Seime aptarti specialiųjų poreikių turinčių vaikų švietimo klausimai

Lina Jakubauskienė

Lapkričio 5-ąją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai, negalią turinčių vaikų tėvai rinkosi į virtualų renginį aptarti aktualių švietimo problemų. Pasak LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės, jų prisikaupė daug ir įvairių.

Kokios pagalbos reikia švietimo pagalbos tarnyboms?

 

Švietimo pagalbos tarnybų aktualijas pristatė Klaipėdos PPT direktoriaus pavaduotojas Vidas Karvelis. Jo teigimu, nors tarnybų tinklas išplėtotas visoje šalyje, labai skiriasi jų materialinė padėtis, dirbančių specialistų kiekis. „Visa tai priklauso nuo savivaldybės, kurioje tarnybos įsikūrusios“, – sakė V. Karvelis. Pasak jo, pagalbos efektyvinimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams vyksta nepakankamai sparčiai. „Susiduriame su įvairiomis problemomis – didelis atstumas iki tarnybų, tai ypač aktualu regionuose, trūksta transporto iki jų atvykti. Išeitis galėtų būti nuotolinių konsultacijų tobulinimas. Be to, nėra aiškių darbo krūvio normatyvų, veiklų laiko sąnaudų ir atlikimo standartų. Manau, tarnyboms reikėtų ergoterapeuto, judesio padėties terapeuto, psichoterapeuto – tokie etatai net nenumatyti sąrašuose, juos reikėtų peržiūrėti, atnaujinti pagal šiuolaikinius reikalavimus. Dar viena problema – nedideli atlyginimai, dėl kurių specialistai priversti dirbti keliose vietose. Švietimo pagalbos specialistų, beje, trūksta ne tik tarnybose – jų trūksta ir mokyklose, todėl derėtų populiarinti šias profesijas dar mokyklose“, – sakė V. Karvelis.

 

Pasak jo, stinga ir vertinimo metodikų, jos laiku neatnaujinamos, PPT specialistams pritrūksta žinių tiek vertinant vaikus, tiek konsultuojant pedagogus. Kai kurios programos labai brangios, jų įsigijimą galėtų finansuoti valstybė. „Manau, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) turėtų inicijuoti metodikų atnaujinimą, organizuoti darbo grupes joms atnaujinti“, – kalbėjo pranešėjas. Dar viena problema – aplinkos pritaikymas, kai kurios tarnybos yra antrame pastato aukšte, jos neturi keltuvų. Reikėtų ir sensorinių kabinetų, naujesnės įrangos, kurios įsigijimo savivaldybės nefinansuoja.

 

Autorės nuotraukos

2024 m. įsigalios Švietimo įstatymas, numatantis, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje. „Jau dabar privalome apie tai galvoti. Mokyklų vadovai iš tarnybų reikalauja veiksmų ir žinių. Tarnybų specialistai nėra pasirengę teikti švietimo pagalbą įtraukties kontekste. Nėra aiškaus sutarimo, rekomendacijų. Nevyksta specialistų mokymai, nepakeista metodinė informacija. Į visa tai derėtų atkreipti dėmesį, tam reikia politinės valios, resursų. Tikėkimės, kad 2024-aisiais nenutiks kaip tam studentui, kai viską padaryti reikia paskutinę naktį prieš egzaminą“, – sakė V. Karvelis.

ŠMSM: dedamos pastangos padėti

 

Pasak ŠMSM Švietimo pagalbos skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės, PPT problemos keliamos ne vienerius metus, jos sprendžiamos. „Švietimo pagalbos finansavimas, etatų steigimas, PPT statusas šiuo metu yra savivaldos rankose, todėl situacija skirtingose savivaldybėse labai nevienoda. Kai kur požiūris į šią sritį gana atsainus, o valstybės galios čia apribotos. Be abejo, nesikratome atsakomybės, turime kartu ieškoti sprendimų“, – tvirtino G. Šeibokienė. Anot jos, didžioji dalis PPT neturi visų reikalingų specialistų, kai kur jos tapusios kitų savivaldybių struktūrinių darinių padaliniais. „Reikėtų spręsti politiniu lygmeniu, ar švietimo pagalba turi išlikti kaip savarankiška savivaldybės funkcija, ar turėtų būti perkelta į kitą atsakomybės lygmenį“, – teigė kalbėjusioji.

 

Pasak G. Šeibokienės, ŠMSM skyrė daug dėmesio ir finansavimo PPT, kai jos kūrėsi skirtinguose regionuose, dabar įmanoma prisidėti tik ES struktūrinių fondų lėšomis. „Galvodami apie įtraukties procesus, siekdami sukurti tinkamas sąlygas mokykloms, stengiamės lėšas nukreipti šiai sričiai. Galbūt derėtų stambinti tarnybas regioniniu principu – taip jos turėtų daugiau specialistų ir išteklių. Esame sudarę įtraukties veiksmų planą, kur numatytos lėšos ir ištekliams atnaujinti“, – pabrėžė Švietimo pagalbos skyriaus vedėja. Ji sakė žinanti, kad vertinimo metodikos pasenusios, šiuo metu atliekama apklausa, stebima, kokių metodikų trūksta, jas ketinama atnaujinti, adaptuoti pasitelkus ES lėšas. Taip pat planuojama didinti ir atlyginimus specialistams.

