Savanoriavimas – būdas pažinti save

Rovena Kvaraciejūtė
,
Druskininkų „Atgimimo“ m-klos anglų kalbos mokytoja metodininkė ir Valentinos Anglesio kuratorė

Ne vieną mėnesį besitęsiantis karantinas kartais sukelia jausmą, kad „nieko nevyksta“ ir gyvenimas tarsi sustojo… Taigi, sausio viduryje, kai Lietuvą užklojo balti sniego patalai, ir pagaliau sulaukėme tikrosios žiemos su visais vargais ir džiaugsmais, Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos bendruomenė, apimta didelio džiugesio pasitiko savanorę iš Italijos, Valentiną Anglesio. Mergina atvyko pagal Europos solidarumo programos projektą „Veiklus jaunimas – veikli bendruomenė“ (angl. „Active youth – active community“). Druskininkų Jaunimo užimtumo centras (JUC) gavo šio projekto finansavimą 2020 m., bet dėl pandemijos jo vykdymą teko šiek tiek atidėti. JUC, teikdama paraišką, subūrė tris Druskininkų savivaldybės švietimo įstaigas, kiekvieną jų įgalindama 9 mėnesiams pasikviesti po vieną savanorį. Be mūsų mokykloje dirbančios Valentinos, dar viena savanorė iš Turkijos atvyko į lopšelį-darželį „Žibutė“, o savanoris iš Gruzijos – į JUC.

 

Kiekviena organizacija galėjo naudotis galimybe pasirinkti savanorius pagal savo poreikius, kuriuos išdėstė paraiškoje. Mūsų mokyklai tai nebuvo labai sudėtinga užduotis, mat pažintis su Valentina užmegzta „Erasmus+“ programos „Veiklus jaunimas“ projekto metu. Prieš dvejus metus ji buvo viena iš italų grupės lyderių. Būtent tada sužavėjo merginos atsakingumas, gebėjimas puikiai bendrauti su paaugliais, spręsti jų problemas. Dar vienas svarbus kriterijus tas, kad Valentina savanoriauja nuo 14 metų, pradėjusi mokytis gimnazijoje. Ji – ir savo gimtojo miesto jaunimo organizacijos narė. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – skatinti jaunus žmones dalyvauti savanoriškoje bendruomenės veikloje, ugdant visuomeniškumo ir solidarumo jausmą.

 

Dar būdama gimnazistė, Valentina po pamokų nuolat padėdavo pagrindinės mokyklos mokiniams ruošti pamokas ir taisyti mokymosi spragas. Jai tai buvo ir puiki galimybė išlaikyti ryšį su savo buvusios mokyklos bendruomene, bei padėjo laimėti konkursą į „Erasmus+“ mainų programą užsienyje.

 

Pradėjusi studijuoti mergina savanoriavo krepšinio klube, padėdama jauniesiems sportininkams rungtynių metu susidoroti su nesėkmėmis, motyvuodama siekti tolesnių tikslų, tapdama jiems tarsi vyresniąja seserimi. Savanorystė, prasidėjusi tarsi žaidimas, Valentinai tapo gyvenimo būdu ir galimybe geriau pažinti ir įprasminti save, atsisakyti kai kurių stereotipų, pajausti, koks reikšmingas gali būti net ir vieno žmogaus indėlis, kai kuriama stipri ir atjaučianti bendruomenė. Paklausta, kodėl panoro dalyvauti šioje programoje, Valentina akcentavo galimybę išbandyti save mokytojos vaidmenyje, nes bakalauro studijas ji baigė įgijusi anglų kalbos mokytojos specializaciją. Kitas, nemažiau svarbus motyvas – asmeninis tobulėjimas, siekis kaupti naujas patirtis ir įgyti naujų gebėjimų.

 

Praleidusi adaptacijos savaitę, susipažinusi su aplinka, taikydamasi prie kitokio klimato, pirmą kartą gyvenime patirdama tokios žemos temperatūros poveikį, Valentina visu tempu nėrė į mokyklos bendruomenės gyvenimą.

Pirmąją savaitę ji prisistatė, tad daugumoje anglų kalbos pamokų 5–8 klasėms pasakojo apie savo šalį ir regioną. Jauną ir aktyvią savanorę mokiniai priėmė labai entuziastingai, būdami labai dėkingi klausytojai, aktyviai klausinėjo merginą įvairiomis temomis. Be to, sėkmingą bendravimą akivaizdžiai įrodo jos organizuojami italų kalbos ir kultūros kursai, kuriuos panoro lankyti daugiau nei 60 mokinių. Kol kas nė viena pasiūlyta neformaliojo ugdymo veikla nesulaukė tokio populiarumo.

 

Džiugu, kad paraleliai italų kalbos pradėjo mokytis 17 mokytojų ir mokyklos darbuotojų. Juokaujame, kad, kai tik leis situacija, būsimos kelionės tikslas – neabejotinai aiškus – Italija. Na, o Valentina tuo laiku norėtų pramokti lietuvių kalbos, todėl labai džiaugiasi, kad entuziastingai to ėmėsi viena mokinė, kas savaitę po kelis kartus jungdamasi su ja padirbėti lietuvių kalbos pamokose nuotoliniu būdu.

 

Užsimezgė puikūs kalbų ir kultūrų mainai, mat Irtautė kalbos mokymą derina su lietuviškų tradicijų pristatymu, pavyzdžiui, Užgavėnių proga ji paruošė puikų ir vaizdų pasakojimą apie žiemos palydėtuves.

 

Norėdama „pasimatuoti“ anglų kalbos mokytojos profesiją, savanorė ne tik dalyvauja pamokose kaip stebėtoja, bet ir imasi organizuoti pamokas nuo pirmos iki paskutinės minutės. Nestandartinę nuotolinio ugdymo(si) situaciją ji vertina kaip labai įdomų iššūkį, leidžiantį įvaldyti naujas mokymo strategijas ir būdus, kurių nesimokė universitete ir neišbandė praktikos metu. Beje, buvo malonu girdėti, kad, merginos nuomone, mes esame daug geriau įvaldę nuotoliniam mokymui naudojamas priemones ir platformas nei jos žinomos Italijos mokyklos. Po pirmosios sėkmingos savarankiškai vestos pamokos, ji socialiniuose tinkluose išdidžiai pasidalijo žinute – „Aš esu mokytoja!“.

 

Šiltai Valentiną priėmė ir mokinių taryba, įtraukdama į savo veiklą ir mielai prisidėdama prie jos iniciatyvų. Dar viena veiklos sritis, kuria šiuo metu užsiima savanorė – įdomiųjų ilgųjų pertraukų organizavimas mokiniams, „grįžusiems“ į mokyklą po atostogų mokytis nuotoliniu būdu – kartą per savaitę ji bendrauja vis su kita grupele vaikų.

 

Kadangi savanoriavimo laikotarpis nėra trumpas, tikimės, kad Valentinai pavyks „gyvai“ pabendrauti su visa „Atgimimo“ mokyklos bendruomene ir drauge surengti ne vieną renginį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.