Šeimos dieną pasitinkant: JAV ir Lietuvos mokiniai susitiko Suvalkijoje

Artėjant Tarptautinei šeimos dienai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos mokiniai antrą kartą atvėrė virtualios STEAM klasės duris. Tiek sutiktą užsienietį, tiek tautietį, gyvenantį svetur, vis dar stebina, kad Lietuva tokia maža, o joje galima išgirsti kalbant keliomis tarmėmis. O kur dar skirtingi papročiai, kulinarinis, architektūrinis paveldas. Kolorado lituanistinės mokyklos ir KTU Vaižganto progimnazijos mokytojus ir vaikus sujungė bendra idėja – pažinti Lietuvos etnografinius regionus. Su Aukštaitija mokiniai susipažino dar šių metų kovą, o gegužės 8 d. susitiko kitame regione – Suvalkijoje.

 

Šeštadienio vakarą Lietuvos ir ankstų rytą Kolorado laiku vaikai keliavo į derlingų žemių ir daug išsilavinusių žmonių Lietuvai išauginusį kraštą už Nemuno. Kas yra stuba, o kas – kumečiai? Kaip kalba kapsai ir zanavykai, ar jie tikrai sugyvena kaip jų herbe parašyta – „Vienybė težydi“? Kaip jie seniau rengėsi, kokio skonio yra duonzupė? Kodėl margaspalvę juostą gauti dovanų sūduviams buvo didžiulis džiaugsmas?

 

Atlanto vandenyno skiriami vaikai ir jų šeimų nariai išgirdo suvalkietišką tarmę. O ja Suvalkijos žmonės tikrai gali didžiuotis, nes visas lietuvių bendrinės kalbos pamatas sudėtas būtent čia. Suvalkijoje gyveno tautiškos giesmės autorius Vincas Kudirka ir lietuviškos kalbos gramatikos kūrėjas Jonas Jablonskis.

 

Įvairaus amžiaus mokiniai klausydami mokytojų ir linksmai tauškėdami mokėsi pinti daugiaspalves juosteles, dekoravo langines ir karnizus iš popieriaus, puošė namus, stubomis vadinamus. Sužinojo, kad Suvalkijoje gilias tradicijas turi puodininkystė. Pamokose dalyvavusi tautodailininkė, keramikė Jurgita Čiplytė pasakojo, kad žiesdama puodus ji turi laikytis tam tikrų kanonų. Vaikai išradingai įvaldė puodininkystės amatą, minkė molį, modeliną, plastiliną ir lipdė puodelius, ąsotėlius, net arbatinius.

 

Nors STEAM pamokos vyko nuotoliniu būdu, susitikimo dalyviai jautėsi kaip tikroje kelionėje. Vaikai kartu su savo šeimos nariais keliavo į grafienės Pranciškos Butlerienės, labai mylėjusios kates, įkurtą miestą Marijampolę. Pasivaikščiojo po Zyplių dvarą, žygiavo Amalvos pelkės pažintiniu taku, kopė į Sudargo piliakalnius, aplankė V. Kudirkos ir J. Basanavičiaus gimtines, senų transporto priemonių muziejų, kačių kiemelį Suvalkijos sostinėje ir dar apsilankė Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne. Vaikai patys galėjo išsirinkti transporto priemonę, ją nusipiešti. Ir traukiniu, dviračiais, mašinomis, motociklais aplėkė visą Suvalkiją vos per kelias valandas virtualioje STEAM klasėje.

 

Tam, kad vaikai ir jų šeimos nariai labiau pažintų Lietuvą, planuojami dar du tarptautiniai virtualūs susitikimai. Jie vyks kitais mokslo metais – Žemaitijoje ir Dzūkijoje.

Kaip gimė tarptautinio STEAM projekto idėja?

 

STEAM projekte pasitelkiant mokslo, technologijų, inžinerijos, menų, matematikos žinias vaikai patraukliomis priemonėmis mokosi kūrybiškai spręsti problemas ir įgytą patirtį pritaikyti realiame gyvenime. Šiandien mokiniai yra priversti daug laiko praleisti prie kompiuterio. Tad kodėl to buvimo nepavertus įdomesniu ir naudingesniu? Tuo pačiu suteikti galimybę vaikams praplėsti akiratį ir į projektą pakviesti užsienyje gyvenančius tautiečius, kurie ypatingai ištroškę žinių apie Lietuvą, – STEAM idėja dalijasi projekto organizatorė Jolanta Vaitkevičienė, kuri projektui įgyvendinti subūrė koleges KTU Vaižganto progimnazijos pradinių klasių mokytojas: Jūratę Valančauskienę, Česlovą Žukienę, Agnę Varžukienę, projekto koordinatorę direktorės pavaduotoją ugdymui Eglę Grinkevičienę.

 

Šis tarptautinis STEAM projektas sujungė dvi bendruomenes – JAV ir Lietuvos mokyklas – ir padėjo dalyviams turiningai praleisti laiką. Šiandien jaučiamas bendrystės stygius, socialinis atstumas. Mūsų vaikai turi priimti naujus iššūkius, kuriuos psichologai dar tik bando apibrėžti ir įvardyti. Semtis dvasinės tvirtybės turime vieni iš kitų, nes lengvai esame išsklaidomi, dar lengviau supriešinami. O juk kaip toj pasakoj – šluotos vytelės neperlaužiamos tik tuomet, kai jos sudėtos kartu. 

 

Kolorado lituanistinės mokyklos direktorė Edita Buzėnienė ir jos suburtas mokyklos kolektyvas siekia išlaikyti lietuvybę ir ją puoselėti gyvenant Amerikoje. Tai sudėtinga, bet labai prasminga. Šiandien pasėtas tautiškumo, meilės savo tautai ir jos šaknims grūdelis augs vaikuose ir duos vaisių.

 

Lauksime kitų bendrų susitikimų!