas „Pupa ir žirnis“, nes greičiausiai radome šių sėklų. Supylėme jas į bendrą dubenį, paskui išpylėme ant stalo ir atskyrėme. Pupas dėjome eilute, o žirnius į ratą (greičiau į kelis mažus ratelius, nes į vieną nesutilpo). Aptarėme, kokios spalvos žirnių ir pupų sėklos, kuri didesnė ar mažesnė. Labiau patiko žirnio sėkla, nes ji „tokia mažytė“.

Vėliau ėmėmės sodininkystės darbų. Sodinome svogūną į indelį, pritvirtinome kūnelį, laukiame, kol užaugs. Įkūrėme žalumynų darželį, kuriame Gabrielius pasodino gėlyčių ir daržovių, palaistė ir, galiausiai, savo daržą pats tvora aptvėrė. Visos veiklos metu kalbėjomės, ką darome, kas užaugs, kaip augs, ką paskui darysime su daigeliais.“