Saldžius mokslo vaisius skinantis mokinys garsina Mažeikių ir Lietuvos vardą

Olimpiadų maratonui prasidėjus, žvalgomės į jose geriausiai pasirodžiusius mokinius. Juk jie – mūsų ateitis. Vieni pirmųjų gabiausių olimpiadininkų šiais metais paaiškėjo sausio 25 d. Vilniaus universiteto Geomokslų institute vykusiame baigiamajame Lietuvos geomokslų olimpiados (LGEO) ture. Jame mokiniai atliko praktines užduotis, susijusias su geologija, meteorologija, hidrologija ir geografija. Šioje olimpiadoje sėkmė šypsojosi Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos (mokytojas Dainius Stasys) mokiniui Simui KONTRIMUI. Jis laimėjo ne tik pirmąją vietą, bet ir teisę atstovauti Lietuvai rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 3 d. Pietų Korėjoje vyksiančioje Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje.

Susisiekus su Simu, paaiškėjo, kad tuo metu jis jau dalyvavo kitoje respublikinėje olimpiadoje – šį kartą chemijos. Nors iš čia prizinės vietos neišsivežė, bet pasirodė taip pat gerai. O tai tik įrodo, kad šis jaunuolis yra itin universalus ir gabus. Pasirodo, sričių, kuriose Simas skina pergales, yra ir daugiau…

 

Su jaunuoliu kalbėjomės apie tai, ko reikia norint būti olimpiadininku – talento ar daug pastangų, apie vardinio Petro Vileišio apdovanojimo reikšmę, laisvą laiką, kurio galbūt ir gali nelikti… Tad kviečiame „Švietimo naujienų“ skaitytojus susipažinti su III gimnazijos klasėje besimokančiu Simu Kontrimu.

 

Papasakok, kada pradėjai domėtis geomokslais, kas paskatino gilintis į šią sritį?

Geografija pradėjau domėtis dar būdamas labai mažas. Man visada patikdavo žemėlapiai, atlasai, gaubliai. Dar eidamas į darželį jau nemažai žinojau apie daugelį pasaulio valstybių, tad pradėjus lankyti geografijos pamokas man nebuvo sunku, labai greitai susidomėjau ir kitomis geografijos pusėmis, o tai atvedė iki dalyvavimo daugelyje rajoninių, respublikinių ir net tarptautinių olimpiadų.

 

Kas šiemet šioje olimpiadoje pasirodė sunkiausia, o galbūt viskas ėjosi labai sklandžiai? Viena iš užduočių buvo komandinė ir turėjote paruošti ir pristatyti mokslinį pranešimą. Kaip sekėsi ši olimpiados dalis?

Užduotys nebuvo labai sunkios. Tikriausiai sunkiausia pasirodė geologijos užduotis, kur reikėjo atpažinti įvairias uolienas, mineralus, nustatyti Moso skalę ir daugelį kitų dalykų. Na, o dėl komandinės užduoties – nors ji ir nebuvo viena iš stipriųjų pusių, nes komandoje nebuvo didelio noro dirbti, tačiau manau, kad užduotį atlikome visai neblogai.

 

Laimėjai ne tik pirmąją vietą, bet ir galimybę atstovauti šaliai Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje Pietų Korėjoje. Tau tarptautinės olimpiados ne naujiena…

Taip, esu dalyvavęs ir Baltijos šalių geografijos olimpiadoje, tačiau tai pirma „tikroji“ tarptautinė olimpiada ir savotiškas paskatinimas daugiau mokytis, ruoštis atstovauti Lietuvai ir savo mokyklai tarptautinėje erdvėje.

 

Suvedus tavo pavardę į „Google“ paiešką, kaip mat pasipila gausybė straipsnių apie laimėjimus įvairiuose konkursuose ir olimpiadose. Esi tarp Konstitucijos egzamino nugalėtojų, „Europos egzamino 2018“ mokinių grupės laimėtojas, respublikinės ekonomikos olimpiados pirmosios vietos nugalėtojas, Baltijos šalių geografijos olimpiadoje laimėjai bronzos medalį. Ir tai tik maža dalis visų pasiekimų. Turbūt jau nebesuskaičiuoji savo apdovanojimų?.. Pirmasis į galvą šovęs žodis – vunderkindas. Tai talentas ar daug įdėtų pastangų?

Tai yra sunkus klausimas, nes norint būti olimpiadininku neužtenka vieno iš šių dalykų – reikia ir turėti didžiulį talentą, ir įdėti daug pastangų. Manau, kad prie gabių žmonių atradimo ir mokymo labai prisideda mokytojai. Ir pats esu ne kartą visiškai pakeitęs nuomonę apie kelis mokomuosius dalykus, o tai yra tiktai mokytojų nuopelnai.