NŠA atstovė Asta Lauciuvienė pabrėžė, kad tarnybos vykdo unikalią specialiųjų poreikių turinčių mokinių atpažinimo funkciją, kurios šalyje daugiau niekas neatlieka. „Apie 20 proc. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų „sėdi ant PPT šakos“. Vaikai šioje grandyje identifikuojami. Nereikėtų labai plėstis į pašalines terapijas, o stiprinti funkciją, kuri joms deleguota“, – mano kalbėjusioji.

 

Autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Kristina Košel-Patil priminė, kad PPT turi ir daugiau funkcijų – teikti metodinę pagalbą ugdymo įstaigoms, taip pat – pagalbą įstaigoms, kur nėra švietimo pagalbos specialistų. „Ergoterapeuto nebuvimas švietimo sistemoje yra didelė problema. Užsienio mokyklose jie yra, pas mus turėtų atsirasti bent PPT. Reikia vertinimo metodikų, kokių sensorinių iššūkių turi vaikas, kokia pagalba jam reikalinga mokykloje“, – teigė autizmo sutrikimą turinčio vaiko mama.

Individualizuotų programų reglamentavimo tobulinimas

 

M. Ošmianskienė priminė klausimą, kuris Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje nagrinėtas prieš pusmetį. „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tuomet informavo apie atvejį Zarasuose, kai PPT patarimu vaikas buvo ugdomas pagal individualizuotą programą, nors jo intelektas normalus, tik viską darė lėčiau. Tėvai teigė nebuvę informuoti, kad tokiu atveju jų vaikas negalės įgyti vidurinio išsilavinimo. Prašėme imtis neatidėliotinų priemonių, kad vaikams būtų leista laikyti pagrindinio išsilavinimo egzaminus, vėliau įgyti vidurinį išsilavinimą. Norėtųsi sužinoti – ar kas nors buvo daroma šiuo klausimu?“ – klausė Seimo narė.

 

Pasak G. Šeibokienės, nacionaliniuose teisės aktuose nėra teisinių trukdžių, kad mokinys negalėtų atlikti patikrinimo testų net ir besimokydamas pagal individualizuotą programą. „Kodėl kai kurie nesirenka patikrinimo? Gal tam įtakos turi ugdantys mokytojai, gal tėvai nėra pakankamai informuoti, gali būti, kad vaikas nepasirengęs įgyvendinti reikalavimų, kurie keliami pasiekimų patikrinimui. Priežasčių derėtų ieškoti ne teisės aktuose, už kuriuos atsakinga ŠMSM, o žiūrėti, kaip jie įgyvendinami“, – tvirtino kalbėjusioji.

 

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovės Birutės Sabatauskaitės, dažnai asmenys, kuriems skiriamas individualizuotas ugdymas, neinformuojami, ką tai reiškia: „Aptariamu atveju tik dešimtoje klasėje mokinys sužinojo, kad neturi galimybės įgyti vidurinio išsilavinimo. Tokiu būdu asmeniui, kuriam reikalingi tam tikri pritaikymai mokymo procese, nepaliekama galimybė būti įtrauktam į ugdymo procesą, užtikrinti tęstinį mokymąsi, mokymosi visą gyvenimą procesą.“

Asociatyvi Renatos Česnavičienės nuotr.

G. Šeibokienės teigimu, mokinys gali atlikti žinių patikrinimo užduotis, jei jo pasiekimai atitinka įgyto išsilavinimo lygį: „Jei nedalyvauja patikrinime, mokinys gauna pažymėjimą, kur konstatuojama, kad jis baigęs individualizuotą pagrindinio ugdymo programą. Toliau jam lieka profesinis modulis arba specialiųjų poreikių klasės.“

 

Pasak A. Laučiuvienės, visų vaikų priėmimas į mokyklas ir ugdymas pagal jų galimybes kaip tik ir įgyvendina integruoto ugdymo principus: „Čia ir yra įtraukties principo įgyvendinimas, tik minimu atveju nebuvo tinkamos komunikacijos. Mintis ir idėja švietimo bendruomenėje – geriau nukreipti vaikus ten, kur jie gali prasmingai save realizuoti pagal gebėjimus.“

 

Lygių galimybių kontrolės tarnybos atstovas Vytis Muliuolis sakė, kad šiuo atveju pareiškėjai trūko informacijos, kaip užtikrinti išsilavinimo galimybes sūnui, buvo apribotos galimybės jam įgyti išsilavinimą. „Labai svarbu, kad sprendimus tinkamai suprastų visi juos įgyvendinantys subjektai. Teisė pasirinkti turi būti labai aiškiai deklaruota, paaiškinta tėvams, kad jie galėtų apsispręsti“, – sakė specialistas.

