Rudenėlio pamokėlės mažiesiems

„Drįstu tvirtinti, kad iš visų žinių vertingiausios esti apie

gamtą ir jos dėsnius.“

(Ž. B. Lamarkas)

 

Ne veltui žmonės sukūrė palyginimus: „Gražus kaip ruduo“, „Turtingas kaip ruduo“, „Dosnus kaip ruduo“. Šis metų laikas stebina ir žavi spalvų ir atspalvių gama. O kur dar visi rudenėlio turtai ir gėrybės – gėlės, uogos, vaisiai, daržovės. Šis nuostabus metų laikas leidžia patirti, pajausti orų permainų įtaką mums, žmonėms, augalams, gyvūnams. Ruduo „Pelėdžiukų“ grupėje buvo kupinas įvairių veiklų, išvykų, stebėjimų, eksperimentų, tyrinėjimų. Kūrėme, piešėme, aplikavome, lipdėme, svėrėme, skaičiavome, ragavome (net kaštono vaisių paragavome – neskanūs…), diskutavome. Vienas berniukas nulipdė Rudenėlį iš plastilino ir jam į rankas įdavė Lietuvos vėliavą. Niekieno nepaskatintas. Pats sugalvojo. Sako: „Rudenėlis žygiuoja per Lietuvą!“ Bus tikras Lietuvos patriotas!

 

Praktinių veiklų metu stengiamės skiepyti meilės gamtai nuostatas, plėsti gamtamokslines žinias, skatinti natūralų domėjimąsi gamta, jos reiškiniais. Kiekviena išvyka praturtina visas ugdymo sritis. Be didelių pastangų. Natūraliai – per patyrimą. Keliaudami grožimės spalvomis, pasitikriname, ar tikrai pažįstame Lietuvoje augančius medžius. Susiskirstę į grupeles, atliekame užduotėles, skirtas pažinti, skaičiuoti. Vaikai ieškojo konkretaus medžio (beržo, ąžuolo, klevo, šermukšnio, kaštono) lapų, nukritusių vaisių, sėklų. Turėjo surinkti jų tam tikrą skaičių. Mįsles apie medžius, gamtos reiškinius minti gamtoje buvo daug smagiau nei grupėje.

 

 

Kalbėjimas apie metų laikų kaitą, tam tikrus reiškinius, medžius grupėje niekada neprilygs patirtinei veiklai, kai vaikas gali pats matyti medį, jo lapų formą, paliesti, pauostyti.

Mokėmės deklamuoti eilėraštuką apie voratinklius. Po kelių dienų surengėme išvyką į gamtą. Koks džiaugsmas spindėjo vaikų akyse ir balsuose, pastebėjus gausybę voratinklių! Kvietė vienas kitą pažiūrėti, kokie jie gražūs, diskutavo, kaip voras moka tokius gražius išausti, skaičiavo, kuris daugiau pastebėjo. Žavėjosi jais!

Rodos, gamta rengia pamokėles pagal mūsų suplanuotas veiklas…

 

„Paryčiais, rūkų namely, siūlų priverpė laumelė. Per krūmynus, per palaukę sidabriniai siūlai plaukia“(R. Skučaitė). Ne tik laumelės siūlai draikėsi, bet ir rūkas tą rytą gaubė mūsų miestą ir jo apylinkes. Vaikams labai naudinga, o ir patinka patiems pajausti kiekvieną orų reiškinį patiems. Išvykos moko drausmingumo, bendrauti, laikytis taisyklių. Moko pastebėti pokyčius mieste. Lyginti – kas pasikeitė. Mūsų Širvintos vis gražėja. Atsiranda naujų žaidimų aikštelių mažiesiems. Keliaudami visada užsukame į jas pažaisti, pasportuoti.

Briedžių take grožėjomės naujomis medžio drožėjų skulptūromis, kurios papuošė Širvintos pakrantę.

Prisirinkę gamtinės medžiagos, grupėje kūrėme koliažus, rudeninius paveikslus, mokėmės skaičiuoti, rūšiuoti.

 

Mokomės mylėti gamtą, suprasti ją ir gerbti.