 

Kaip viską spėji? Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

Ko gero, didžiausias olimpiadininkų priešas – laikas. Visada nesunku atrasti kokią nors priežastį atidėti mokslus ir nuveikti kažką įdomesnio, tačiau kartais reikia susiimti ir paprasčiausiai atidėti malonumus. Žinoma, labai svarbu balansas, nes pervargti taip pat labai lengva. Na, o laisvalaikiu turiu ir savų pomėgių, daugelis jų vis tiek iš kurios nors pusės susiję su mokslais, nes mėgstu skaityti apie įvairiausias mokslines naujoves ir atradimus, giedresnėmis naktimis užsiiminėju astronomija, mėgstu sportuoti ir kartkartėmis atrandu dar kokį nors naują hobį, į kurį tam tikram laikui įsitraukiu.

 

Domėjimosi spektras gana platus. Bet visgi kas arčiausiai širdies? Galbūt kažkuris laimėjimas tau yra reikšmingiausias?

Kiekvienas dalykas yra savotiškai įdomus, tad sunku ir išskirti įdomiausią, tačiau jei reikėtų pasirinkti, tai tikriausiai būtų geografija. O svarbiausio laimėjimo neturiu – mane labiausiai skatina noras peržengti savo ribas ir pagerinti ankstesnius savo rezultatus.

 

Kas tave skatina dalyvauti tokioje gausybėje įvairių konkursų ir olimpiadų?

Kaip ir minėjau, mokytojai šiuo atveju yra ypač svarbūs, nes jie sudomina savo mokomuoju dalyku, neretai praleidžia ištisus vakarus, padėdami ruoštis olimpiadoms. Žinoma, labai svarbus ir noras kažko pasiekti, o ne tik sėdėti namuose ant sofos.

 

Šiais mokslo metais gavai Petro Vileišio vardinį apdovanojimą. Kaip teigiama nominacijos apraše, apdovanojimas skiriamas už pastangas ugdytis verslumo mąstyseną, taip pat – dėmesį Lietuvos istorijos paveldui, aukštą pilietinės pareigos ir atsakomybės supratimą, visuomeninę veiklą. Ką tau reiškia šis apdovanojimas?

Petras Vileišis – altruistas, patriotas – visus savo darbo vaisius skyrė Lietuvai, o tai labai skatina ir mane stengtis ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl Mažeikių bei savo mokyklos vardo.

 

Kaip save įsivaizduoji po 10 metų?

To dar pats nelabai žinau, bet pabaigęs mokyklą tikriausiai tęsiu mokslus ir studijuosiu finansus, nors studijų kryptis dar gali keistis. Na, o baigęs studijas tikiuosi įsidarbinti kokioje nors pasaulyje gerai žinomoje įmonėje.

 

Ko palinkėtum Lietuvos mokiniams?

Tikriausiai, kad tiesiog nepatingėtų ir bent kiek savo laiko skirtų savarankiškam mokymuisi, nes net ir kelios valandos per savaitę gali padėti pasiekti stulbinamų rezultatų.

 

***

Reikia tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime tokių gabių, imlių ir mokslui neabejingų mokinių. Kaip sakė pats Simas, neužtenka vien talento, reikia įdėti ir nemažai darbo, kad galėtum skinti saldžius mokslo vaisius. Linkime dar daugiau pergalių, nenustoti domėtis mokslais ir plėsti savo žinių bagažą. Sėkmės Pietų Korėjoje!

 

Apie Lietuvos geomokslų olimpiadą

Tai galimybė sužinoti, kaip veikia skirtingos Žemės sferos, dangaus kūnai, uolienos, vanduo, ledas, dirvožemis sąveikauja tarpusavyje ir sukuria mus supančią aplinką. Geomokslų olimpiada apima temas, susijusias su geografija, geologija, meteorologija, hidrologija ir astronomija. Geomokslai tyrinėja mūsų planetos praeitį, dabartį ir modeliuoja ateitį. Šie mokslai turi daug skirtingų tyrimo objektų ir metodų, tačiau yra glaudžiai susiję su chemija, fizika, biologija. Todėl ši olimpiada išsiskiria savo tarpdiscipliniškumu, užduočių įvairove ir skatina įgyti tiek teorinių, tiek praktinių įgūdžių.

Olimpiadą organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas kartu su Lietuvos geologų sąjunga. Olimpiados pagrindinis tikslas – skatinti mokinius domėtis Žemės mokslais, stiprinti Žemės mokslų programas ir mokymą mokyklose. Lietuvos geomokslų olimpiada pirmiausia skirta 9–11 klasių mokiniams, tačiau joje gali dalyvauti visi norintys. Olimpiada vyksta dviem etapais. Pirmajame etape, kuris vyksta 6 didžiausiuose Lietuvos miestuose, mokiniai sprendžia teorines užduotis. Antrajame etape dalyvauja 24 pirmame ture geriausiai pasirodę mokiniai. II turą daugiausia sudaro praktinės užduotys, atliekamos VU Geomokslų institute. Taip pat atliekama komandinė užduotis – mokslinio pranešimo pristatymas anglų kalba. Keturi geriausiai abiejuose turuose pasirodę mokiniai įgyja teisę atstovauti Lietuvai Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje.

 

„Švietimo naujienos“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.