 

Pasak ŠMSM Švietimo pagalbos skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Vaišnorienės, žmogus bet kada gali įsivertinti savo pasiekimus – jei jie atitinka šeštos ar septintos klasės lygį, pirmiausia dera baigti šias klases, tik tada mokytis toliau. „Galimybė įgyti vidurinį išsilavinimą yra, teisės tam neužkirstos, šeimos apie tai turi būti informuotos“, – teigė kalbėjusioji.

Ar socialinių įgūdžių ugdymo programos turinys atitinka lūkesčius?

 

Pasitarimo dalyviai taip pat diskutavo apie mokymo turinį socialinių įgūdžių ugdymo klasėse, į kurias siunčiami pagrindinę mokyklą baigę specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Pasak G. Šeibokienės, tokių klasių daugėja, tai sudaro galimybę jas lankyti didesniam kiekiui mokinių.

 

Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) direktorė Henrika Varnienė pastebėjo, kad socialinio ugdymo klasėse daugiau dėmesio turėtų būti skiriama profesiniam ugdymui: „Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams reikalingi konkretūs profesiniai įgūdžiai, kad jie galėtų įsidarbinti adaptuotose, apsaugotose darbo vietose ar įmonėse. Ne vienerius metus kalbame apie tai, kad specialiųjų įgūdžių klasėse vaikai galėtų išmokti tam tikrų darbų modulių. Dabar specialiųjų įgūdžių programa  – tik laiko praleidimo forma už valstybės pinigus, tai visai neracionalu.“

 

Pasak D. Vaišnorienės, programa skirta tam tikrai vaikų grupei, tiems, kurie nebesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, o profesijos mokytis jiems dar per anksti ar jie dėl jos neapsisprendę. Tikėtasi, kad ši programa bus orientuota į profesijos paieškas. „Siekta, kad programa, kuri orientuota į profesinį pasirengimą, gebėjimų atskleidimą, bus įgyvendinama profesinėse mokyklose, bet vėliau ji atiteko bendrojo ugdymo mokykloms. Galvojame, kaip turėtų būti toliau, ką pasiūlyti tai mokinių grupei, kurių intelektas žymiai ir labai žymiai sutrikęs, kad jie galėtų pasirinkti profesinio mokymo modulius, tai daryti sąmoningai“, – kalbėjo specialistė.

 

H. Varnienės teigimu, prie to, kad specialiųjų įgūdžių ugdymo klasės atiteko bendrojo ugdymo mokykloms, prisidėjo ir tėvų spaudimas, jų nenoras ieškoti kitos ugdymo įstaigos. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaikai eina į šias klases tik todėl, kad tėvai daugiau neturi kur jų dėti. Jei kalbame apie kokybišką ugdymą, jis turi būti prieinamas, kokybiškas visiems vaikams. Be abejo, daug kas priklauso nuo negalios, bet visi vaikai privalo turėti prieigą prie tų pačių galimybių ir teisių“, – teigė H. Varnienė.

 

Anot G. Šeibokienės, šiuo metu pildomas profesijų, kurias galėtų įgyti specialiųjų poreikių turintys jaunuoliai, sąrašas. A. Laučiuvienės teigimu, bėda ir ta, kad kai kurie jaunuoliai, baigę profesines mokyklas, darbo rinkoje neįsitvirtina: „Vaiko specialieji ugdymosi poreikiai, negalia kartais neleidžia tęsti darbinės veiklos. Tokiu atveju yra socialinės sferos įstaigos, užimtumo dienos centrai, kur neįgalūs asmenys gali gauti užimtumo paslaugas.“

Pertvarka jau prasidėjo

 

Pasak H. Varnienės, institucijos jau dabar turi rengtis kokybiškai įtraukčiai. „Pasiekti, kad visi vaikai mokytųsi kartu, galima – klausimas, kokiomis priemonėmis ir resursais“, – sakė LNF direktorė.

 

G. Šeibokienės teigimu, jau dabar žiūrima į ateitį ir galvojama, kaip įtraukties procese galėtų dalyvauti ir didelių bei labai didelių poreikių turintys vaikai: „Kuriamas įtraukios veiklos modelis. Jau patvirtinome veiksmų planą, numatėme pateikti įtraukios klasės aprašą, kitąmet ketiname parengti teisės aktus, o nuo 2023 m. ES lėšomis finansuoti šių klasių steigimą. Įtraukiosiose klasėse mokysis ne daugiau kaip 3–4 skirtingų negalių ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, klasėje dirbs du pedagogai ir reikalingi specialistai, kurie teiks reikiamą pagalbą. Žinoma, tai bus brangu, bet tik tokiu būdu galėtume užtikrinti tiek tipinių, tiek netipinių vaikų poreikius.“

 

Pasitarimo dalyviai kalbėjo apie tai, kad sprendžiant visiems aktualius klausimus turėtų įsitraukti skirtingos ministerijos – tada pavyktų sutaupyti ir dalį lėšų, skiriamų specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *