„Ruošiame mokinius gyvenimui“

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Lietuvos technologijų mokytojų asociacija (LTMA) iš kitų asociacijų išsiskiria tuo, kad yra bene jauniausia – susikūrė prieš penkerius metus, bet yra nuveikusi nemažai darbų. Apie tai, tęsdami pokalbius su mokytojų asociacijomis, kalbamės su LTMA vadovu, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos technologijų mokytoju ekspertu Henriku VAIŠVILA.

LTMA ką tik atšventė savo 5 metų sukaktį, esate jauna organizacija. Kas paskatino įkurti asociaciją?

Noras suburti bendraminčius, dalytis patirtimi, kartu dirbti, organizuoti tikslinius renginius, per kuriuos mokytojai tobulintų savo kompetencijas.

 

Kokiais džiaugsmais ir iššūkiais pastaruoju metu dalijasi technologijų mokytojai?

Technologijos – sudėtingas dalykas, apimantis daug sričių: mitybą, tekstilę, konstrukcines medžiagas, elektroniką, dizainą. Atsinaujinančios ir tobulėjančios technologijos priverčia mokytojus nuolat domėtis ir ieškoti būdų, priemonių, kaip sudominti mokinius, sužadinti jų smalsumą.

Galime pasidžiaugti, kad, įdiegus etatinio apmokėjimo sistemą, atsirado trečioji skiltis – darbai bendruomenei. Didelė dalis šių darbų tenka technologijų mokytojui, jis turi parodyti dizainerio, dekoratoriaus, renginių organizatoriaus kompetencijas. Iki šiol šios veiklos buvo beveik neapmokamos, pagal dabartinę apmokėjimo tvarką tokia galimybė atsirado.

 

Technologinio ugdymo paskirtis yra plėtoti bendrąsias ir technologines kompetencijas – žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visumą, padedančią mokiniui įgyti technologinio raštingumo pagrindus, būtinus kiekvienam žmogui nuolat kintančioje sociokultūrinėje aplinkoje. Taikant aktyvaus mokymo ir mokymosi metodus, modernias darbo, informacijos pateikimo, apdorojimo, medžiagų pažinimo technologijas, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir gebėjimus, sudaryti sąlygas visiems mokiniams (neskirstant jų pagal lytį) mokytis įvairių technologijų. Bet įgyvendindami šiuos iššūkius susiduriame su problema – nesuprantame, kuo buvo pagrįstas sprendimas atimti iš 8 klasės mokinių 1 savaitinę technologijų pamoką. Technologijų dalykas – projektinis, patyriminis, praktinis, 45 minučių tokiam mokymuisi per mažai. Dažnu atveju šios pamokos virsta teorinėmis, mažai naudingomis mokiniui. Vienas iš mūsų tikslų – atrasti galimybes ir grąžinti technologiniam ugdymui 5–8 klasėse po 2 val. per savaitę.

 

9–10 klasėse per dvejus metus paliktos 3 valandos per savaitę. Šiose klasėse mokiniams svarbu turėti galimybę įtvirtinti įgytus gebėjimus, o vyresnėse klasėse, atsižvelgiant į savo poreikius ir gebėjimus, puoselėti turimus ir ugdyti naujus kūrybinius bei praktinius gebėjimus, įgytus pagrindinėje mokykloje, tobulinti projektinio darbo gebėjimus, išsamiau susipažinti su medžiagomis ir darbo priemonėmis, jų taikymo galimybėmis buityje ir versle, orientuotis rinkoje kaip vartotojams, apsispręsti dėl būsimos profesijos. Todėl ir šiuo atveju manome, kad reikia 2 pamokų per savaitę.

 

Jūsų interneto svetainėje rašoma: „Lietuvos technologijų mokytojų asociacija ketina dalyvauti rengiant ir svarstant technologijų mokymą šalyje reglamentuojančius teisės aktus ir programas, vadovėlius ir kitas technologijų mokymo priemones, teikti siūlymus švietimo valdymo ir savivaldos subjektams dėl technologijų mokytojų darbo sąlygų tobulinimo, jų veiklos vertinimo.“ Kokius siūlymus ketinate teikti, ką labiausiai reikėtų keisti, tobulinti?

Technologijų mokytojų bendruomenėse iki šiol nesutariama, ar programas sukonkretinti, ar jų nekeisti. Nemenkas iššūkis – programų atnaujinimas. Dabartinės Bendrosios programos mokytojui suteikia daugiau laisvės rinktis. Viena vertus, norisi, kad mokinių įgytos žinios ir gebėjimai būtų kiek įmanoma vienodesni, tačiau suprantame, kad technologijų dalyko dėstymą labai lemia turima mokymo bazė, mokyklų, krašto tradicijos, mokytojų kompetencijos.

Mokymo bazės – labai skirtingos. Vienos mokyklos nuolat jas tobulina naujausiomis technologijomis, o kitose mokytojai džiaugiasi, kad vadovas po ilgų maldavimų leido įsigyti kelis menkaverčius įrankius, priemones ar medžiagas. Technologijų asociacijos manymu, turime sukurti standartizuoto technologijų kabineto aprašą. Tada galėtume bent iš dalies sukonkretinti programas.

Inžinerinio mąstymo pradmenys įgyjami technologijų dalyko pamokose. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama praktinių STEM projektų integracijai į ugdymą, o technologinis ugdymas – neatsiejamas šios veiklos įgyvendinimas. Technologijų dalykas unikalus ir tuo, kad čia gerai jaučiasi ir aukštesnių gebėjimų, ir specialiųjų poreikių turintys mokiniai. Drąsiai galime teigti, kad per technologijų pamokas mokinius ruošiame gyvenimui.

 

Galime pasidžiaugti, kad buvome pakviesti bendradarbiauti su LR sveikatos apsaugos ministerija atnaujinant Lietuvos higienos normas, kuriose buvo įvardinti reikalavimai technologijų kabinetams.

Teikiame siūlymus dėl mokytojų etatinio apmokėjimo. Technologijų mokytojų bendruomenei nėra smagu stebėti, kai pavieniai dalykų mokytojai ar tėvai bando technologinį ugdymą paversti „antrarūšiu“ arba mažiau svarbiu. Pasiruošti pamokoms ketinama skirti mažiau valandų – taip nutinka todėl, kad nesigilinama į dalyko specifiką. Visi sutinka, kad lituanistas ar matematikas daug valandų praleidžia taisydamas rašinius ar kontrolinius darbus, tačiau technologijų mokytojas tas pačias (kartais ir daugiau) valandų praleidžia ruošdamas ruošinius, tvarkydamas specializuotus kabinetus, ieškodamas idėjų, rengdamas individualias programas, besimokydamas dirbti su naujomis technologijomis (jos kinta žaibišku greičiu). Todėl technologijų mokytojų asociacijos pozicija yra tokia – nekiršinti dalykininkų bendruomenių dalijant valandas pagal mistines proporcijas ir neskirstyti dalykų į svarbius ir mažiau svarbius.

 

Viešojoje erdvėje vis kalbama apie studentų trūkumą inžinerinėse specialybėse. Inžinerinio mąstymo pradmenys įgyjami technologijų dalyko pamokose. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama praktinių STEM projektų integracijai į ugdymą, o technologinis ugdymas – neatsiejamas šios veiklos įgyvendinimas. Technologijų dalykas unikalus ir tuo, kad čia gerai jaučiasi ir aukštesnių gebėjimų, ir specialiųjų poreikių turintys mokiniai. Drąsiai galime teigti, kad per technologijų pamokas mokinius ruošiame gyvenimui.

Teikėme siūlymus ir dėl mokinių skaičiaus grupėje. Kadangi veikla praktinė, tad ir grupėje mokinių neturi būti daugiau, negu leidžia Lietuvos higienos normos.

 

Asociacijos tikslas – telkti bendrai profesinei ir kūrybinei veiklai šalies technologijų mokytojus, organizuoti konferencijas, konkursus, kvalifikacijos tobulinimo seminarus ir pan. Ką esate nuveikę šioje srityje?

Esame viena jauniausių dalykininkų asociacijų. Nuo pat įkūrimo pradžios pasinėrėme į aktyvią veiklą: dalyvavome švietimo bendruomenių, asociacijų stiprinimo programų finansavimo konkursuose 2014–2016 m., gavome finansavimą ir Lietuvos technologijų mokytojams organizavome plenerus „Technologijos: šiuolaikiškas ir įtraukiantis mokymas(is) puoselėjant tautinį paveldą“ Dzūkijoje, „Technologinio ugdymo turinio ir mokymosi pasiekimų tobulinimas atsižvelgiant į šiuolaikines švietimo aktualijas“ Aukštaitijoje ir „Technologinio ugdymo turinio integralumas – pozityvios patirties sklaida bendradarbiaujant ir siekiant aukštesnės mokymo(si) pasiekimų gerinimo ir pažangos“ Suvalkijoje. Šie veiklų finansavimo konkursai dėl mums nežinomų priežasčių buvo nutraukti. Žemaičiai, paskatinti gerų iniciatyvų, Upynoje plenerą surengė savarankiškai, dar vienas pleneras – kūrybinės dirbtuvės – vyko rokiškiečių iniciatyva.

 

Bendradarbiaudami su Ugdymo plėtotės centru Klaipėdoje organizavome metodines dienas „Mokymasis tyrinėjant“, sukurta ir akredituota keturių dalių kvalifikacijos tobulinimo programa „Rėdos ratas: tradicijos ir šiuolaikiškumas“, skirta visų keturių metų laikų šventėms, jų papročiams, tradicijoms ir elgesio kultūrai.

Sukurta ir akredituota keturių dalių kvalifikacijos tobulinimo programa „Patyriminis mokymasis: idėja – veiksmas – aiškiai suvokta ir įvertinta patirtis“:

  • I dalis. Konstrukcinės medžiagos, elektronika: nuo idėjos iki rezultato.
  • II dalis. Virtuvė – tavo eksperimentinė laboratorija.
  • III dalis. Atrask tekstilę.
  • IV dalis. Patyriminis mokymasis ir dizainas.

Šių seminarų lektoriai yra LTMA nariai.

 

Lietuvos technologijų mokytojų asociacijos atstovai dalykinėse konferencijose skaitė pranešimus „Technologijos: šiuolaikiškas ir įtraukiantis mokymas(is) puoselėjant tautinį paveldą“, „Kiek yra svarbūs rašymo ir skaitymo gebėjimai mokantis visų dalykų“. Esame parašę straipsnį „Mokytojų bendravimas ir bendradarbiavimas galimybė tobulinti technologinio ugdymo turinį siekiant geresnių mokinių mokymo(si) rezultatų“ metodinėje priemonėje. LTMA kartu su „Integrity PER“ ir UAB „Roshen Nord“ parengė edukacinių ekskursijų leidinį Lietuvos pradinių, vidurinių ir profesinių mokyklų mokytojams ir mokiniams „Keliaujame pajūrio link“. Leidinys buvo dovanojamas respublikinės technologijų olimpiados dalyviams. Dalyvavome Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ laidoje, „STEAM pradinio ir pagrindinio ugdymo mitybos technologijų pamokose“.

 

Technologijų mokytojų asociacija yra parengusi metodinę medžiagą, kurią galime rasti LTMA puslapyje www.technologinisugdymas.weebly.com: „Žvakių liejimas advento vainikui“, „Lietuviško varškės sūrio gamyba Aukštaitijoje“, „Dzūkiška banda“, „Elektronika pagrindiniame ugdyme“, „Batika“, „Makaronų tiltai“, „Zanavykiškas ragaučius“.

2017 m. gruodį LTMA nariai dalyvavo metodinėse dienose „Lietuvos palikimas Baltarusijoje“, kurių tikslas – susipažinti su lietuviškos mokyklos edukaciniu kryptingumu kitos kultūros kontekste, tobulinti mokytojų didaktinę kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu Baltarusijoje, Pelesos mokiniams vedė edukacinius užsiėmimus, sukūrė metodinę medžiagą.

 

Kasmet LTMA organizuojama virtuali mokytojų ir mokinių kūrybinių darbų paroda „Šventinis mokyklos rūbas“. 2018 m gruodį vykusi mokytojų ir mokinių kūrybos paroda „Vilnius – mano miestas“, kurią organizavo Vilniaus technologijų mokytojų metodinė taryba (globėja ir rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė), tarpininkaujant LTMA iškeliavo į Kauną. Tikimės, kad tai paskatins bendravimą ir bendradarbiavimą tarp įvairių Lietuvos miestų technologijų mokytojų ir mokinių. Parodos ekspoziciją galite pamatyti LTMA svetainėje.

2018 m. LTMA pradėjo bendradarbiauti su labdaros ir paramos fondu „Mamų unija“. Technologijų mokytojai šventiniu laikotarpiu kartu su mokiniais iš įvairių Lietuvos kampelių pasiuvo daugiau kaip 100 kojinių ir dovanėlių onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniukams.

 

Vasario 8 d. vyko mokyklų „Maker Faire“ kūrybinės dirbtuvės. Tai bendras LTMA, „Meškėnų laboratorijos“ ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos projektas, kurį organizuodami tikėjomės išvysti pačių įvairiausių darbų – nuo tradicinių amatų iki šiuolaikinėmis technologijomis sukurtų darbų. Galbūt ateityje šis renginys taps tradicinis.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ jau trečius metus rengia Inovatyviausio mokytojo apdovanojimus. Kiekvienais metais LTMA nominacijai „Inovatyviausias menų ir technologijų mokytojas“ teikia asociacijos narių kandidatūras. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad LTMA siūlytos kandidatūros ne tik patenka tarp trijų nominantų, bet ir tampa nugalėtojais. 2016 m. inovatyviausiu tapo Vilniaus jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas Marius Narvilas, 2017 m. – aš, Henrikas Vaišvila, pernai – Kauno jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas ekspertas Albertas Juškauskas.

LTMA nariai yra aktyvūs respublikinės technologijų olimpiados organizatoriai ir vertinimo komisijos nariai. Šių metų respublikinės olimpiados tema „Mano laiškas rytojui“. Balandžio 5 d. Zarasuose 7–12 klasių mokiniai rungsis tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir mitybos grupėse.

LTMA nariai yra ne tik technologijų mokytojai. Savo gretose turime ir pradinio ugdymo, ir matematikos mokytojų. Bendraujame su įvairių dalykų mokytojais ir asociacijomis, tai atsispindi mūsų sukurtose metodinėse veiklose. Šiuolaikiniam ugdymui labai svarbus dalykų integralumas, tad bendradarbiavimas yra vienas iš sėkmės rodiklių.

 

Ar bendraujate ir bendradarbiaujate su kitų dalykų, užsienio technologijų mokytojų asociacijomis?

Esame atviri ir pasirengę bendrauti ir bendradarbiauti. Aktyviai dalyvaujame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Ugdymo plėtotės centro organizuojamuose renginiuose. Norime pasidžiaugti, kad LTMA nariai yra ne tik technologijų mokytojai. Savo gretose turime ir pradinio ugdymo, ir matematikos mokytojų. Bendraujame su įvairių dalykų mokytojais ir asociacijomis, tai atsispindi mūsų sukurtose metodinėse veiklose. Šiuolaikiniam ugdymui labai svarbus dalykų integralumas, tad bendradarbiavimas yra vienas iš sėkmės rodiklių.

Technologinio ugdymo pamoka apima keletą etapų – tai idėjų paieška, naujų idėjų generavimas, medžiagų parinkimas, projektavimas, gaminio gamyba, pristatymas ir įsivertinimas. Dažniausiai šiuose etapuose dar vyksta kituose mokomuosiuose dalykuose išmoktų žinių praktinis taikymas.

 

Kaip atrodo šiuolaikinės technologijų pamokos, ar jų forma ir turinys kinta?

Kartais iš ŠMSM gauname laiškų, kuriuose skundžiamasi, neva technologijų pamokose dirbama pasenusiomis siuvimo, pjovimo siaurapjūkliu technologijomis. Apgailestaujame, kad konkreti veikla ištraukiama iš bendro užduoties konteksto. Technologinio ugdymo pamoka apima keletą etapų – tai idėjų paieška, naujų idėjų generavimas, medžiagų parinkimas, projektavimas, gaminio gamyba, pristatymas ir įsivertinimas. Dažniausiai šiuose etapuose dar vyksta kituose mokomuosiuose dalykuose išmoktų žinių praktinis taikymas. Mokiniai yra labai skirtingų poreikių ir gebėjimų – tenka užduotis parinkti ir vertinimą pritaikyti individualiai, jie mokosi nuo siūlo įvėrimo į adatą ir mazgelio užrišimo siūlo gale (kartais ši užduotis būna labai didelis iššūkis mokiniams) iki sudėtingų raštų parinkimo šiuolaikinėje siuvimo mašinoje, nuo tiesios linijos pjovimo rankiniu siaurapjūkliu iki gaminio kūrimo ir projektavimo atviro kodo programomis „Blender“, „Inscape“ ar „SolidWorks“, nuo kiaušinio įmušimo į keptuvę iki sudėtingiausių ir įmantriausių patiekalų bei jų įmantraus pateikimo, nuo elementarios el. grandinės sujungimo iki programavimo… Visa tai priklauso nuo mokinių gebėjimų, mokytojo kompetencijos ir, aišku, materialinės bazės.

Technologijų pamokos gali vykti beveik visur: ir muziejuje, ir sode, ir gatvėje. Kūrybingas mokytojas visur gali sugalvoti užduočių, tačiau pagrindus mokinys turi įgyti šiuolaikiškai įrengtuose specializuotuose kabinetuose.

 

Kokie asociacijos ateities planai?

Planai… Eiti keliu, kuris pilnas galimybių ir pasiūlymų. Norisi, kad technologijų dalykas būtų vertingas ir vertinamas kaip matematika, lietuvių ar anglų kalba. Kad mokiniams jis atrodytų patrauklus, šiuolaikiškas, naudingas, o mokytojai nuolat kurtų su dideliu užsidegimu ir neieškotų darbo po darbo, nes technologijų mokytojų kompetencijos plačios….

 

Su H. Vaišvila bendravome el. paštu, atsakydamas į „Švietimo naujienų“ klausimus pedagogas rašė: „Esame tiek įsisukę į rutinos smagratį, kad nėra kada prisėsti.“ Apsilankiusi LTMA svetainėje ir pastarąjį mėnesį pabendravusi su dviem technologijų mokytojais supratau, kad technologijų pamokos dabar visai kitokios nei tada, kai pati mokiausi mokykloje, o mokinių darbai rodo, kad toji rutina, jei ir įtraukia, yra plati, šiuolaikiška ir spalvinga.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.